- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-170-518/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00154-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo V. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. V. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmetė.
Šalies argumentai
2. Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. balandžio 13 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo V. V. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi netenkino Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimo dėl nuteistojo V. V. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis Alytaus pataisos namų teikime iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jam atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis V. V. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir patenkinti Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Nuteistasis pažymi, kad atitinka visus kriterijus tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis mano, kad pataisos namuose pasitaisiusiam asmeniui turi būti suteikta galimybė būti perkeltam į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, tokiu būdu sudarant sąlygas lengviau adaptuotis gyvenimui laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo V. V. skundo argumentais ir skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad V. V. atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.
7. BVK 140 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. jis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2015 m. vasario 1 d. Vis dėlto, net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet neprivalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirąją koloniją.
7.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. V. yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Nuteistasis nuo 2011 m. liepos 12 d. dirba (asmens bylos l. 69), už nepriekaištingą elgesį skatintas penkis kartus (2012 m. rugsėjo 28 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d.) (t. 2, b. l. 158), dalyvavo adaptacijos, dabar dalyvauja pataisos programose, nuteistasis nekonfliktiškas, ramaus būdo, emociškai stabilus, iš gaunamo atlyginimo moka jam priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su tėvu, retkarčiais su juo bendrauja (t. 2, b. l. 155), yra motyvuotas koreguoti savo elgesį (t. 2, b. l. 156-157). Nuteistojo charakteristikoje taip pat nurodoma, kad V. V. laisvalaikiu skaito spaudą, literatūrą, sportuoja. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai tokį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje vertino teigiamai kaip nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme. Tačiau teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
7.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau V. V. buvo teistas keturis kartus, pažeidė jam skirtus apribojimus, bausmės vykdymo sąlygų atidėjimą (t. 2, b. l. 160-164). Šiuo atveju V. V. buvo pripažintas kaltu padaręs labai sunkų BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jo nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybę, ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusio asmens mirtį. Nuteistasis V. V. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, įkalinimo vietoje rengė bado akcijas. Šiuo metu stebimas atsainus nusikaltimo analizavimas, juntamas kaltės sumenkinimas, nuteistasis teigia, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip aukšta (t. 2, b. l. 156-157). V. V. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus (2015 m. balandžio 23 d. už šiurkštų pataisos įstaigos taisyklių pažeidimą, t. y. narkotinių medžiagų vartojimą, 2015 m. rugsėjo 1 d. baustas už tai, kad pažeidė asmens ženklo nešiojimo tvarką) (t. 2, b. l. 158). Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis deda pastangas, jog po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę suteikia pagrindą abejoti, ar nuteistasis iš tiesų padarė išvadas dėl savo padaryto nusikaltimo pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir nedarys atvirojoje kolonijoje kalintiems nuteistiesiems neigiamos įtakos.
7.3. Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad naujų pažeidimų pataisos namuose nuteistasis V. V. nedaro pakankamai neilgą laiką - nepilnai trejus metus, buvo nuteistas už itin pavojingo nusikaltimo padarymą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip aukšta, be to, byloje yra duomenų apie tai, jog nuteistasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, darytina išvada, kad apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos abejonės nuteistojo V. V. pasiryžimu keisti savo elgesį, yra pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis V. V. šiuo metu yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir motyvuotas savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl šios priežasties šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistojo V. V. perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.
8. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.