- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-603-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1495-258/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogava“ ir Ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stogavos langai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės bankrutavusios UAB „Stogava“ ir Ko administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti 2010 08 26 d. sandorį, sudarytą tarp UAB „Stogava“ ir Ko ir UAB „Stogavos langai“, dėl prekių perleidimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. STO 0020 negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos; taikyti restituciją, sumokant ieškovui prekių, perleistų atsakovui pagal 2010 08 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STO 0020, ekvivalentą pinigais – t. y. palikti atsakovui pagal 2010 08 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STO 0020 priimtas prekes (PVC gaminius) ir priteisti iš jo ieškovui 33 945,09 Lt; priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti atsakovui priklausančiam kilnojamam, nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms areštą, neuždraudžiant atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad 2010-08-26 UAB „Stogava“ ir Ko pardavė UAB „Stogavos langai“ prekių už 33 945,09 Lt, ką patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. STO 0020. Tuo tarpu nutartis iškelti UAB „Stogava“ ir Ko bankroto bylą įsiteisėjo 2010-08-18, t. y. kai įmonės valdymo organai jau buvo praradę savo įgaliojimus, o sandoris sudarytas be administratoriaus žinios ir sutikimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į perleisto turto specifiką – PVC gaminiai skirti perpardavimui – tikslinga taikyti ne restituciją (CJ 6.146 str.), o priteisti ekvivalentą pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai, areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 33 945,09 Lt. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ir įvertinus nemažą ieškinio sumą, laikytina, jog prašymas yra tikėtinai pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Stogavos langai“ atsiliepime į ieškinį prašė laikinąsias apsaugos priemones, teismo taikytas 2011-11-04 nutartimi, panaikinti. Nurodė, kad dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonė gali patirti didelius materialinius nuostolius arba bankrutuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir teismų praktikoje pripažįstama prezumpcija ieškinio užtikrinimo būtinumui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi reikalaujamą sumą į teismo depozito sąskaitą arba, kad už ją būtų laiduojama, ar kad atsakovė būtų įkeitusi turtą ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškininių reikalavimų pagrįstumas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenagrinėtinas, o argumentai dėl galimų atsakovės nuostolių neparemti konkrečiais faktais ar įrodymais.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Stogavos langai“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį ir pakeisti 2011-11-04 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes: 1) atsakovei užkertamas kelias vykdyti komercinę veiklą, kuomet nutartyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nenumatė atsakovei galimybės atsiskaityti su gamybos žaliavų tiekėjais; 2) teismas nepagrįstai netaikė normos dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo; 3) teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Atsiliepimas
Ieškovės UAB „Stogava“ ir Ko administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirajame skunde neaiškiai nurodyta ar atsakovė prašo panaikinti ar pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesuvaržė atsakovės teisių, nes taikė jas ne daugiau nei ieškinio sumai. Antstolis aprašė tris atsakovei priklausančias transporto priemones, joks kitas turtas nebuvo areštuotas, todėl nesuprantamas atsakovės prašymas piniginių lėšų areštą pakeisti nekilnojamojo turto areštu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 338, 312 straipsnius, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis), todėl atskirojo skundo argumentai ir prašymas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) ar aplinkybės dėl šalies nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis), apeliacine tvarka nenagrinėtini, kuomet toks klausimas atsakovo nebuvo keliamas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi, nes dėl jos nebuvo paduotas atskirasis skundas, todėl nenagrinėtini atskirojo skundo argumentai, susiję su įsiteisėjusios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, kuomet tai nėra susiję su apeliacijos objektu. Įsiteisėjus pastarajai nutarčiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti pakeičiamos ar panaikinamos. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo prašymą skundžiama nutartimi ir buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
Pagal CPK 149 straipsnio 3 dalį, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje dalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir tuomet, kad atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovas nesumokėjo reikalaujamos sumos į teismo sąskaitą, nepateikė laidavimo už jį įrodymų, ieškovo naudai turto neįkeitė. Apeliantas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išdėstė atsiliepime į ieškinį ir grindė vieninteliu argumentu, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl galimo jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovė gali patirti materialinių nuostolių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumo klausimas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra nesprendžiamas.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.