- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 1-1518-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-17462-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2017 m. balandžio 12 d. apie 9.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebė abejomis rankomis savo uošvienei V. T. už kaklo ir smaugė, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
A. L. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad dieną prieš šventė draugo gimtadienį. Atsikėlęs ryte nusipirko alaus. Atėjęs į kambarį žiūrėjo televizorių. Po to nuėjo į tualetą. Vonioje V. kažką rėkė. Išėjęs paklausė, kas atsitiko. Uošvienė pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, išvadino jį pamestinuku ir pan. Jis paklausė, ar ši išprotėjo. Uošvienė pradėjo šaukti dar daugiau. Tada jis išėjo į savo kambarį. Atėjus uošvienei apsižodžiavo, ši jam sudaužė telefoną. Jis patraukė uošvienę už chalato. Tuo metu atėjo patruliai. Uošvienė tikriausiai tyliai iškvietė pareigūnus, išprovokavo konfliktą. Jis uošvienę tik paėmė už chalato, bet nebuvo to, kad už kaklo dusintų. Uošvienės nesmaugė. Jis buvo išgėręs, nes buvo bloga sveikata po gimtadienio. Aplinkybes pamena gerai.
Nukentėjusioji V. T. teisme atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad to metu, kai žentas A. L. sugriebė jai rankomis už kaklo, ji pajuto fizinį skausmą. Griebdamas rankomis už kaklo užkabino ir veidą. Ant veido matėsi raudonos žymės. Dėl fizinių sužalojimų į medikus nesikreipė (b. l. 35).
Liudytoja J. L. teisme parodė, kad ryte atėjo vyras, buvo išgėręs. Įvyko skandalas, kurį ji girdėjo, bet nieko nematė. Skandalas kilo tarp vyro ir mamos. Ji nesiaiškino, kodėl atvyko policija. Porą kartų per metus vyras su jos mama taip sukonfliktuoja. Po įvykio matė mamą. Sužalojimų nematė.
Liudytoja B. V. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto, kad smurtaujama prieš uošvienę. Atvykus juos pasitiko uošvienė, kiuri nurodė smurtautoją. Šį sulaikė. Ji negali pasakyti, kaip ir kokiu būdu buvo smurtauta. Uošvienė buvo susijaudinusi ir verkė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo parodymus, kuriuose parašyta kaip buvo.
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti 2017 m. balandžio 12 d. 8.16 val. gautas pranešimas apie tai, kad 2017 m. balandžio 12 d. 8.16 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose konfliktuoja, pranešėją muša jos neblaivus žentas. Pranešėja V. T. (b. l. 21).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. T. įvykio vietoje nurodė, jog 2017 m. balandžio 12 d. apie 9.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus žentas A. L. ją smaugė ir sukėlė jai fizinį skausmą. 2017-04-12 apie 9 val. namo su jos dukra grįžo neblaivus žentas, kuris dukrai nuėjus miegoti, ėmė ją terorizuoti, sukėlė konfliktą dėl neva dingusių jo pinigų. Tuo metu vonios kambaryje ji skalbė. A. L. užtrenkė prieš ją duris į vonią, o jai bandant išeiti iš vonios, sugriebė abiem rankomis už kaklo ir ėmė smaugti. Tuo metu pajuto fizinį skausmą. Ištrūkusi, paskambino 112. Bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Sužalojimų nepatyrė (b. l. 26 - 30).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. balandžio 12 d. apie 9.10 val., į Vilniaus m. 3 PK buvo pristatytas visiškai girtas A. L., kuris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namie, būdamas girtas, mušė savo uošvę. Pamėginus paimti paaiškinimą ir nustatyti girtumo laipsnį, minėtas pilietis nuo visko kategoriškai atsisakė. A. L. požymiai: nerišli kalba, stiprus alkoholio kvapas, svirduliavimas, akivaizdžiai atitinka girto asmens požymius (b. l. 60).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad V. T. paaiškino, kad A. L. trenkė jai ranka per veidą, smaugė ją bei metė į ją šluotą. Nutraukė laidus, kad neskalbtų rūbų. V. T. buvo labai sunerimusi, išsigandusi, drebėjo. Matėsi ant jos veido bei kaklo paraudimai, kur nurodė, kad trenkė bei smaugė. Tarnybiniame pranešime skiltyje „sužalojimo kodas“ nurodyta 09 (kita): paraudimas veido dešinėje pusėje prie akies ir paraudimas ant kaklo dešinėje pusėje. Smurtu įtariamas A. L. paaiškino, kad nemušė V. T., bet policijos pareigūnė pažymėjo, kad jiems užėjus į butą matėsi, kad tempė V. T. už rūbų (b. l. 61-62).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugriebė rankomis uošvienei V. T. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. A. L. savo kaltę neigė ir nurodė uošvienęs nesmaugęs, tačiau pripažino kilusį tarp jų konfliktą. Tuo tarpu nukentėjusioji, kuri atsisakė duoti parodymus teisme, tyrimo metu nurodė, kad žentas A. L. sugriebė jai rankomis už kaklo, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, taip pat rankomis užkabino ir veidą. Vertindamas tokius prieštaringus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus teismas atsižvelgia į į kitų bylojew surinktų duomenų visumą, jų tarpusavio atitikimą.
Apie įvykį pranešdama telefonu ir kviesdama pagalbą nukentėjusioji nurodė, kad ją muša neblaivus žentas (b. l. 21). Surašytame įvykio dieną pareiškime nuketėjusioji nurodė, kad neblaivus žentas A. L. ją smaugė ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 26 - 30). Analogiškaos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto, kur nukentėjusioji paaiškino, kad A. L. trenkė jai ranka per veidą, smaugė ją bei metė į ją šluotą (b. l. 61-62). Teisme apklausta pareigūnė B. V. parodė, kad avykus į įvykio vietą rado susijaudinusią ir verkiančią nukentėjusiąją. Liudytoja taip pat patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog ant nukentėjusiosios veido ir kaklo matėsi paraudimai (b. l. 38-39).
Tokiu būdu minėti duomenys patvirtina tiesą, kad kaltinamojo parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, nes A. L. fiziškai smurtavo nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu, dėl ko ši tiksliai ir ne kartą nurodė smurto turinį, t. y. griebimą už kaklo ir smaugimą, kurio požymius užfiksavo ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. L. neteisėtai veikai atskleisti, taip pat jo kaltei pagrįsti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys nurodyti asmenys, tarp jų ir sutuoktinio tėvai.
Įvertinus tai, kad A. L. fizinį smurtą panaudojo uošvienės, t. y. šeimos nario, atžvilgiu, jo veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. L. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 91, 93), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 92). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. L. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką kaltininkas pripažino savo parodymais kaip turėjus įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagrindo atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. L. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. A. L. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau neteistas (b. l. 82), kartą baustas administracine tvarka (b. l. 81), yra nedirbantis, teigė susitaikęs su uošviene ir jai padeda. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltininko amžių, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. L. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie privertų nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu A. L. įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.