Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV Retail“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV Retail“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „MV Retail“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „MV Retail“) su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. lapkričio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 186-354 (toliau – ir pavedimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos viršininko pavaduotoja, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsniu, pavedimu įpareigojo patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pavedime nurodyta patikrinimo vieta – UAB „MV Retail“, operatyvų patikrinimą nurodyta pradėti 2009-11-16, baigti – iki 2009-12-10. Priešingai, nei nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas aktas nėra individualiai pagrįstas nustatytais faktais, nėra nurodyta jo priėmimo priežastis. Pavedime nenurodyti tikrintinos įmonės (pareiškėjo) rekvizitai, nors to reikalaujama pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintas Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisykles. Atsakovas pažeidė teisėtumo principą, nes pavedimas yra nepagrįstas, jo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pavedimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra žinoma pareiškėjui, todėl yra suvaržyta jo teisė paduoti skundą dėl sprendimo motyvų.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 12) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad skundžiamo pavedimo išrašymo priežastis – pareiškėjo ir UAB „Rududu ir Co“ turtinių santykių tyrimas, nes abi bendrovės vykdo tą pačią veiklą – mažmeninę prekybą žaislais, jos registruotos tuo pačiu adresu ir jų buhalterinę apskaitą veda ta pati finansininkė, UAB „Rududu ir Co“ vykdo veiklą pareiškėjui priklausančiose prekybos vietose. Pavedimas buvo užpildytas tinkamai, jame nurodytas patikrinimo atlikimo tikslas, jis buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjo direktoriui, tačiau šis nepateikė prašomų patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų, todėl buvo surašytas mokesčių administratoriaus 2009-11-19 nurodymas Nr. (21.26)-304-5444, kuriuo nurodyta iki 2009-12-03 pateikti dokumentus, šis nurodymas liko neįvykdytas. Nei MAĮ, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 patvirtintose Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintose Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas pavedime nurodyti jo priėmimo priežastį. Pavedimas yra surašytas pagal MAĮ ir taisyklių reikalavimus, dokumento turinys aiškus, yra visi privalomi rekvizitai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 25-27) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 13 d. pavedimo tikrinti Nr. 186-354 galiojimo sustabdymą.

Teismas padarė išvadą, kad operatyvaus patikrinimo pavedimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 patvirtintą Operatyvaus patikrinimo pavedimo formą. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklės nenustato reikalavimo operatyvaus patikrinimo pavedime nurodyti jo priėmimo priežastį. Pavedime aiškiai nurodytas tikrinamo mokesčių mokėtojo UAB „MV Retail“ pavadinimas ir kodas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo FR1043 formoje alternatyviai leidžiama nurodyti vietovė, kurioje numatoma tikrinti mokesčių mokėtojus arba konkretaus mokesčių mokėtojo rekvizitai. Pastaroji alternatyva išrašant pavedimą ir pasirinkta. Detaliai išanalizavus skundžiamo akto turinį matyti, jog jame yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, išaiškinta apskundimo tvarka, yra jį priėmusio pareigūno parašas ir institucijos antspaudas. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie atitinka Mokesčių administravimo įstatyme ir centrinio mokesčių administratoriaus poįstatyminiuose aktuose nustatytus turinio, formos ir užpildymo tvarkos reikalavimus, taip pat atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009, išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamu pavedimu būtų pažeistos pareiškėjos teisės.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31-35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Ši veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl mokesčių administratorius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, privalo vadovautis ne tik specialiuoju MAĮ, bet ir Viešojo administravimo įstatymu.

2. Poįstatyminiame teisės akte negali būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose. Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad tokias išvadas, akcentuodamas įstatymų viršenybę poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu, ne kartą yra padaręs Konstitucinis Teismas (2002-08-21, 2003-12-30, 2009-10-08 nutarimai).

3. Teismo sprendime cituojama administracinė byla (Nr. A-438-426/2009) savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo teisme nagrinėtos apelianto bylos aplinkybių. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo sprendimuose (pavyzdžiui, administracinėse bylose Nr. A556-699/2009, Nr. A756-700/2008 ir kt.) yra konstatavęs, kad mokesčių administratorius yra viešojo administravimo sistemos sudėtinė dalis ir privalo paisyti tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios valdžios institucijos veiklą, tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 57) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodo, kad pavedimas surašytas pagal MAĮ ir taisyklių reikalavimus, dokumento turinys aiškus, yra visi privalomi rekvizitai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Administracinė byla nutrauktina.

Šioje byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 186-354 panaikinimo, kaip neatitinkančio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotą doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo apskundimo.

Tikrinama administracinė byla tiek faktinių aplinkybių požiūriu, tiek teisės normų taikymo aspektu yra analogiška administracinei bylai, kuri išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. (administracinė byla Nr. A575-145/2011). Pastarojoje byloje buvo suformuluota pozicija dėl to, kad „operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Nors ir negalima teigti, kad operatyvaus patikrinimo pavedimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (MAĮ 121–126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi“.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog „nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant skundo priėmimo klausimą, administracinė byla nutrauktina ir pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas“.

Tos pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 190/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 ir 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010).

Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Administracinė byla turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.