Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. B. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: E. B. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. sausio 22 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma rašytinio proceso tvarka nustatyti dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal motinos valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. B. motina E. B.. Mirus motinai pareiškėja per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl motinos palikimo į notarą nesikreipė, tačiau priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos paliktą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti sprendžiant klausimą dėl turto paveldėjimo, kadangi pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad ji po savo motinos mirties priėmėjos palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja laiku nesikreipė į notarą, kadangi jos motina E. B., būdama gyva, visą savo nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjai, todėl pareiškėja dėl teisinio neišprusimo, neįsigilindama į (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėjo, jog padovanotas yra ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Būtent todėl po motinos mirties pareiškėja toliau nepertraukiamai minėtą žemės sklypą valdė, t. y. buvo sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį su ūkininku, kuris jį prižiūrėjo. Taigi, mirusiosios palikimas yra priimtas aktyviais pareiškėjos veiksmais. Pareiškėja nusprendė žemės sklypą parduoti ir (duomenys neskelbtini) su būsima pirkėja sudarė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. 2025 m. sausio 9 d. pareiškėja kreipėsi į notarą dėl pagrindinio pirkimo– pardavimo sandorio sudarymo, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji negali parduoti žemės sklypo, nes nėra priėmusi motinos palikimo, o žemės sklypas VĮ Registrų centre yra registruotas E. B. vardu. Pareiškėjai buvo išduotas Nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas motinos palikimui priimti. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėja nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos pareiškimui dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo parengti.

Suinteresuotas asmuo E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. E. B. procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju byloje, kurioje suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po motinos mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja buvo 2020 m. gegužės 6 d. mirusios E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė našle, turėjo du pilnamečius vaikus: E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Po E. B. mirties Kėdainių rajono 1-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta ((duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro raštas).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja tiek ir iki motinos mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po jos mirties valdė ir tvarkė jos motinos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudojosi bei tebesinaudoja žemės sklypu kaip savu, buvo sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį su ūkininku, kuris jį prižiūrėjo ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo panaudos sutartis). Kaip matyti iš pateiktos (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. ir pareiškėja buvo sudariusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį.

Kadangi pareiškėjos sesuo E. B., taip pat turinti teisę paveldėti po motinos mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent pareiškėja yra priėmusi jų mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai tikėtiną ir įtikinamą išvadą, jog po palikėjos E. B. mirties jos turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jos dukra R. B. (pareiškėja), kuri po motinos mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė motinai priklausiusį žemės sklypą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajai priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.