- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-07
- Bylos Nr.
- P-502-119-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. I.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1724/2008 pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (100)-11.55-672 pareiškėjui atsisakė išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Žemaitės g. lA, Trakuose, kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 šis statinys nurodytas kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, o pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 šis pastatas įvardytas kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) daliai, kurioje pastatytas pareiškėjo pastatas, yra nustatytas komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos naudojimo būdas, o gyvenamieji namai gali būti statomi tik žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, todėl keisti statinio paskirties vadovaujantis kadastriniais matavimais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. I. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą, įformintą 2007 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (100)-11.55-672, ir įpareigoti atsakovą laikytis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV skyriuje nustatytos tvarkos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-672 ir įpareigojo Vilniaus AVA išduoti pareiškėjui pažymą, patvirtinančią, kad žemės sklype Žemaitės g. lA, Trakuose, statinio statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto.
Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas išduoti prašomą pažymą grindžiamas detaliojo planavimo sprendiniais, kurie nenumato gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo 24 straipsnio l dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. D1-134 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 16 punktu, 3 priedu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) IV skyriumi, 19 punktu. Teismas konstatavo, kad esminiai nukrypimai nuo projekto yra statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 6 punkte, dėl kurių statinio statyba tampa savavališka, taip pat nukrypimai nuo projekto, nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53 punkte. Teismas, įvertinęs šias teisės aktų normas, padarė išvadą, kad pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas arba skyrius statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą, atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas, kadastrinių matavimų bylą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui pateikė prašymą, prie jo pridėjo statybos leidimą, statinio techninį projektą ir statinio kadastrinių matavimų bylą, statinio pagrindinių ašių nužymėjimo statybos sklype aktą su schema bei papildomai detalųjį planą su sprendiniais, kurį patikrinimo aktu patvirtino atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas neatitinka visų teisės aktų keliamų reikalavimų, jis nėra pakankamai pagrįstas, atsakovo argumentai prieštaringi, todėl toks sprendimas naikintinas. Pareiškėjas pateikė visus reikalingus dokumentus pažymai apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimą, todėl atsakovas, nustatęs, kad statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, surašo statybos sustabdymo aktą, o jei yra savavališkos statybos požymių – savavališkos statybos aktą, ir imasi teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti ir pažymos neišduoda (Tvarkos 19 p.). Šiuo atveju, atsakovo atsisakymas išduoti pažymą grindžiamas detaliojo planavimo sprendiniais, kurie nenumato gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiškėjo vykdomos statybos neatitiko detaliojo planavimo sprendinių, patvirtinto projekto ir statybos leidimo sąlygų. Detaliojo planavimo sprendiniuose numatyta gyvenamoji teritorija (G), individualūs gyvenamieji namai (G1), administraciniai pastatai su gyvenamosiomis bei blokuotomis pagalbinėmis patalpomis, šio detaliojo sprendiniams pritarė atsakovas. Statybos leidime, kurį išdavė Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, taip pat numatyta administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato ir kitų pagalbinių pastatų statyba. Vadinasi, pareiškėjas turėjo teisę šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis. Detalusis planavimas ir jo sprendiniai, leidimas statybai nėra panaikinti, atsakovas jų neginčija, todėl jie yra teisėti ir galiojantys. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjo statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, t. y. nepateikė surašyto statybos sustabdymo akto ar savavališkos statybos akto, nepateikė įrodymų, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija ėmėsi teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti, nors pagal teisės aktus, nustačiusi statybos pažeidimus, privalėjo tai padaryti. Atsakovo argumentai, kad projekte nėra numatytas vieno pastato pripažinimas tinkamu naudoti iki kitų statinių statybos užbaigimo ir pastato pavadinimas „Gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis“ neatitinka techniniame projekte nurodyto pavadinimo „Administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas“, yra neteisingi, kadangi Statybos įstatymo 24 straipsnio l dalies nuostatos numato galimybę (teisę) pripažinti statinį tinkamu naudoti dalimis, detaliojo planavimo sprendiniuose ir statybos leidime numatyta administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato ir kitų pagalbinių pastatų statyba. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nekelia reikalavimo, kad techniniame projekte ir kadastrinių matavimų byloje pastato pavadinimas būtų identiškas. Teismas konstatavo, kad ginčo sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais: 1. Pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 nurodyta pastato paskirtis „gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis“ neatitiko Trakų rajono Nuolatinėje komisijoje 2005 m. kovo 8 d. Nr. AS5-34 suderintame techniniame projekte ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. pareiškėjui ir viešajai įstaigai „Šėlos parkas“ išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 nurodyto statybos objekto „administracinis ir poilsio (gyvenamųjų patalpų) pastatas“ paskirties ir toks neatitikimas laikomas esminiu nukrypimu nuo projekto, todėl pareiškėjo prašymas negalėjo būti patenkintas. 2. Vilniaus apygardos administracinio teismo paaiškinimas, kad „Detaliojo planavimo sprendiniuose numatyta gyvenamoji teritorija (G), individualūs namai (G1) ir t. t.