Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-7596-772/2015, kuria patvirtintas pareiškėjų kreditoriaus finansinis reikalavimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi A. L. ir D. L. iškelta bankroto byla.

Pareiškėjų bankroto administratorius UAB ,,Inovestus“ pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau AB) Swedbank 71 690,77 Eur kreditorinį reikalavimą, o dėl 861,52 Eur kreditorinio reikalavimo dalies, kurią sudaro įstatymo palūkanos, tvirtinimo spręsti teismo nuožiūra.

Administratorius nurodė, kad pareiškėjai nesutinka su kreditoriaus paskaičiuotomis 861,52 Eur įstatymo palūkanomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių A. L. ir D. L. kreditoriaus ir jo finansinio reikalavimų sąrašą, pagal kuri antros eilės Swedbank, AB, kreditorinis reikalavimas sudaro 72 552,29 Eur, o bendra finansinio reikalavimo suma siekia 72 552,29 Eur.

Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjai) A. L. ir D. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Swedbank, AB, 71 690,77 Eur kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė materialinės teisės normas.

Bankas nepagrįstai paskaičiavo įstatymo palūkanas.

Atsiliepdamas į pareiškėjų atskirąjį skundą, kreditorius Swedbank, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Notarė vykdomuoju įrašu nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių pareiškėjų bankui įkeistą turtą ir išieškoti bankui skolą ir įstatymo palūkanas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (pareiškėjų) D. L. ir A. L. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas visiškai tenkinti kreditoriaus prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo, kurį, be kita ko, sudaro įstatymo palūkanos, tvirtinimo.

Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, šios bylos kontekste, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.