Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-54-978/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
II-54-978/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03521-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
B. S.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-54-978/2021
Teismo proceso Nr. 4-68-3-03521-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Beatričei Bakanauskaitei,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant pareiškėjui B. S. (toliau ir - pareiškėjas),

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojantis Zoom platforma) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VMI vyresniosios specialistės E. K. 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – nutarimas), kuriuo B. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį paskirtas įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. gautame skunde B. S. prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su nutarimu, kadangi įmonėje „N.“ nedirba, kas matyti iš Sodros suvestinės. Šioje įmonėje buvo įdarbintas 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir atleistas tą pačią dieną. Nei vienas darbininkas įmonėje nedirba ir jokios veiklos ji niekada nevykdė. Buvo klaidingai nubaustas įspėjimu. Tokia įmonė nustatyta tvarka turėjo būti automatiškai išregistruota iš juridinių asmenų registrų centro kaip veiklos nevykdanti ir deklaracijų neteikianti dar prieš metus, bet tai kažkodėl nepadaryta. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Prideda Apdraustųjų sąrašą, iš ko matyti, kad įmonėje nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nepradėjo dirbti ir nedirbo nei vienas asmuo, jokios veiklos įmonė nevykdė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą VMI nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. VMI, priimdama nutarimą pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teisingai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pareiškėjo kaltė dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pilnai įrodyta visais administracinėje byloje surinktais įrodymais. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad įmonė, kurios vadovas pareiškėjas, ir jis yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, nepateikė mokesčių administratoriui mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (GPM313 forma) už 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. ir už 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio 15 d. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsiliepime aptariamas ANK 187 straipsnio 2 dalies, 608 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1, 2 3 dalių nuostatų turinys. Nurodoma, kad VMI viršininko 2017 m. guodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, kuriuose mokestinio laikotarpio atitinkamą mėnesį ar jo dalį pagal darbo sutartis dirbo darbuotojai, deklaraciją privalo pateikti net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir B klasės išmokų nuo kurių išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį. Šiuo atveju deklaracijos laukeliai, skirti išmokoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti, neužpildomi arba juose įrašomi nuliai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. ABĮ 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Taigi automatinio įmonių likvidavimo ir išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro (toliau – MMR) įstatymai nenumato. Pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjo įmonė turėjo būti išregistruota iš MMR automatiškai, nepagrįstas. MMR duomenimis, UAB „N.“ yra veikianti įmonė, įmonės vadovu, mano VMI atstovu ir visų akcijų savininku yra pareiškėjas. MMR duomenų apie prašymus likviduoti įmonę, sustabdyti įmonės veiklą ir leisti laikinai neteikti mokesčių administratoriui deklaracijų nėra. Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, įmonė už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mokestinius laikotarpius pajamų mokesčių deklaracijų (GPM313 forma) nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašoma palikti VMI nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad prašo remtis jo skundu ir panaikinti įspėjimą. Gavo įspėjimą, nors jokių įdarbintų asmenų nebuvo. Skambino Sodrai ir nelabai suprato, už ką turėjo pateikti deklaraciją. Įmonė niekada veiklos nevykdė. Norėjo įdarbinti asmenis, bet jie nebuvo įdarbinti. Įmonė neturėjo skolų, nes nevykdė jokios veiklos. Galėtų tik pateikti dokumentus, kad antstoliai areštavę sąskaitas. Neturi specialaus išsilavinimo, ketino samdytis specialistę, bet nebuvo užsakymų, todėl niekas nebuvo daroma. Kai gavo pranešimą, už spalio mėnesį deklaraciją pateikė.

