Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas ir Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta nuobauda palikta nepakeista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 3 d. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda už tai, kad 2015 m. lapkričio 2 d., 17.20 val., (duomenys neskelbtini), kelyje R.-Š.-T.-K., 167 km, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. K. transporto priemonių junginiu VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ąžuolo rąstų krovinį 43690 kg, viršydamas bendrą maksimalų leistiną svorį (40000 kg leistinas svoris, įvertinus paklaidą, 4060 kg). A. K. neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti valstybinės reikšmės magistraliniu keliu sunkiasvore transporto priemone, viršijant bendrą leidžiamą svorį, tuo pažeisdamas Kelių įstatymo 20 str., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 211 p. reikalavimus. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. S., būdamas atsakingu už įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą.

Aukščiau nurodytas nutarimas V. S. buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui, tačiau pastarasis 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino.

V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį. Skunde apeliantas nurodo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 13 d. buvo septynis kartus atleistas ir tiek pat kartų priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės direktorius J. Š. pateikė klaidingą informaciją Kauno teritorinei muitinei ir tuo pačiu suklaidino Kauno apylinkės teismą apie jo einamas pareigas. Atsakingu asmeniu už transporto kontrolę jis buvo paskirtas nuo 2007 m. gruodžio 6 d. bendrovės direktoriaus įsakymo priėmimo, taip pat pagal 2006 m. liepos 28 d. pareiginius nuostatus. Tačiau 2010 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. Nutraukus darbo sutartį visi jo pareiginiai nuostatai ir 2007 m. gruodžio 6 d. direktoriaus įsakymas neteko juridinės galios. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku jis priimtas dirbti 2015 m. rugpjūčio 17 d. Pagal šią darbo sutartį jis neįpareigotas būti atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportą, jo techninę būklę ir vežamo krovinio svorį. Jo pareigos yra medienos tiekimo vadybininkas, kitų pareiginių įsipareigojimų jis neturi, todėl 2015 m. lapkričio 2 d. neprivalėjo kontroliuoti transporto pakrovimo darbų. Jis apie šiuos pakrovimo darbus nieko nežinojo, pakrovime nedalyvavo ir nebuvo už tai atsakingas. Už transporto pakrovimą jis yra atsakingas, kai pats dalyvauja pakrovimo darbuose, tuo tarpu 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. K. direktoriaus J. Š. nurodymu vienas krovė ąžuolo rastus Šilutės urėdijoje. Jis tuo metu vykdė medienos tiekimo paieškos darbus (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja darbą formindama tik naujas darbo sutartis toms pačioms pareigoms. Dėl to nesikeičia nei pareigybiniai nuostatai, nei atsakingi asmenys, t. y. yra dirbama pagal tuos pačius dokumentus.

V. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas, ar apeliantas V. S. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, t. y. ar jis pagal savo einamas pareigas privalėjo užtikrinti ir sukontroliuoti, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016-05-02 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pritaikė įstatymų nuostatas, todėl aukštesnysis teismas nesutinka su padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių V. S. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą ir jam administracinė nuobauda paskirta teisingai.

Vadovaujantis ATPK 145 straipsnio 3 dalimi, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn V. S. buvo patrauktas iš esmės remiantis dviem teisės aktais, kurie tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos, tiek V. S. skundą nagrinėjusio apylinkės teismo buvo vertinami kaip pakankami asmens kaltei nustatyti. Šie dokumentai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko V. S. pareiginiai nuostatai Nr. 12, patvirtinti bendrovės generalinio direktoriaus J. Š. 2006-07-28 (b. l. 31-33), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. Š. 2007-12-06 įsakymas Nr. EĮ-07-151/1, kuriuo nuo 2007-12-06 V. S. paskirtas atsakingu asmeniu už transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išleidžiant į reisą, ir transporto pakrovimo kontrolę (b. l. 34). Su abiem šiais dokumentais V. S. buvo pasirašytinai supažindintas jų priėmimo dienomis, t. y. 2006-07-28 ir 2007-12-06.

Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ne pagal neterminuotąją darbo sutartį, tačiau pagal terminuotąją, tai reiškia, jog darbo sutartis su dirbančiu asmeniu yra nutraukiama suėjus nustatytam terminui. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tam tikromis pertraukomis dirba nuo 2002-04-23. Iš viso su apeliantu buvo sudaryta dvylika terminuotų darbo sutarčių konkretiems laikotarpiams. Nuo 2010-02-08 iki 2010-06-15 V. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o toliau ir vėl buvo sudarinėjamos terminuotosios darbo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 63-64).

Atkreiptinas dėmesys, jog sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbo pareiginiais nuostatais. Darbuotojas gali pasirašytinai susipažinti pačiuose pareiginiuose nuostatuose arba atskirame žurnale. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys taip pat privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbo tvarkos taisyklėmis. Darbuotojas gali pasirašytinai susipažinti pačiose darbo tvarkos taisyklėse arba atskirame žurnale. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Š. paaiškino, kad bendrovėje forminama tik nauja darbo sutartis toms pačioms pareigoms, dėl to pareigybiniai nuostatai nesikeičia, atsakingi asmenys išlieka tie patys, t. y. dirbama pagal tuos pačius dokumentus. Bendrovėje taip pat yra žurnalai, kuriuose kiekvienas darbuotojas pasirašo, patvirtindamas, kad žino už ką yra atsakingas. Vis dėlto, teismui nebuvo pateikti minėtų žurnalų išrašai, patvirtinantys, jog V. S. nuo 2015-08-17, t. y. kai buvo sudaryta su juo nauja darbo sutartis, buvo pasirašytinai supažindintas su nepasikeitusiais pareiginiais nuostatais. Pažymėtina, jog tai, kad pareiginiai nuostatai ar kiti su darbuotojo tiesiogine veikla susiję įsakymai nėra keičiami, nereiškia, jog su jais darbuotojas neturi būti raštiškai supažindinamas. Darbo santykiams pasibaigus, nustoja galioti visi su darbo santykiais susiję dokumentai. Taigi 2006-07-28 pareiginiai nuostatai ir 2007-12-06 bendrovės direktoriaus įsakymas neteko juridinės galios 2010-02-05 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukus darbo sutartį suėjus terminui. Duomenų, jog V. S., pasirašydamas naują darbo sutartį, būtų supažindintas su savo konkrečiomis pareigomis, bylos medžiagoje nėra. Taigi iš šio asmens negalima reikalauti ir atsakomybės už pakrovimo kontrolę transporto priemonės, kurios svoris su kroviniu viršijo leistiną svorį.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Š., nes V. S. nėra tinkamas analizuojamo pažeidimo subjektas. Vis dėlto šiuo metu jau yra pasibaigę terminai, kai asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.