Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2018-06-06 pareiškėjas buvo pašauktas atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį, o po to nuo 2018-09-01 iki 2018-09-21 atliko parengtojo rezervo rengimo kursą, kadangi jis priklauso Lietuvos Kariuomenės rezervui. Tuo metu jis buvo paskirtas į skyriaus kulkosvaidininko pareigas, taigi visą mokymų laikotarpį nuolat nešiojosi, laikė ir naudojo itin pavojingą kovinį ginklą - kulkosvaidį. Todėl to paties asmens vertinimas negali būti skirtingas, jeigu asmuo yra tinkamas būti Lietuvos Kariuomenės rezerve ir tarnauti kulkosvaidininko pareigose, manytina, kad jis turėtų būti vertinamas analogiškai ir tada, kai siekia gauti leidimą turėti ginklą, kuris bus skirtas išskirtinai medžioklei. Pareiškėjas visą savo gyvenimą norėjo tapti medžiotojų, kadangi jo tėvas, senelis ir prosenelis buvo medžiotojai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra agresyvaus būdo, o jo chuliganiškas elgesys demonstruoja aiškų negerbimą žmogaus, visuomenės, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. 2001 m. lapkričio mėn. pareiškėjas baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, o 2002 m. balandžio mėn. pareiškėjas įvykdo chuliganizmą, apibrėžtą Baudžiamajame kodekse, 2010 m. pareiškėjas nubaustas administracine tvarka už šiurkštų pėsčiųjų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. reguliuojamoje sankryžoje, keldamas grėsmę savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei, tamsiu paros metu kirto važiuojamąją dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, atsitrenkė į važiuojančio automobilio šoną bei jį apgadino. 2014 m. liepos mėn. pareiškėjas vėl padarė šiurkštų teisės pažeidimą, t. y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatyta 4,19 prom.), nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo bei įžeidė jų garbę ir orumą, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Kaip matyti, pareiškėjas reguliariai linkęs pažeidinėti teisės aktus ir tai įrodo jo elgesio grėsmę bei charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams, todėl pagrįstai kyla įtarimų, jog neprognozuojamas ir teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas kelia (gali kelti) grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai reglamentuota GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Be to, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019-07-22 sprendimo Nr. 19-IL-20-02159-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2019-07-10) pateikimo 2014-07-05 prie klubo „Žemyn upe“, Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 4,19 prom.), viešoje vietoje, t. y. automobilių aikštelėje, rėkavo, šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, dėl ko policijos pareigūnų buvo įspėtas ir paprašytas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau savo veiksmų nenutraukė ir minėtus pareigūnus išplūdo ir įžeidinėjo, taip savo veiksmais nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo bei įžeidė jų garbę ir orumą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2001-11-20 nutarimu pareiškėjas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas); Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-11-12 nutarimu pareiškėjas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, t.y už tai, kad 2010-11-12 Kaune, (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje ėjo į kitą važiuojamos dalies pusę degant draudžiamam šviesoforo signalui ir atsitrenkė į važiuojančio automobilio šoną ir jį apgadino; 2002-04-16 Kėdainių rajono policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00443-02 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, kuris 2002-07-04 nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Minėti objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2001 m. lapkričio mėn. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, o 2002 m. balandžio mėn. įvykdė chuliganizmą, apibrėžtą Baudžiamajame kodekse, 2010 m. nubaustas administracine tvarka už šiurkštų pėsčiųjų įvykdytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2014 m. liepos mėn. įvykdė šiurkštų teisės pažeidimą, t. y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatyta 4,19 prom.), nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo bei įžeidė jų garbę ir orumą. Taigi, nustatyti pažeidimai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo praėję vos penkeri metai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, pastovų darbą, pajamas, teigiamai charakterizuojamas, yra tinkamas būti Lietuvos Kariuomenės rezerve ir tarnauti kulkosvaidininko pareigose, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas pabrėžia, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti Karo prievolės įstatyme, niekaip nėra susiję su pareiškėjo teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal GŠKĮ normas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Pareiškėjo argumentai, kad jo proseneliai, seneliai ir tėvas buvo medžiotojai, kad ginklas jam reikalingas tik medžioklei, pažymėtina, kad teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais įstatymo leistinais būdais bei įrankiais. Teisėjų kolegijos nuomone, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Pažymėtina ir tai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-04-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2352-423/2018 dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018-01-05 sprendimo Nr. 18-IL-20-00044-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o pareiškėjas jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, nagrinėjant šią administracinę bylą, iš esmės nenurodė.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus - nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų 1089, 00 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą byloje atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundas šioje byloje atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.