- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-154-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00938-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- E. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-154-278/2013
Teisėja Irena Pocevičienė Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00938-2012-8
2013 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1039-100/2012 pagal M. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. K. prašė teismą nustatyti nepilnametės dukters K. gyvenamąją vietą su juo ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-12-27 nutartimi prašymą patenkino. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus. Konstatavo, jog nepilnametės šalių dukters faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su jos tėvu, mergaitė lanko mokyklą Kupiškio m., motina E. K. nuo 2012 m. birželio mėnesio dukrą auginti paliko tėvui, su ja bendrauja nereguliariai, todėl tikslinga prašymą tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. K. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-12-27 nutartį panaikinti ir prašymą atmesti. Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisėta, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, prieštarauja faktinei situacijai, priimta nukrypstant nuo galiojančių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Teigia, kad dėl psichinės sveikatos būklės ieškovas nėra pajėgus susidoroti su sudėtingesnėmis gyvenimo situacijomis, priimti didesnę naštą ir atsakomybę iš dviejų tėvų bei nuolat rūpintis, prižiūrėti ir auklėti nepilnametę dukrą. Nurodo, kad ją su dukra K. sieja šilti, glaudūs santykiai, egzistuoja stiprus emocinis, psichologinis ryšys. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie neigiamą jos įtaką nepilnametei dukrai ar tai, kad motinos bendravimas su dukra jai kenks. Teigia, kad turi gyvenamąją vietą pas savo motiną, gauna pajamas, teigiamai charakterizuojama. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nukentės nepilnametės dukters interesai ar iškils reali grėsmė jos teisėms ir teisėtiems interesams. Mano, jog palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, bus suteiktas prioritetas ieškovo kaip tėvo teisėms ir interesams, pažeidžiant nepilnamečio vaiko teisę į socialiai saugią aplinką. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė faktinę nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu, nes ieškovas savavališkai atėmė iš jos dukrą. Prašo teismo išreikalauti iš Kupiškio r. savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės, Valstybinio psichikos sveikatos centro, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro medicininius dokumentus apie ieškovo psichikos sveikatą, gydymosi trukmę, ligos diagnozę, gydymo prognozę ir skirtas gydytojų rekomendacijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovas M. K. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog nuo 2012 m. birželio mėnesio duktė gyvena su juo. Teigia, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, su dukra bendrauja tik (duomenys neskelbtini), pas atsakovės tėvus. Nurodo, kad atsakovės tėvų gyvenamoji aplinkai vaikui yra netinkama, nes yra asociali aplinka, girtaujama, nepaisoma režimo ir tvarkos, todėl tokiomis sąlygomis dukra K. ten gyventi negali. Teigia, jog nepaisant stipraus atsakovės ir dukters emocinio ir psichologinio ryšio, vaikui būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo, aplinkos ir materialines sąlygas, o atsakovė šiuo metu to užtikrinti negali. Nurodo, kad su atsakove buvo susitarta, jog jai išvykus gyventi atskirai, duktė liks gyventi su tėvu, kol ji baigs pradinę mokyklą ir šio susitarimo buvo laikomasi. Teigia, kad jo sveikatos būklė negali riboti jo teisės dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu, be to, nurodo, jog nuo 2007 m. nesigydo, medikamentų nevartoja. Nurodo, jog jo sveikatos būklė atsakovei visada buvo žinoma ir jei tai yra priežastis neleisti dukrai gyventi su juo, atsakovė nebūtų palikusi jam dukters.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, numatytomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė nėra susituokę ir gyvena atskirai, tačiau dukters K. K. gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė šalių dukra nuo 2012 m. birželio mėn. gyvena su tėvu, kuris rūpinasi dukters K. auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu (b. l. 3-7). Nustatyta, kad 2012-12-27 M. K. pateikė teismui prašymą nustatyti nepilnametės dukters K. gyvenamąją vietą kartu su juo, nurodydamas, jog atsakovė paskutiniu metu dukra nesirūpina, o duktė nori gyventi su juo, (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-7). Atskirajame skunde E. K. nurodė, jog dėl psichinės ieškovo sveikatos gali nukentėti nepilnametės dukters teisės ir interesai.
CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, todėl nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, tačiau negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamąja nutartimi prioritetas buvo suteiktas tėvo, bet ne vaiko interesams, kadangi pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes vertino būtent vaiko interesų požiūriu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametė duktė pas atsakovės tėvus, su kuriais gyvena E. K., gyveno tik tam tikrais epizodais, o nuo 2012 metų rudens lanko Kupiškio m. Kupos pradinės mokyklos 1 klasę ir gyvena su ieškovu (b. l. 24). Įvertintina, jog atsakovė nenurodė, kad ieškovas nesirūpina dukra, o teigdama, jog M. K. sveikatos būklė gali pažeisti dukters teisėtus interesus ar vaikui yra nesaugu bei pavojinga augti su tėvu, jokiais įrodymais nepagrindė. Ta aplinkybė, jog ieškovas turi sveikatos sutrikimų neįrodo, jog jis negali rūpintis dukra. Atsakovė nurodo, kad iki 2012 m. birželio mėn. šalys ir duktė gyveno kartu, nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), o šalims apsigyvenus atskirai, 2012 m. lapkričio mėn. ieškovas savavališkai atėmė iš jos dukrą. E. K. nurodo, jog abipusiu sutarimu dukra lanko mokyklą Kupiškio m.. Iš mokyklos pažymos matyti, kad mergaitė lanko mokyklą į kurią ją atveža ieškovas bei nurodoma, kad mergaitei važinėti į kaimą maršrutiniu autobusu bilietas neišduotas (b.l. 24). Minėti duomenys leidžia abejoti atsakovės teiginiai, jog dukra iš jos buvo paimta savavališkai, nes duomenų, kad atsakovei gyvenant kaime pas tėvus, iki lapkričio mėn. dukra į mokyklą Kupiškio m. būtų važinėjusi autobusu ar atsakovės nuvežama, nepateikta. Be to, nepaneigti ieškovo teiginiai, jog dėl laikino vaiko gyvenimo su tėvu, šalys buvo susitarusios, nes mokslo metų pradžia prasideda rugsėjo mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus, kad nepilnametė lanko mokyklą ir jos įprastinė aplinka yra Kupiškio m., duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpinasi dukra, nepateikta, o atsakovei nėra draudžiama bendrauti su dukra, esant tėvų ginčui bei siekiant išvengti nesutarimų, kas galimai neigiamai įtakotų ir vaiko sveikatą, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, iki teismas nustatys vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, geriausiai atitinka nepilnametės K. K. interesus, todėl naikinti nutartį nėra pakankamo pagrindo.
Teismas netenkina atsakovės prašymo išreikalauti dokumentus, kadangi minėti dokumentai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu ir gali būti vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.