- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-25-875/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, nukentėjusiajam A. R., jo atstovui gynėjui Albertui Kruminui, specialistui H. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Falkauskui, kaltinamajam E. P., civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis D. Z. I.Į. metkirčiu, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau –BK) 135 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2013 m. gegužės 11 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), buto, priklausančio Ž. B., svetainėje fotelyje sėdinčiam A. R. tyčia du kartus smogė kumščiu į galvos kairę pusę prie smilkinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. kraujo išsiliejimą galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir galvoje, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kraujo išsiliejimas galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-05-11 buvo svečiuose pas savo seserį L. E., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val. išėjo į laiptinę parūkyti. Rūkydamas išgirdo triukšmą sesers kaimyno Ž. B. bute. Jis užėjo į tą butą pasikalbėti su Ž. B.. Bute buvo Ž. B., R. B., V. D., J. ir nukentėjusysis A. R.. A. R. ir Ž. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Kalbantis su bute buvusiais asmenimis paėmė pasižiūrėti ant stalo buvusį mobiliojo ryšio telefoną. A. R. pradėjo ant jo šaukti, kad padėtų jo mobiliojo ryšio telefoną, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ant A. R. supyko ir įsižeidė, todėl jo telefono ant stalo iškarto nepadėjo. A. R. priminė senas skriaudas, tačiau jis ir toliau visaip įžeidinėjo. Išeidamas A. R. pametė jo telefoną. Koridoriuje vis girdėjo įžeidinėjimus, todėl grįžo atgal ir supykęs du kartus kumščiu ar delnu trenkė sėdinčiam ant fotelio A. R. į veido kairę pusę. Smūgius sudavė stovėdamas ir smūgiuodamas pataikė tarp nosies, akies ir veido kraštu. V. D. jį nuo A. R. nustūmė. Nepastebėjo ar nuo suduotų smūgių A. R. buvo praradęs sąmonę. Išgirdę triukšmą atėjo jo sesuo L. E. ir jos vyras V. E., kurie jį išsivedė. Suduodamas du smūgius tiesiog norėjo, kad A. R. liautųsi jį įžeidinėjęs, norėjo sukelti tik fizinį skausmą, bet tikrai nenorėjo sunkiai jo sužaloti. Tą pačią dieną išskrido į Airiją. Sužinojęs apie padarytus sužalojimus A. R., grįžo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir atlygino 5000 Lt padarytą žalą. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2013-05-11 ryte su pažįstamu V. D. nuėjo pas Ž. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Atsinešė butelį alaus ir 200 ml butelį degtinės. Tuo metu bute buvo Ž. B., R. B., V. D., J. ir jis. Vartojant degtinę į butą atėjo E. P.. Bute R. P. paėmęs į rankas apžiūrinėjo jo telefonus, o jis prašė juos padėti. Nors supyko dėl E. P. elgesio, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. E. P. telefonus atidavė ir jį iš Ž. B. buto išsivedė sesuo su vyru, kurie gyvena kaimynystėje. Po kažkurio laiko E. P. grįžo, o kas vyko toliau neprisimena. Sąmonę atgavo ligoninėje. Prieš kelias savaites iki įvykio namuose užkliuvęs už vamzdžio krito, trenkėsi į stalą ir susižalojo dantis, iškrito kelios dantų plombos. Po kritimo jam galvos neskaudėjo, į medikus nesikreipė. Kai krito namuose buvo jo motina B. I., kuri girdėjo kaip jis virto. E. P. atlygino 5000 Lt žalą.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2013 m. gegužės 11 d. apie 10.00 val. pas jį atėjo A. R. ir V. D., kurie atsinešė degtinės ir sulčių. Ž. B. sėdėjo kambaryje ant sofos, o A. R. sėdėjo fotelyje. Jo žmona R. B. tuo metu buvo virtuvėje, gamino maistą. Už pusvalandžio pas Ž. B. į namus atėjo E. P., kuris negėrė ir kalbėjosi su A. R.. Pokalbio metu E. P. paėmė A. R. telefonus, o A. R. paprašė jo telefonus padėti į vietą. Po to jis atidavė A. R. telefonus. E. P. prisiminė senus laikus, kai A. R. jį skriausdavo. Žodinis konfliktas tuo ir pasibaigė. E. P. iš Ž. B. buto išsivedė jo sesuo su vyru, kurie gyvena kaimynystėje. Netrukus E. P. vėl grįžo į Ž. B. butą ir vėl kalbėjosi su A. R.. Pokalbio metu tarp jų įsiplieskė konfliktas ir jo metu E. P. kumščiu du kartus trenkė fotelyje sėdinčiam A. R. į veidą, kairėje pusėje. Po pirmo smūgio nukentėjusysis stojosi, o po antro jis nuvirto ant kito fotelio. Šio konflikto metu į butą atėję E. P. artimieji jį iš buto išsivedė. A. R. po smūgių buvo praradęs sąmonę apie penkias minutes. Iš nosies A. R. bėgo kraujas. A. R. liepė nekviesti policijos ir greitosios pagalbos, po to išėjo į namus.