VMI atstovas Jonas Osteris teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Pagal registrą šį įmonė yra veikianti, todėl privalo teikti deklaracijas. Pagal registrus akcijų savininkas yra B. S.. Jeigu įmonė laikinai nevykdo veiklos, gali pateikti prašymą sustabdyti veiklą, tačiau tokių prašymų VMI negavo. B. S. už spalio mėnesį pateikė deklaraciją, kaip tai numato taisyklės. Ne tik vadovas turi atsakyti už duomenų nepateikimą, gali atsakyti ir kiti asmenys. Prašo skundo netenkinti.Yra taisyklės ir jose aiškiai nurodoma, kad reikalinga deklaracijas pateikti kiekvieną mėnesį.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Kaip matyti iš nutarimo medžiagos, atliekant tyrimą buvo surinkti: 1) MMR duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „N.“ už atitinkamus laikotarpius 2017 m. – 2020 m. draudžiamieji asmenys buvo S. B., M. S., B. A., G. I., už atitinkamus 2020 m. laikotarpius UAB „N.“ draudžiamieji asmenys buvo B. A., B. S., G. I. (b. l. 3), B. S. MMR nurodytas kaip UAB „N.“ Mano VMI atstovas, akcininkas bei vadovas (atitinkamas informacijos šaltinis yra Juridinių asmenų registras, informacija galioja ir nėra anuliuota; b. l. 4); EDS duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „N.“ yra mokesčių mokėtojas, registravimo data 2017 m. kovo 27 d., EDS3 sutartis sudaryta per išorinį portalą, sutartį patvirtino B. S. (b. l. 5), kuriam suteiktos visos dokumentų peržiūros, teikimo, pažymų, pasirašymo, sutarties keitimo teisės (b. l. 6), su mokesčių mokėtoju susiję pranešimai, tarp kurių matyti išsiųsti priminimai pateikti GPM313 formas už 2020 m. rugpjūčio 1-31 d. laikotarpį bei už 2020 m. rugsėjo 1 d.-30 d. laikotarpį bei kitus laikotarpius (b. l. 7-20).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atitinkamos nutarime nurodytos mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos nebuvo pateiktos. Pareiškėjas jų nepateikimą grindžia tuo, kad UAB „N.“ nevykdė jokios veikos, jis pats įmonėje nedirba, joje nėra darbuotojų, todėl nėra ir jo pareigos teikti atitinkamas deklaracijas. Visgi pažymėtina, kad juridinių asmenų registre (kartu ir MMR) pareiškėjas nurodomas ne tik kaip UAB „N.“ akcininkas, bet ir vadovas, o kartu ir Mano VMI atstovas, be to, iš MMR duomenų matyti, kad atskirais periodais 2020 metais UAB „N.“ buvo įdarbinti darbuotojai. Iš to seka, kad pareiškėjo atžvilgiu, nesant pakeistų Juridinių asmenų registro duomenų, buvo tinkamai taikyta ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų nepateikimą, kadangi šios deklaracijos privalo būti pateikiamos net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėtos jokios A klasės apmokestinamosios išmokos ir B klasės išmokos, nuo kurių išskaičiuotas ar savo lėšomis sumokėtas pajamų mokestis, tokiu atveju deklaracijos laukeliai, skirti išmokoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti neužpildomi arba juose įrašomi nuliai, o juridinių asmenų registre ir MMR būtent pareiškėjas nurodomas kaip UAB „N.“ akcininkas, vadovas ir Mano VMI atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas 2020 m. spalio mėnesio mėnesinę pajamų mokesčio deklaracija pateikė, iš to matyti, kad savo, kaip vadovo, akcininko ir Mano VMI atstovo, pareigas teikti atitinkamas deklaracijas suvokia ir jas realizuoja. Nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas (jį patvirtinantys dokumentai pareiškėjo pateikti į bylą) savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, kad šis asmuo nėra tinkamas ANK 187 straipsnio 2 dalies nusižengimo subjektas. Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats pareiškėjas būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo, todėl pareiškėjas, būdamas UAB „N.“ oficialiu vadovu pagal Juridinių asmenų registro duomenis, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimami siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant pakeistiems Juridinių asmenų registro duomenims apie vadovavimą UAB „N.“, negali būti svarstomas ir jo atsakomybės nebuvimo klausimas. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač jei jis yra galimai buvęs įmonės vadovas ar vienintelis bendrovės akcininkas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl vien tik atitinkamų Sodros duomenų pateikimas į bylą nešalina jo atskomybės pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė