Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14.20 val. Kauno raj., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 7-jame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz“ viršijo greitį 20 km/h, t.y., kai leistinas greitis – 70 km/h, važiavo 90 km/h greičiu. Policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė patikrinti vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumento bei įstatymo nustatyto draudimo dokumento. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.1, 61.2, 61.3, 172 punktų reikalavimus. M. J. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnio dalį ,,Pastaba” bei 124¹ straipsnio 6 dalį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2005 m. spalio 20 d. nutarime konstatuota, kad M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, už kurį jam skirtas įspėjimas, o M. J. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį nutraukta. M. J. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė nutarimo dalį, kuria jo atžvilgiu byla pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį nutraukta, pakeisti, papildant ją nuostata ,,nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties”, o nutarimo dalį, kuria skirtas įspėjimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, panaikinti, remiantis tuo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d. kelyje A6 Kaunas-Zarasai nepadarė jokio pažeidimo. Byloje trūksta įrodymų apie įvykio vietoje vykusius esminius įvykius. Teigė, kad ir pareigūnų nuomone, dokumentų nepateikimas dėl neteisėto patraukimo atsakomybėn išvengimo, atitiktų ATPK 17, 18 straipsnių nuostatas – būtinąją gintį bei būtinąjį reikalingumą. Pažymėjo, kad pareigūnų veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. nutarimu M. J. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2005 m. spalio 20 d. nutarimą panaikino – M. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 75 Lt baudą ir pažeidimą įvertino vienu baudos balu, o už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrė 30 Lt baudą, galutinai M. J. paskiriant 75 Lt baudą ir pažeidimą įvertinant vienu baudos balu. Teismas konstatavo, kad M. J. nurodyti kelio atkarpos ženklinimo trūkumai (jei tokie apskritai egzistuoja), objektyviai negalėjo trukdyti ir netrukdė M. J. laikytis KET taisyklių, nes pareiškėjas ne kartą pabrėžė, jog jis nestebėjo kelio ženklų, kadangi KET tą daryti jo neįpareigoja. Teismas konstatavo, kad skundžiamo nutarimo dalis, kuria byla dėl pažeidimo pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį nutraukta, yra neteisėta ir nepagrįsta nei juridiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis, todėl M. J. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad M. J. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, sudėtis. Teismas pažymėjo, kad patruliuojantys tarnybiniai automobiliai išoriškai atitiko Policijos generalinio komisaro 2002 m. birželio 28 d. nurodymo Nr. 23, Lietuvos Standarto LST 1299-1993 ir Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, o uniforma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 748 2.2 punkto, 1991 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 319 ir Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 354 reikalavimus. Be to, teismas nustatė, kad M. J. suprato, jog yra sustabdytas policijos pareigūnų. Teismo manymu, kitų policijos pareigūnų veiksmai, jei juose ir buvo kokių nors teisės aktų pažeidimų, su M. J. padarytais KET pažeidimais nesusiję. Teismas, įvertinęs padarytų pažeidimų daugetą, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, konstatavo, kad M. J. nepagrįstai paskirta lengvesnė iš sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų.

II.

M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarimą, jo skundą patenkinti. Taip pat prašo nutartimi išaiškinti aplinkybes, ar Lietuvos standartų neatitinkančių kelio ženklų (kelio ženklinimo) neįvykdymas sudaro administracinių teisės pažeidimų sudėtį; ar asmuo kaltas, kad neįvykdo standarto neatitinkančio ženklinimo nuorodų; ar už standartus neatitinkančio kelio ženklinimo nuorodų neįvykdymą asmenims skirtinos administracinės nuobaudos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Teismo iniciatyvos skirti M. J. daugiau nuobaudų, negu skundžiamame nutarime, nenumatyta įstatymų, nes ne tik kad nėra įstatymo nustatytų aplinkybių ,,pažeidimo įvykis nekelia abejonių”, bet net pats pareiškėjas ir bylą išnagrinėjusi institucija neabejoja, jog greitis nebuvo viršytas. Teismas, skirtingai negu Susisiekimo ministerija, Kelių direkcija, Policijos departamentas, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, pareiškėjas, liudytojai ir kiti asmenys, nurodo apie kelio ženklinimo Lietuvos standartų reikšmę, negalimumą įvykdyti tokį ženklinimą ir iškreiptai taiko įstatymus.

2. Teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus.

3. Pagal jokius bylos duomenis pareiškėjas vairuodamas neviršijo KET 175.1 punkte nustatyto 100 km/h greičio kelyje su skiriamąja juosta.

4. Policijos ir pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai įrodo, kad kelio A6 Kaunas-Zarasai atkarpa – nuo Kauno miesto ribos iki pareiškėjo vairuoto automobilio sustojimo vietos – neturi Lietuvos standarto ,,Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas” LST 1405:1995 2.1, 2.2, 3.1.4, 3.4.26 dalių ženklinimą atitinkančių kelio ženklų.

5. Teismas nenaudojo ATPK 256 straipsnyje numatytų galimybių gauti ekspertų išvadas ir specialistų paaiškinimus.

6. Teismas, nustatydamas teises ir pareigas, vadovavosi tik atsakovui palankiomis teisėmis ir pareiškėjui nepalankiomis pareigomis. Teismas nevertino nei Policijos generalinio komisaro įsakymais patvirtintų instrukcijų, nei įstatymų nuostatų nevykdymo.

7. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnį, 82 straipsnio 6 dalį, ATPK 272 straipsnį.

8. Pagal administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą padarytų veiksmų fabulą, pareiškėjas buvo apkaltintas KET 61.1, 61.2, 61.3 punktų pažeidimu, tačiau nebuvo nurodytos teisės normos, kurių pagrindu pareigūnai veikė, o kokie konkretūs, kuriuo tiksliai apibrėžtu laiku bei kokioje vietoje ir aplinkybėmis padaryti pareiškėjo veiksmai sudaro administracinį teisės pažeidimą. Teismas neįvertino, kad nebuvo nei teisinio pagrindo, nei realios būtinybės pareigūnams reikalauti pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo po to, kai jokie pareiškėjo veiksmai ilgą laiką nebeatitiko veiksmų, atitinkančių KET 47 ,,Vairuotojas”.

9. Byloje nėra duomenų, kad Kauno rajono policijos komisariatas 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14 val. turėjo įgaliojimus prižiūrėti eismą magistraliniame kelyje.

10. Teismas neužtikrino liudytojų nesusižinojimo apie teismo posėdyje nagrinėjamas aplinkybes.

11. Teismo nutartyje nepasisakyta dėl Standartizacijos įstatymo taikymo; dėl kelio ženklinimo vadovautasi ne ženklinimą reglamentuojančiais aktais, bet žemesnės galios teisės aktu – KET.

12. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N12-344-04.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p.). Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimų dalių teisėtumą ir pagrįstumą, t .y. apeliacinės instancijos teismas turi apibrėžtas administracinės bylos nagrinėjimo ribas, kurių nepaisymas būtų įstatymų leidėjo priskirtos kompetencijos viršijimas, suponuojantis atitinkamo baigiamojo teisės akto neteisėtumą. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suteikti įgalinimai nulemia apeliacinio skundo nagrinėjimą tik tose ribose, kiek tai yra susiję su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tikrinimo paminėtais aspektais.

IV.

M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2005 m. rugpjūčio 25 d., kuriame nurodyta, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 61. 1, 61. 2, 61 .3, 172 punktų reikalavimus, o tai atitinka veikas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 130² straipsnio pastaboje. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2005 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą. Administracinę bylą dėl greičio viršijimo nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; tai akivaizdžiai išreiškė, padarydamas nuorodą į ATPK 250 straipsnio 1 punktą, ir tokiu būdu iš kaltinimo pašalindamas veikas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnio pastabą. Institucija, laikydama, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl veikos, apibrėžtos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, M. J. paskyrė įspėjimą (I t. b.l. 5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. nutarimu M. J. pripažino kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir jam paskyrė 75 litų baudą, pažeidimą įvertindamas vienu baudos balu (II t. b.l. 60). Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę), tiek procesinių staigmenų negalimumo principus. Pirmosios instancijos teismas apelianto padėtį pablogino išnagrinėjęs jo paties skundą. Išvardintų principų, teisės į gynybą pažeidimas lemia skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-344-2004. Bylų kategorija 39. Administracinių teismų praktika Nr. 6).

V.

Kelių eismo taisyklių 61. 1, 61. 2, 61 .3 punktuose pažymėta, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir pateikti policijos pareigūnui patikrinti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus, įstatymų numatytą draudimo dokumentą. Visų šių išvardintų dokumentų pateikimas nėra saistomas kokių nors sąlygų. Įtvirtinta norma nedviprasmiška, yra aiški teisine prasme. Policijos pareigūnas turi teisę tikrinti minėtus dokumentus, o transporto priemonės vairuotojas privalo juos su savimi turėti ir duoti patikrinti. Jų (dokumentų) neturint ir (ar) policijos pareigūnui nepateikiant, nesilaikoma Kelių eismo taisyklių 61. 1, 61. 2, 61 .3 punktų, užtraukiančių administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys įrodo, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d. automobilį „Mercedes Benz“ prieš sustabdymą pats (betarpiškai) vairavęs M. J. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų, įstatymų numatyto draudimo dokumento. Nėra pagrindo nesiremti pareigūnų E. Montvilos, K. Veiverio, dirbusių pagal Policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. patvirtintą policijos postų ir maršrutų išdėstymo magistraliniuose keliuose planą Nr. 5-S-6225 (I t. b.l. 42, 44), parodymais, kad, sustabdžius transporto priemonę „Mercedes Benz“, jos vairuotojas M. J. atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Šie parodymai išsamūs bei nuoseklūs (I t. b.l. 18-23, 45-46, 76-87, 118-127). Abejoti, jog tai buvo ne policijos pareigūnai, sprendžiant iš surinktų įrodymų visumos, pagrindo nebuvo. Paties M. J. paaiškinimai dėl prašomų dokumentų nepateikimo vertintini kritiškai, nes nepatvirtinti kitais – objektyviais ar subjektyviais – nekeliančiais abejonių įrodymais.

Galimas policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas nešalina administracinės atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių 61. 1, 61. 2, 61.3 punktų pažeidimo.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina konkliuzija, kad Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas pagrįstai patraukė M. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (ATPK 256-257 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Institucijos sprendimu dėl M. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, vietoj nustatytos administracinės nuobaudos įspėjimo, paskyrė kitą administracinę nuobaudą – baudą, taip pasunkindamas apelianto teisinę padėtį, pažeisdamas jau pirmiau paminėtą keitimo į blogąją pusę principą, o tai lemia, ir šioje dalyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo neteisėtumą ir visišką jo panaikinimą, paliekant galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. spalio 20 d. nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 20 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.