Liudytojas V. D. parodė, kad 2013-05-11 apie 11.00 val. jis ir A. R. buvo pas Ž. B. namuose. Netrukus atėjo E. P., kuris su A. R. dėl kažko pradėjo pyktis. Kiek V. D. suprato, jie pykosi dėl A. R. telefonų. Netrukus, tikriausiai išgirdę triukšmą, atėjo V. E. ir L. E., kurie E. P. išsivedė iš Ž. B. buto. Neužilgo E. P. vėl atėjo į Ž. B. butą. Jis atsistojo prie palangės, priešais sėdintį fotelyje A. R.. Jie vėl dėl kažko pradėjo pyktis. Smūgių sudavimo fakto nematė, tačiau staiga išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad E. P. stovi visai šalia A. R., o A. R. parkritęs fotelyje be sąmonės.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2013 m. gegužės 11 d. apie 10.00 val. pas jos vyrą į namus atėjo A. R. ir V. D.. Svetainėje kambaryje jie sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Netrukus pas juos į butą atėjo E. P. ir būdama virtuvėje išgirdo konfliktą tarp E. P. ir A. R.. Konfliktas buvo dėl telefonų. Atėję E. P. sesuo L. E. su vyru, E. P. iš buto išsivedė. Netrukus E. P. grįžo ir vėl prasidėjo konfliktas tarp jo ir A. R.. Atėjusi į svetainės kambarį ji pamatė, kad A. R. jau sėdi kitame fotelyje nusvirusia galva. E. P. iš jų buto išsivedė artimieji. A. R. buvo be sąmonės apie 2-3 min. Ji norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet atsigavęs A. R. pasakė, kad nei policijos, nei greitosios nereikia. Po to apsivalęs kraują A. R. išėjo į namus.
Liudytoja B. I. parodė, kad 2013-05-11 po pietų į namus parėjo jos sūnus A. R., kuris papasakojo, kad jam būnant pas B. namuose, atėjo E. P. ir jis jam sėdinčiam fotelyje, trenkė į galvą. Sūnaus galvoje kairėje pusėje virš smilkinio buvo didelis guzas. Jis prastai jautėsi ir skundėsi, kad jam labai skauda galvą. Kitą dieną pastebėjo, kad sūnaus kairioji veido pusė pradėjo mėlynuoti. Sūnus ėjo pas kaimynus parsinešti vaistų, kuriais tepė jo mėlynuojantį veidą. Naktį, galėjo būti apie 3.30 val., pabudo nuo stipraus sūnaus knarkimo, norėjo jį žadinti, bet jis nereagavo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie 2-3 savaites prieš šį įvykį, sūnus namuose buvo nugriuvęs ir griūdamas susižalojo dantis, tačiau jokių kūno sužalojimų jam nebuvo padaryta.
Įvykio vietos apžiūros 2013-05-14 protokole užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), fiksuoti prie rytinės kambario sienos du foteliai, prie vakarinės sienos – sofa – lova, viduryje – žurnalinis stalas (7-10, b. l. 1 t).
Specialisto išvadoje Nr. G 787/13(04) konstatuota, kad A. R. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir galvoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Kraujo išsiliejimas į smegenis galėjo įvykti netrukus po sužalojimo. Esant kraujo išsiliejimui į smegenis nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. A. R. dėl kraujo išsiliejimo galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (26-27, b. l., 1 t).
Specialisto išvadoje Nr. pG 89/13-787/13(04) nurodyta, kad A. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (tai yra, 2013-05-11 apie 11.00 val.). Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Pagal turimus medicininius duomenis, nėra galimybės konkrečiai atsakyti, kiek laiko po patirtų sužalojimų A. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (31, b. l., 1 t).
