- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- A-442-1810-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 1.4Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
- 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į 2,33 ha žemės sklypą, turėtą Rimučių kaime, Šiaulių rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,33 ha žemės sklypą Pašvinės kaime, Šiaulių rajone.
Pareiškėja nurodė, kad jai yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį turėtos žemės, tačiau iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į 2,33 ha žemės sklypą. Ji pageidauja šį žemės sklypą gauti Pašvinės kaime, Šiaulių rajone. 2005 m. balandžio 26 d. pareiškėja gavo atsakovo raštą Nr.S-473, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Pašvinės kaime, Šiaulių rajone, nebus atkuriamos. Toks atsakovo atsakymas pažeidžia pareiškėjos teises.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad atkurti nuosavybes teises pareiškėjai, suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą Pašvinės kaime, kuris yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, negalima, nes, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai tik tiems piliečiams, kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybes teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje ar su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo namą ar butą, jų dalį. Pareiškėja Pašvinės kaime, Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje įsigijo pastatus tik 2002 m. balandžio 2 d. ir ji neatitinka minėtų įstatymo reikalavimų. Pagal pateiktus duomenis, pareiškėja registruota Šiaulių mieste. Jokių duomenų apie jos gyvenamąją vietą kaime ir turėtus pastatus iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas neturi.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą atkurti nuosavybės teises į 2,33 ha žemės sklypą Rimučių kaime, Šiaulių rajone.
Teismas nurodė, kad atsakovas, 2005 m. balandžio 25 d. raštu Nr.S-473 atsisakydamas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises jo prašomu būdu, vadovavosi tuo metu galiojusiomis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Atsakovas, duodamas pareiškėjai minėtą atsakymą, privalėjo remtis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Negali būti konstatuota, kad atsakovas, preziumuodamas taikyto įstatymo atitiktį Konstitucijai, netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas. Tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarimu pripažino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ar miško plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, taip pat tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kurie negyvena to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo galėjo remtis atsakovas, ir atitinkamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos šiuo atveju nebegali būti taikomos. Teismas nurodė, kad pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,33 ha žemės sklypą Pašvinės kaime, jeigu, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nauja redakcija, prašymas atitiks įstatyme nurodytus reikalavimus. Teismas nurodė, kad dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 2,33 ha žemės sklypą Rimučių kaime, Šiaulių rajone.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 2,33 ha žemės sklypą, turėtą Rimučių kaime, Šiaulių rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Pašvinės kaime.
Pareiškėja nurodo, kad jai 1998 m. liepos 20 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,85 ha žemės Pašvinės kaime, Šiaulių rajone, kurią ji naudojo kaip asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjai grąžintame sklype buvo gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai. Pareiškėja iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno Pašvinės kaime. Jai buvo suprojektuoti keturi žemės sklypai Pašvinės kaime vietoje turėtos žemės Rimučių kaime, kurios dalis taip pat patenka į Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją. Pareiškėja nurodo, kad dėl paminėtų aplinkybių jai neturėtų būti kliūčių, atkuriant nuosavybės teises, gauti žemės sklypą Pašvinės kaime. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypą Rimučių kaime yra nemotyvuotas. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises Pašvinės kaime.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, jog 2,33 ha žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje.
Taip pat, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepatikrino ar pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį pareiškėja turi teisę pretenduoti, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. R. žemę, nes nepareikalavo iš atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. R. žemę bylos.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atkurti nuosavybės teises į 2,33 ha ginčo žemės pretendavo Č. R., kuris 2002 m. spalio 23 d. pareiškimu atsisakė savo teisių į šią žemę pareiškėjos naudai (b.l. 7, 10).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, turėtų įvertinti ar pareiškimas, kuriuo Č. R. atsisakė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, suteikia teisę pareiškėjai pretenduoti į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, o joms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.