Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-172-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
1A-426-172-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas (pirm.), Regina Pocienė, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
V. T.
Nukentėjusysis
J. P.
Advokatai
Leonidas Pčelincevas
Kategorijos

Pranešėjas Pavelas Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-172/2013

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.;2.4.6.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Violetai Budžienei,nuteistajam V. T.,gynėjui advokatui Leonidui Pčelincevui,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2009 m. gruodžio 24 d.) ir nubaustas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2010 m. rugpjūčio 14 d.) ir nubaustas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Iš V. T. nukentėjusiosios J. P. naudai priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis 2009 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. būdamas neblaivus namie, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, užpuolė ir pradėjo smaugti J. P., dėl ko J. P. patyrė fizinį skausmą ir didelį išgąstį.

Be to V. T. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 19-20 val. namuose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, stvėrė J. P. už kairės rankos, ją stipriai suspaudė, spyrė jai į dešinę blauzdą tuo sukeldamas J. P. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo:

1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo 2009 m. gruodžio 24 d. ir pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo 2009 m. gruodžio 24 d. bei paskirti jam už šią nusikalstamą veiką 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

2) Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo 2010 m. rugpjūčio 14 d. ir nutraukti bylą jo atžvilgiu dėl šio epizodo.

3) Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl 800 Lt ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš jo nukentėjusiosios J. P. naudai.

4) Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistomis.

5) Priteisti jo naudai iš J. P. visas jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė baudžiamojo proceso teisės normas.

Mano, kad dėl pirmo jam inkriminuojamo nusikalstamos veikos epizodo pripažinti jį kaltu trūksta įrodymų. Teigia, kad nukentėjusiosios ir jos kviestų liudytojų parodymai teismo posėdyje, pareiškime policijai bei patikslinime policijai nesutampa.

Pripažįsta, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas ir, kad iš tikrųjų galėjo sukelti jai fizinį skausmą, tačiau tai darė ne smurtaudamas, o bandydamas apsiginti nuo nukentėjusiosios agresyvių veiksmų.

Nuteistasis kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo nusikalstamos veikos antro epizodo vertinimu. Teigia, kad nukentėjusioji ir jos giminaičiai jį apšmeižė dėl savanaudiškų tikslų. Atkreipia dėmesį, kad jis niekada nebuvo pastebėtas girtuokliaujantis ar smurtaujantis, išskyrus nukentėjusiąją ir jos giminaičius.

Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais. Pažymi, kad jo bei liudytojos G. T. parodymus apylinkės teismas įvertino neteisingai ir nepagrįstai juos atmetė. Teigia, kad dėl 2010 m. rugpjūčio 14 d. įvykio nukentėjusioji bei liudytoja A. P. teisminio nagrinėjimo metu davė prieštaringus parodymus.

Nuteistasis pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu visiškai nepagrįstai buvo atmesti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymai priimti nagrinėti byloje kaltinamojo priešpriešinį skundą bei priimti papildomus rašytinius įrodymus. Teigia, kad byloje esantis rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji bei liudytojos A. P. ir J. M. nuolat melavo ir policijai, ir teismui.

Mano, kad apylinkės teismo jam paskirtos bausmės už pirmą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d., epizodą sumažinimas būtų tikslingas, nes apylinkės teismo paskirta bausmė sukels jam neproporcingai padarytai veikai sunkias pasekmes, kadangi šiuo metu jis uždirba nepakankamai, kad galėtų tinkamai išlaikyti save, savo nepilnametį sūnų bei jam priklausančio buto dalį ir yra priverstas ieškoti papildomo darbo nakties metų. Yra tikras, kad sumažinus jam paskirtos bausmės dydį pagal pirmą epizodą iki 2 mėnesių, bausmės tikslai bus pasiekti ir tokios bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, pagrįstai pripažino V. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 epizodai) bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

Nors V. T. savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos veikos (2010 m. rugpjūčio 14 d. epizodas) neigia bei nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu už Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (2009 m. gruodžio 24 d. epizodas) jo kaltę pilnai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas nuosprendį grindžia ne tik nukentėjusios ir liudytojų parodymais, bet ir kita bylos medžiaga (BPC įvykio ataskaita, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, J. T. pareiškimu, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. T. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2010 m. rugpjūčio 14 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad siekiant nustatyti tiesą šioje byloje itin svarbūs yra tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių liudytojų A. P., J. M. parodymai. Abiejų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa dalyse, turinčiose esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl 2009 m. gruodžio 24 d. ir 2010 m. rugpjūčio 14 d. įvykių. Skirtumai, kurie yra liudytojų A. P. ir J. M. parodymuose, nėra esminiai ir negali būti pagrindu minėtų liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginys, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 24 d. epizodas) trūksta įrodymų. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas nuosekliai ir tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, o ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu negali būti pagrindas abejoti teismo šališkumu bei nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu.

Apeliantas kategoriškai nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2010 m. rugpjūčio 14 d. epizodas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, jog tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 14 d. apeliantas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Savo poziciją apylinkės teismas grindžia išsamiais nukentėjusiosios parodymais, liudytojos A. P. parodymais bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. T. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2010 m. rugpjūčio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek veikos prieš nukentėjusiąją padarymo laikas, tiek veikos padarymo mechanizmas byloje tinkamai nustatyti, išanalizavus ir įvertinus visus įrodymus kaip visumą. Liudytojos A. P. bei nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs bei sutampa. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusioji ir jos giminaičiai jį apšmeižė dėl savanaudiškų tikslų bei tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl V. T. kaltės bei jam paskirtos bausmės yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Pavelas FrolovasTeisėjai Jurgita MačionytėRegina Pocienė