- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2-402-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlaja“
- Atsakovas
- V. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlaja“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ”Vlaja” patikslintu ieškininiu reikalavimu (b.l. 45-48) prašo priteisti iš atsakovo V. Z. 2000 Lt avansinę įmoką, 74 400 Lt nuostolių, 19 861,49 Lt patikėtų lėšų ir 1901,29 Lt palūkanų. Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas pagal 2004 m. gruodžio 6 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su ieškovu, gavo 2000 Lt avansą, tačiau atsakovas preliminarios sutarties neįvykdė ir žemės sklypą 2005 m. pardavė kitam pirkėjui. Atsakovui atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas patyrė nuostolius, nes ieškovas UAB „Vlaja“ buvo susitarusi su UAB „Tradicija“ šį žemės sklypą parduoti už 150 000 Lt (pagal preliminarią sutartį buvo susitarta pirkti už 75 600 Lt). Taip pat nurodo, kad V. Z., dirbdamas UAB „Vlaja“ statybos darbų vadovo pareigose, iš ieškovo bendrovės gaudavo pinigines lėšas veiklai vykdyti, tačiau už jų panaudojimą neatsiskaitė, ir jį atleidus iš darbo bendrovei liko skolingas 19 861,49 Lt t.y. bendrovei padarė žalą.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas V. Z. dirbo pas atsakovą statybos darbų vykdytoju, su juo buvo sudaryta pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis. Jam ryšium su darbo funkcijomis buvo išduodamos piniginės lėšos, kurių panaudojimui pagrįsti nėra pateikęs avansinių apyskaitų t.y. lėšų panaudojimą yra pateisinęs tik iš dalies užpildydamas avansines apyskaitas, o likusiai daliai 19 861,49 Lt sumai neatsiskaitė, todėl padarė įmonei žalą. Mano, kad atsakovo veiksmai gali būti pripažinti tyčiniais, be to, atsakovas, neatsiskaitydamas už išduotas lėšas pažeidė LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Be to, atsakovui pagal preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėtas 2000 Lt avansas, tačiau atsakovas žemės sklypą pardavė kitam pirkėjui, o avanso negrąžino. Dėl atsakovo atsisakymo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas patyrė 74 400 Lt nuostolį, kadangi planuotą įsigyti žemės sklypą ieškovas buvo sutaręs parduoti UAB „Tradicija“ už 150 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Z. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su jam reiškiamais reikalavimais ir nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes reiškia nepagrįstus ieškinius, kadangi jo nevaržo pareiga mokėti žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimus dėl avanso ir nuostolių pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo laiko nepagrįstais, kadangi preliminari sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu I. M., o ne su ieškovo bendrove, ir jis pagal šią sutartį nėra gavęs jokių įmokų. Ieškovo teikiamas 2000 Lt kasos išlaidų orderis galėtų būti susijęs su bendrovės išmokomis, reikalingomis jam vykdant darbines pareigas UAB „Vlaja“. Taip pat nurodo, kad atsakovas, atleidus jį iš darbo, darbdaviui neliko skolingas, ir jam nebuvo reiškiamos jokios piniginės pretenzijos.
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ant visiškos materialinės atsakomybės sutarties nėra nurodyta data, todėl neaišku, kada sutartis sudaryta, gal būt ji pasirašyta atleidžiant iš darbo, todėl nėra aišku, nuo kada atsakovas tapo materialiai atsakingu. Be to, mano, kad administratoriui perduoti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl negalima daryti išvados, jog V. Z. neatsiskaitė. Ant dviejų apyskaitų nėra atsakovo parašo, todėl jos galėjo būti perrašytos. Be to, atsakovas iš gautų piniginių lėšų mokėjo įvairiais išmokas darbuotojams, kurie yra pasirašę jo užrašuose, todėl lėšų nepasisavino.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. Z. nuo 2004 m. lapkričio 22 d. dirbo UAB „Vlaja“ statybos darbų vadovu, darbo sutartis nutraukta 2005 m. gegužės 30 d. Šias aplinkybes patvirtina darbo sutarties ir įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo nuorašai (b.l. 132-133, 137). Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 135). Nors šioje sutartyje nėra nurodyta sutarties sudarymo data, tačiau darytina išvada, jog ši sutartis pasirašyta kartu su darbo sutartimi. Iš priedo prie darbo sutarties (b.l. 134) matyti, kad darbo sutarties sudarymo metu atsakovui šiuo papildomu priedu buvo išaiškinta atsakomybė už visą įmonei padarytą žalą. Tai reiškia, kad toks išaiškinimas buvo būtinas tik pasirašius visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovas tapo atsakingu už visą jo veiksmais padarytą žalą. Iš ieškovo pateiktų kasos išlaidų orderių ir kasos knygos duomenų bei apyvartos žiniaraščių matyti, kad atsakovui 2004 m. gruodžio mėn. – 2005 m. gegužės mėn. viso buvo išduota 26 720 Lt piniginių lėšų (kasos orderiai - b.l 71-84, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščių duomenys – b.l. 85-96). Pateiktų avansinių apyskaitų duomenys patvirtina, kad atsakovas už dalį išduotų avansinių lėšų yra atsiskaitęs (b.l. 35-38, 42). Iš paskutinės atsakovo V. Z. pasirašytos 2005 m. kovo mėn. avansinės apyskaitos duomenų (b.l. 37) matyti, kad atsakovas šiuo laikotarpiu yra pripažinęs 18 734,94 Lt įsiskolinimo likutį (ši apyskaita pasirašyta atsakovo), 2005 m. balandžio mėn. jam buvo dar išduota 3000 Lt avanso (b.l. 71-73), tačiau remiantis 2005 m. balandžio – gegužės mėn. apyskaitomis (b.l. 38, 42) darytina išvada, kad po to jis dar iš dalies atsiskaitė, ir liko skolingas 19 861,49 Lt. Ši suma išieškotina iš atsakovo, remiantis sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir DK 255 straipsnio 3 punktu bei 256 straipsniu. Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybių, kad piniginės lėšos jam buvo išduotos, tačiau teigia, kad yra pilnai atsiskaitęs, todėl darbdavys atleidžiant jį iš darbo pretenzijų nereiškė. Tačiau šių aplinkybių atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra įrodęs (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateikti jo paties vesti užrašai apie lėšų išdavimą darbininkams (b.l. 109-125) nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis atsiskaitymo aplinkybes. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, o nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip atskaitingas už įmonės išduotas lėšas asmuo, įvykdęs pareigą atsiskaityti, šias aplinkybes gali pagrįsti tik nurodytų teisės normų nustatyta tvarka t.y. pateikęs pinigų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus ir pateikęs avanso ataskaitą. Tačiau tokių leistinų įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog nėra išlikę visi ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kadangi ieškovo atstovas tą neigia, o tokie atsakovo teiginiai nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2000 Lt avansą, sumokėtą atsakovui pagal preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 8), atmestinas. Kasos išlaidų orderis (b.l. 9) patvirtina, kad atsakovui 2005 m. sausio 21 d. buvo išmokėta 2000 Lt. Tačiau šią išmoką nėra pagrindo pripažinti, jog tai avansas pagal nurodytą preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Avansas pagal sutartį buvo numatytas išmokėti 2004 m. gruodžio 6 d., tuo tarpu kasos išlaidų orderis išrašytas 2005 m. sausio 21 d., jame nenurodyta, jog tai avansas pagal preliminarią sutartį. Be to, preliminari žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ne tarp UAB „Vlaja“ ir V. Z., o tarp I. M. ir V. Z.. Toks sandorio šalių įvardinimas leidžia daryti išvadą, jog sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų, ir todėl ieškovo įmonei – UAB „Vlaja“ negalėjo atsirasti prievolė kaip pirkėjui sumokėti sutartimi sulygtą avansą. Ta aplinkybė, jog I. M. buvo vienintelė UAB „Vlaja“ akcininkė ir šios bendrovės direktorė (b.l. 14), nėra pakankamas pagrindas sutarties šalimi laikyti ne I. M., o UAB „Vlaja“. Sutarties tekste šalys aiškiai įvardintos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui V. Z. piniginės lėšos buvo mokamos ryšium su darbinių pareigų vykdymu, būtų pagrindas pripažinti, jog ir pateiktas 2005 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderis dėl 2000 Lt avanso išmokėjimo yra tokio pat pobūdžio orderis, už kurį atsakovas kaip atskaitingas asmuo privalėjo atsiskaityti. Taip šį avansą traktuoja ir pats atsakovas (b.l. 17-18). Tačiau pateikti kasos knygos ir apyvartos žiniaraščio duomenys nepatvirtina, kad ši 2000 Lt avanso suma 2005 m. sausio mėn. atsakovui buvo išmokėta (b.l. 86-87), jam sausio mėnesį išmokėta tik 3500 Lt ir 1500 Lt sumos, kurios jau yra įvertintos. Todėl darytina išvada, jog avanso sumokėjimas pagal preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra neįrodytas ir todėl negali būti patenkintas.
Kadangi UAB „Vlaja“ nėra preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl jos reikalavimas priteisti nuostolius dėl šios sutarties nevykdymo atmestinas. Net ir pripažinus, jog sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Vlaja“ ir V. Z., nuostoliai negalėtų būti priteisiami. Pirmiausia, preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkte numatyta, kad pardavėjui (V. Z.) atsisakius parduoti žemės sklypą jis grąžina pirkėjui avansą ir sumoka turėtas pirkėjo išlaidas, susietas su dokumentų tvarkymu. Tai reiškia, kad šalys buvo susitarę tik dėl tokios nuostolių apimties atlyginimo. Pagaliau ieškovas nėra įrodęs, jog ieškovo bendrovė dėl preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo būtų patyrusi 74 600 Lt dydžio nuostolius. Sutartis tarp UAB „Tradicija“ ir UAB „Vlaja“, kurios pagrindu įrodinėjami nuostoliai (b.l. 10), dėl to paties žemės sklypo pardavimo buvo sudaryta 2004 m. liepos 14 d. t.y. prieš 5 mėnesius iki preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2004 m. gruodžio 6 d. Tai reiškia, kad ieškovas įsipareigojo parduoti žemės sklypą, dėl kurio pardavimo net preliminariai nebuvo susitaręs su atsakovu V. Z.. Todėl toks įrodymas, kaip nuostolius pagrindžiantis, yra labai abejotinas ir nepakankamas. Remiantis šiais argumentais ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius dėl atsisakymo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis), taip pat atmestinas ir reikalavimas priteisti dėl šios sutarties nevykdymo CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vlaja“ (įmones kodas 300039383) 19 861,49 Lt žalos ryšium su darbo santykiais, o valstybei – 595,84 Lt žyminio mokesčio bei 9,20 Lt pašto išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.