Specialistas H. D. paaiškino, kad byloje pateikė dvi išvadas dėl A. R. sužalojimų. Išvados rašytos remiantis Šiaulių ligoninės medicininiais dokumentais. Medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota sužalojimų, padarytų ankstesniu laikotarpiu. Pagal išorinius sužalojimus ir galvos kompiuterinę tomogramą, sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-11. Nustatyti sužalojimai lėmę stiprų sveikatos sutrikdymą negalėjo būti padaryti prieš 2-3 savaites iki įvykio, nes išoriškai kraujosruvos per tiek laiko būtų išnykusios, būtų pasireiškę klinikiniai negalavimai, sąmonės netekimas, koma. Atsižvelgiant į A. R. sužalojimo pobūdį, kad kraujas išsiliejęs kairėje kaktinėje skiltyje, suduotų smūgių lokalizacija turėjo būti kairėje veido ir galvos pusėje. Po patirtų sužalojimų ir sąmonės netekimo, A. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus bei vaikščioti. Suprantama, kad po patirtų sužalojimų galima amnezija. Tačiau jis turėjo jausti pusiausvyros sutrikimus, galvos skausmą ir svaigimą. Remiantis medicininiais dokumentais buvo suduoti mažiausiai du smūgiai. Pagal padarytus sužalojimus, teoriškai galima teigti, kad smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Sąmonės netekimą iššaukė galvos smegenų sukrėtimas, o kraujo išsiliejimas vyksta palaipsniui, kai vystosi smegenų pabrinkimas ir kaupiasi kraujas, ko eigoje sutrinka žmogaus sąmonė ir kvėpavimas, dėl ko išsivysto koma. Po smūgio per 1-2 val. pradeda matytis kraujosruvos. Atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, tikėtina, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu. Objektyvūs duomenys apie sužalojimus prasideda nuo A. R. pristatymo į Šiaulių Respublikinę ligoninę, t. y. nuo gegužės 13 d. 6.30 val. Pati išsiliejimo pradžia buvo po traumos, tačiau trūkus kraujagyslei ne iškart visas kraujas išsilieja į smegenis. Kraujo kaupimasis prasideda iškart po traumos. Ertmėj kraujas susikaupia įvairiai, palaipsniui, tai galėjo trukti apie 1,5 paros. Pradžia – iškart po traumos. Konkrečiai nėra nustatyta, kokia kraujagyslė trūko. Buvo atlikta tik kompiuterinė galvos tomograma ir nustatyta kraujosruva kairėje kaktinėje skiltyje ir pakraujavimas skilvelio srityje. Rašant specialisto išvadą, vertinat medicininius dokumentus ir aplinkybes, remiantis tuo, kad nėra duomenų apie kitus įvykius, kuriuose jis galėjo būti sužalotas, daroma išvada, kad nurodytu laiku šie sužalojimai ir padaryti. Po patirtos traumos žmogus galėjo griūti, nes po patirtų sužalojimų pusiausvyra galimai turėjo būti sutrikusi. Tačiau tai tik teoriniai dalykai, nėra nurodyta faktinių aplinkybių. Griūnant būdingi kitokie sužalojimai, rankos, kojos, alkūnių, plaštakos sutrenkimas, nubrozdinimas, tam nėra būdinga kraujosruva apie akį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aprašytais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai sudaro tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandinę, leidžiančią nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis E. P. nukentėjusiajam A. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes į galvos kairę pusę du kartus smogė jam kumščiu. Šią faktinę aplinkybę apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino kaltinamasis E. P.. Tokius pat parodymus davė ir liudytojas Ž. B., jog būtent E. P. sudavė du smūgius nukentėjusiajam į kalvos kairę pusę. Liudytojai R. B. ir V. D. taip pat patvirtino, kad po konflikto A. R. kelioms minutėms buvo pradaręs sąmonę, o tai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Nukentėjusysis A. R. dėl patirtų sužalojimų įvykio aplinkybių ir po to buvusių įvykių nepamena, tačiau, kaip nurodė liudytoja B. I., minėtą dieną sūnus A. R. grįžo namo ir papasakojo, kad būnant pas B. namuose E. P. jam trenkė į galvą. Liudytoja sūnaus galvoje kairėje pusėje virš smilkinio matė didelį guzą. Minėtą ir kitą dieną A. R. skundėsi, kad prastai jaučiasi ir labai skauda galvą. Kitą dieną minėta liudytoja pastebėjo, kad sūnaus kairioji veido pusė pradėjo mėlynuoti, o naktį apie 3.30 val., jis nebereagavo į žadinimą. Specialisto išvados patvirtina, kad A. R. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir galvoje, dėl kraujo išsiliejimo galvos smegenų kairėje kaktinėje skiltyje ir skilveliuose, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę (26-27, 31, b. l., 1 t). Pagal liudytojų parodymus, po suduotų smūgių A. R. buvo praradęs sąmonę, atgavęs sąmonę grįžo namo, o kitą dieną ėjo parsinešti vaistų. Specialistas H. D. išsamiai atskleidė A. R. padarytos traumos vystymosi mechanizmą, kuris atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, o būtent, kad po patirtų sužalojimų ir sąmonės netekimo, A. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus bei vaikščioti. Sąmonės netekimą iššaukė būtent galvos smegenų sukrėtimas, nes kraujo išsiliejimas vyksta palaipsniui, vystosi smegenų pabrinkimas ir kaupiasi kraujas, dėl ko palaipsniui sutrinka žmogaus sąmonė, kvėpavimas ir išsivysto koma. Kaukolės ertmėj kraujas susikaupia palaipsniui, nagrinėjamu atveju tai galėjo trukti apie 1,5 paros. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad po sumušimo A. R. nebuvo nustatyta jokių griuviminei traumai būdingų sužalojimų, t.y. rankų, kojų, alkūnių, plaštakos sutrenkimų, nubrozdinimų ir pan. Tokie sužalojimai A. R. kūne neabejotinai turėjo likti, jeigu jis būtų griuvęs ar kitaip susižalojęs. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam sumušimo metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tuo, jog jis prieš kelias savaites iki įvykio griuvo ir susižalojo dantis.
Byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą neabejotina išvadą, jog E. P., suduodamas du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą – gyvybiškai svarbų organą, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Teismas sutinka su kaltinamojo E. P. teiginiu, kad jis neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis, kumščiu suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dviejų smūgių kumščiu į galvą gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas.
Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. savanoriškas žalos atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam žalą - 5000 Lt, tai pat pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos E. P. padarė sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Nesant būtinų sąlygų BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės, nei numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, skyrimo.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. kaltinamas įvykdęs tik vieną nusikalstamą veiką, visiškai pripažino nusikaltimo padarymu, atlygino žalą nukentėjusiajam, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismui nėra pateikta duomenų, kad kaltinamasis būtų įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis yra dar gana jauno amžiaus (24 m.), anksčiau neteistas, dirbo Airijoje, šiuo metu dirba D. Z. I.Į. medkirčiu, buvusio ir esamo darbdavio charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja Akmenės rajono Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos jaunimo veikloje. Teismo nuomone, kaltinamojo atskyrimas nuo visuomenės ir darbo gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, o BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir tuo pačiu prieštarautų teisingumo principui. Toks sprendimas, teismo įsitikinimu, neprieštarauja BK 54 str. nuostatoms bei BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtintam šanso principui, kurio esmė yra suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, E. P. skiriant bausmę pagal BK 135 str. 1 d. taikytina likos BK 54 str. 3 d. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta, bausmė, ir, įvertinęs kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo smurtinį pobūdį, teismas daro išvadą, kad E. P. skirtina bausmė pagal BK 135 str. 1 d.- laisvės apribojimas, didesnė nei šios bausmės vidurkis. Tuo pačiu skirtini įpareigojimai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. P. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujanti Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 7778,56 Lt turtinės žalos atlyginimo (35-39 b. l., 1 t). Turtinę žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. R. suteiktas paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėta 7778,56 Lt. Civilinis ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, ieškovas civilinį ieškinį palaiko. Ši padaryta turtinė žala pagrįsta ir įrodyta. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo E. P., nes teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent jis suduodamas smūgius padarė sunkų sužalojimą A. R., kuris dėl šio sužalojimo buvo gydomas, o ieškovas už šias paslaugas sumokėjo 7778,56 Lt gydimo įstaigai. Kaltinamasis E. P. neginčija pareikšto ieškinio ir sutinka jį atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 str., 3 str. 1 d. 5 p. ir 416 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir paskirti BK 54 str. 3 dalies pagrindu bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Per laisvės apribojimo laiką įpareigoti E. P. nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, dirbti arba tęsti registracija darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 12 laisvės apribojimo mėnesių atlyginti dalį žalos – 5000 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-11-16 iki 2009-11-18, tai yra dvi dienas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 7778,56 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 56 centus) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, LT-08221, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbankas“, banko kodas 73000.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.