“ yra tikslintinas. Detaliojo planavimo sprendiniuose gali būti numatomos gyvenamųjų namų bei individualių namų teritorijos, tačiau žemės sklypo Žemaitės g. 1A, Trakuose, patvirtintame detaliajame plane gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą bei atmetė skundą ir patikslintą skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 30 papildyto Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 19 (toliau – ir Aprašas), ketvirto skyriaus „Pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimas“ 14 punkto pirmąja įtrauka, padarė išvadą, kad pažyma apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išduodama esant dviem tarpusavyje organiškai susijusioms sąlygoms. Statytojas turi turėti statinio statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą ir būti atlikęs statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Tai reiškia, jog projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atliktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus galimai objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese. Nesant vienos iš išvardintų sąlygų, apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento arba skyriaus sprendimas atsisakyti išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto turėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Vilniaus AVA 2007 m. rugpjūčio 22 d. atsisakė pareiškėjui išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto motyvuodama tuo, kad statybos leidime ir kadastrinių matavimų byloje įvardinta statinio paskirtis nėra tapati. Atsisakymo argumentas išreiškia viešojo administravimo subjekto poziciją dėl nebuvimo vienos iš sąlygų – statytojui būti nenukrypusiam nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas čia esminiais nukrypimais nuo statinio projekto laiko: 1) nustatytos statinio vietos sklype pakeitimą; 2) sklypo, statinio ar jo dalių paskirties keitimą; 3) leistino sklypo užstatymo tankio pakeitimą; 4) leistino statinio aukščio keitimą; 5) saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Aprašo 14 punkto 2 įtrauka, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, 7.4 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53 punktu, padarė išvadą, kad nustačius bent vieną iš 2007 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-243 7.4.1 – 7.4.7 punktuose išvardintų pažeidimų ar STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53.1 punkte išdėstytų reikalavimų nesilaikymą, yra pakankamas pagrindas teiginiui apie esminius nukrypimus nuo projekto, sąlygojančiam atsisakymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius statytojui – pareiškėjui J. I. išdavė statybos leidimą regyklos, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato, sanitarijos ir higienos pastatų, pagalbinių ir ūkinių pastatų statybai. Tokios statybos leidimo paskirtis tarp kitų objektų pastatyti ir administracines ir poilsio (gyvenamąsias) patalpas, skirtas administracinei veiklai vykdyti, poilsiui, t. y. apibrėžtam laiko tarpui pailsėti. Statybos įstatymas nepateikia administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato sąvokos bei gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis pastato sąvokų, tačiau apibrėžia statinio sąvoką. Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Minima taisyklė leidžia tvirtinti, kad įstatymų leidėjas išskiria gyvenamųjų, poilsio ir kitų pastatų sąvokas bei nesuponuoja nuomonės, jog tarp „administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpos“ sąvokos bei „gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis“ sąvokos galimas lygybės ženklas. Viena sąvoka negali būti pakeista kita sąvoka. Skirtumą tarp šių sąvokų pagrindžia ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695, pagal kurių 3 priedą (Pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis) gyvenamosios paskirties pastatai aiškinami kaip vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatai skirti gyventi vienai šeimai, dviem šeimoms, skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau, o administracinė pastatų paskirtis aiškinama, kaip pastatai skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai). Poilsio pastatai – kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu vienas iš privalomų veiksmų yra nustatyti statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir pavadinimą. O pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties kvalifikacija būtent ir pateikiama Kadastro nuostatų 3-5 prieduose. Kadastro duomenų sudarytojas, sudarydamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, atsižvelgdamas į realią situaciją bei vadovaudamasi paskirties kvalifikaciją reglamentuojančiomis taisyklėmis ir atvaizduoja užfiksuotą padėtį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Statinys, atsižvelgiant į realią faktinę padėtį, priskirtas „gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis“ sąvokai, bet ne „administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų“ pastato sąvokai. Nesutampant statybos leidime numatytam statybos objektui su statybos objektu, įvardijamu Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodomu objektu, nepriklausomai nuo to, kad pats statinys pastatytas projekte nurodytoje sklypo vietoje, neužstatant didesnio sklypo ploto, negu nurodyta projekte, nestatant aukštesnio, negu nurodyta projekte, statinio ar jo dalies, laikantis saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, laikantis kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti apie statybos darbų atlikimą be esminių nukrypimų nuo projekto.
IV.
Pareiškėjas J. I. kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1724/2008. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje duoto savavališkos statinio statybos sąvokos apibrėžimo, Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ duoto detalaus visų savavalinės statybos požymių išvardijimo bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikto statinio projekto sąvokos apibūdinimo, pagal kuriuos pastato pavadinimo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žodinio apibūdinimo dalinis nesutapimas su statinio pavadinimu Statybos leidime nelaikoma nei savavalinės statybos požymiu, nei gali būti siejamas su esminiu nukrypimu nuo statinio projekto, pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio ir Teismų įstatymo 3 straipsnio normas (teisėjai, nagrinėdami bylas ir vykdydami teisingumą, klauso tik įstatymo). Be to, apeliacinės instancijos teismas neleistinai sutapatino statinio projekto ir statinio pavadinimo sąvokas, todėl išvada dėl statinio statybos nukrypimų nuo projekto yra nepagrįstas. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali būti atnaujintas procesas byloje. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia dviem proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.); 2) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
Dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 10 p.)
Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nepaisė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintos savavališkos statinio statybos sąvokos, Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2006 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ duoto detalaus visų savavalinės statybos požymių išvardijimo bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikto projekto sąvokos apibūdinimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. I. nuomone, Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 ir pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 nurodyta pastato paskirtis skiriasi tik žodiniu pavadinimu, o ne savo esme, todėl tai nelaikytina esminiu nukrypimu nuo projekto.
Pažymėtina, kad ginčo santykiams taikytinos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 30 papildyto Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 19, ketvirto skyriaus „Pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimas“ nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 29 d.). Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, jog pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto (toliau - Pažyma) išduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas arba skyrius statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą (arba statybos įregistravimo dokumentą statiniui, pradėtam statyti iki 1995 m. vasario 1 d., arba įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus statyti nesudėtingą statinį), atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto (ypatingo ar įrašyto į Valstybės investicijų programą statinio atveju – nuo patvirtinto projekto, nesudėtingo statinio atveju – nuo supaprastinto projekto), pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Esminiai nukrypimai nuo projekto yra statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2201) 6 punkte, dėl kurių statinio statyba tampa savavališka, taip pat nukrypimai nuo projekto, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2006, Nr. 63- 2352) 53 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2002 buvo pakeistas 2007 m. gegužės 3 d. nauju statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007, darytina išvada, kad ginčo santykiams taikytinos pastarojo reglamento nuostatos. Nurodyto statybos techninio reglamento 7 punkte paaiškinta, kas laikytina Savavališka statinio statyba. 7.4 punkte yra nurodyta, jog savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) statant kitos paskirties, negu nurodyta Projekte, statinį ar jo dalį.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53.1 punkte numatyta, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant Projekto sprendinius, privaloma atlikti pakeisto Projekto ekspertizę (kai ji privaloma), Projektą patvirtinti ar jam pritarti ir nustatyta tvarka gauti naują statybos leidimą, jei dėl Projekto sprendinių pakeitimo keičiasi pagrindinė tikslinė statinio naudojimo paskirtis <...>.
Pažymėtina, jog šių poįstatyminių aktų nuostatos atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, kuri nustato, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad statinio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vienas iš esminių projekto sprendinių, kuri draudžiama keisti tiek visam statiniui tiek jo daliai, nepakeitus projekto. Tikrinant statinio paskirties atitikimą reikšmingas turinio o ne formos kriterijus, grindžiamas projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo duomenų analize. Todėl vien tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 šis statinys nurodytas kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, o pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 šis pastatas įvardytas kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, dar neduoda pagrindo spręsti, kad statytojas iš esmės nukrypo nuo projekto (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), t.y. pakeitė statinio ar jo dalies paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo tokiai išvadai pagrįsti netyrė realaus statinio atitikimo projektinei dokumentacijai ir statybos leidimui, o plečiamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pastarasis poįstatyminis aktas skirtas reglamentuoti nekilnojamojo turto kadastro (toliau vadinama – kadastras) paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką (1 punktas) bei realizuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo suformuluotus tikslus ir uždavinius. Į šių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reguliavimo apimtį neįeina statybų ir jų priežiūros procesas.
Byloje netaikytos taikytinos materialinės teisės normos. Statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams) nustato Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį „. Pagal šio akto 3 punktą reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, tame tarpe subjektams i6duodantiems statybos leidimus bei kontroliuojantiems statybos procesą. Šis reglamentas pastatus pagal jų paskirtį skirsto į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius pastatus (punktas 6.1.1.) ir negyvenamuosius pastatus (punktas 6.1.2.). Negyvenamiesiems pastatams priskiriami administracinės paskirties pastatai (punktas 8.2) bei poilsio paskirties pastatai (punktas 8.13).
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 14 punktą statybos leidime privaloma nurodyti statinio techninius rodiklius bei naudojimo paskirtį.
Aptarto reglamentavimo pagrindu galima teigti, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 statinį įvardijus kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, statytojui buvo leista statyti pastatą su kelių paskirčių patalpomis, tame tarpe ir gyvenamosiomis. Gi kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei jų 3 priedo pagrindu, šį pastatą nurodžius kaip gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis, patvirtinamas faktas kad statnį sudaro įvairių paskirčių patalpos, tuo pačių nepagrindžiama išvada, kad statytojas pakeitė statinio ar jo dalies naudojimo paskirtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apibrėžiant pastato paskirtį bei jos atitikimą projektui galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Dėl ko, procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujintinas.
Dėl būtinybės užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.)
Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, reikia įvertinti galimai skirtingo teisės aiškinimo įtaką teisingo sprendimo byloje priėmimui. Procesas siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis šiuo pagrindu yra būtina nurodyti teismų praktiką, kuriai galimai prieštarauja skundžiamas sprendimas. Abstraktus prašymas formuoti neydingą praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
J. I. prašymą atnaujinti procesą patenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1724/2008 pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
Perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.