- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e1-2826-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26965-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą,
jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio mėn., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, radęs įgijo fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. vasario 28 d. S. D. vardu, kurį laikė prie savęs, iki kol 2024 m. liepos 15 d. apie 00.50 val., Vilniaus g., ties pastatu Nr. 9, Vilniuje, S. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams, kai buvo sustabdytas vairuojantis automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. D. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – S. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. D. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad sustabdytas vairuojantis automobilį, pateikė policijos pareigūnams savo brolio S. D. vairuotojo pažymėjimą kaip savo. Taip pasielgė išsigandęs atsakomybės ir galimai skirtinos bausmės. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo 1 metų 2 mėnesių terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą neblaiviam. 2022 m. vasario 10 d. jis atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 m. kovo mėn. jis neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, jam šio statuso nesuteikė ir grąžino į Lietuvą, kur jis nuo 2023 m. balandžio mėn. apie metus gyveno (duomenys neskelbtini). Šiame centre yra ir jo pasas, atsiųstas iš (duomenys neskelbtini). Savo brolio vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2024 m. birželio vidurio. Brolis savo vairuotojo pažymėjimą paliko jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nes kurį laiką jie kartu gyveno, prieš šiam išsikraustant gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Brolio dabartinės gyvenamosios ir buvimo vietos nežino, su juo ryšys nutrūkęs. Asmens A. T. nepažįsta, nėra jo matęs, prieš du mėnesius šio asmens vairuotojo pažymėjimą ir tapatybės kortelę rado pietaudamas kavinėje (duomenys neskelbtini), ant laiptų. Dokumentai buvo odiniame dėkle. Į policiją dokumentų neatnešė, nes galvojo, kad jeigu dokumentai ne Lietuvos piliečio, jų pristatyti į policiją nereikia. Jis po savaitės kreipėsi su skelbimu per programėlę Telegram grupėje (duomenys neskelbtini), pranešdamas apie rastus dokumentus. Į jo skelbimą niekas neatsiliepė.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. D. parodė, kad su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Lieka prie savo pirmiau duotų parodymų.
Motyvuojamoji dalis
BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Be S. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo R. V. parodymais, K. T., D. B. (D. B.), E. D., D. P. tarnybiniais pranešimais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1825 (24), kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio mėn., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, radęs įgijo fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. vasario 28 d. S. D. vardu, kurį laikė prie savęs, iki kol 2024 m. liepos 15 d. apie 00.50 val., Vilniaus g., ties pastatu Nr. 9, Vilniuje, S. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams, kai buvo sustabdytas vairuojantis automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. D. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – S. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, S. D. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus S. D. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę S. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skiriant bausmę S. D., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. D. – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi paskyrė S. D. kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo S. D. laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 15 d., iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu panaikino S. D. paskirtą kardomąją priemonę, tos pačios dienos 15.40 val. jis paleistas į laisvę. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam S. D. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 15 d. 01.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. 15.40 val. (23 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad S. D. atliko jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. perdavė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos T. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat S. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. D. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 22 (dvidešimt dvejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į S. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 15 d. 01.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. 15.40 val., t. y. 23 dienas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad S. D. atliko jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.
S. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.