Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino ir Lino Šiukštos,

dalyvaujant kaltinamojo juridinio asmens politinės partijos (duomenys neskelbtini) gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens politinės partijos (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato J. Gaudučio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam juridiniam asmeniui – politinei partijai (duomenys neskelbtini) taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filialo sąskaitoje, mastas padidintas ir trims mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į politinei partijai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, 358 936,84 Eur sumai, uždraudžiant šią pinigų sumą valdyti, ja naudotis ir disponuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo masto padidinimo ir šio apribojimo tolesnio taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės, turto konfiskavimo ar civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (byloje esantys liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, apžiūrų, kratų protokoluose ir specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje), suteikiančių pagrindą manyti, kad juridinis asmuo – politinė partija (duomenys neskelbtini) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimais buvo apribota juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10.1. Juridinis asmuo – politinė partija (duomenys neskelbtini) kaltinamas per savo atstovą R. A. R. priėmęs iš viso 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) ir 519 838,90 Lt (150 555,49 Eur) vertės kyšius bei per savo atstovą R. A. R. sukurstęs savo naudai ir interesais iššvaistyti 484 000 Lt (140 176,08 Eur). Jeigu kaltinamasis juridinis asmuo – politinė partija (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas kaltu per savo atstovą R. A. R. priėmęs 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) ir 519 838,90 Lt (150 555,49 Eur) vertės kyšius, šis turtas kaip nusikalstamos veikos rezultatas būtų pripažintas konfiskuotinu turtu ir jo vertę atitinkanti pinigų suma iš kaltinamojo juridinio asmens turėtų būti išieškota.

10.2. Kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys dėl 484 000 Lt (140 176,08 Eur), kuriuos pagal pareikštą kaltinimą politinė partija (duomenys neskelbtini) per savo atstovą R. A. R. sukurstė savo naudai ir interesais iššvaistyti kitus kaltinamuosius šioje byloje. Tačiau pagal teismų praktiką nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialiąją vertę turintys daiktai taip pat konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.). Taigi BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisės apribojimą šioje proceso stadijoje išlieka. Pažymėtina, jog visi klausimai, susiję su galimu turto konfiskavimu, bus išspręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės ir išsprendus kaltinamųjų kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų klausimą. Bylos proceso eigoje šie kaltinimai gali keistis.

10.3 Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, t. y., tikėtinas. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tvirtinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turto konfiskavimo iš viso 358 936,84 Eur pinigų sumai nebus galima taikyti. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl teismas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi galės panaikinti baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

11. Skunde kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) gynėjas nurodo, kad kaltinimas šioje byloje grindžiamas išimtinai kito kaltinamojo R. A. R. veiksmais, todėl tik jo atžvilgiu galėtų būti taikomas turto konfiskavimas, tačiau šioje byloje kaltinimas pareikštas ne tik R. A. R., bet ir juridiniam asmeniui – politinei partijai (duomenys neskelbtini). Pagal pareikštą kaltinimą R. A. R., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ėjo vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje, veikė jo naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Taigi, jeigu pareikštas kaltinimas pasitvirtintų, baudžiamoji atsakomybė, o kartu ir turto konfiskavimas, galėtų būti taikomi ir kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

12. Kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) gynėjas skunde taip pat teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai nesivadovavo Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Iš šios įstatymo nuostatos formuluotės matyti, kad valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos jokios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo pagrindai ir tvarka numatyti CPK XI skyriaus Penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“.

12.1. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai taikoma BPK nustatyta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Taigi, pagrindas laikinam nuosavybės teisės apribojimui kyla ne iš civilinių, o iš baudžiamųjų teisinių santykių.

12.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

12.2. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nenustatyta, jog į baudžiamojon atsakomybėn patrauktai politinei partijai skirtas valstybės dotacijas taikant turto konfiskavimą negali būti nukreiptas išieškojimas. Politinei partijai skirtų valstybės dotacijų nėra ir BPK 151 straipsnio 3 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytame daiktų (turto) sąraše, kurių nuosavybės teisę draudžiama laikinai apriboti. Į kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą pervestos lėšos tampa partijos nuosavybe, o pagal Politinių partijų įstatymo 28 straipsnį politinė partija atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju kaltinamajam juridiniam asmeniui – politinei partijai (duomenys neskelbtini) taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas mastas buvo padidintas teisėtai ir pagrįstai, o tuo pačiu teisėtai ir pagrįstai trims mėnesiams nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į politinei partijai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 358 936,84 Eur sumai, uždraudžiant šią pinigų sumą valdyti, ja naudotis ir disponuoti. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą.

12.3. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad galimas didelės vertės turto konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo juridinio asmens turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo juridinio asmens turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo juridinio asmens teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

13.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo masto padidinimo ir šio apribojimo nustatymo kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms nepažeidė tokios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas bylos nagrinėjimo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo juridinio asmens gynėjo argumentai. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo juridinio asmens politinės partijos (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato J. Gaudučio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.