Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, susipažino su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. A. B., civiliniu ieškiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiosios D. A. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ D. A. B. naudai 442,61 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta nukentėjusiosios teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų, ryšium su netektu darbingumu, po sužalojimų per nedarbingumo lygio nustatytą terminą nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02 atlyginimo, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2021 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo Nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. A. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-10 nuosprendžio, aukštesnysis teismas nurodė, kad apeliantės prašomas atlyginti negautas pajamas sudaro 7866 Eur suma. Ši suma grindžiama tuo, kad apeliantė dėl patirtų sužalojimų neteko 30 procentų darbingumo. Iki senatvės pensijos jai liko 57 mėnesiai. Remdamasi teismo nustatyta 146 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio suma netektas 30 procentų darbingumas iki senatvės pensijos sudarys: 462 Eur × 0,3= 138 Eur . Šią sumą padauginus iš mėnesių likusių iki pensijos susidaro: 138 × 57 = 7 866 Eur. Iš skundo matyti, kad apeliantės prašoma atlyginti negautų pajamų suma sumažėjo lyginant su prašoma pirmos instancijos teismo metu. Iš skundo turinio daroma išvada, kad apeliantė neginčija pirmos instancijos teismo nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas ir įtakojo šios sumos mažėjimą, bei dalies, kuria apeliantei priteista 435,4 Eur suma kaip negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-11-09 iki 2020-04-02, tačiau skundu nesutinkama, su teismo sprendimu ieškinio dalį dėl negautų pajamų, susijusių su netekto darbingumo dalimi, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad ši ieškinio dalis nepagrįstai perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Byloje yra pateikta Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kurioje konstatuota, jog D. A. B. yra netekusi 30 proc. darbingumo (1 t., b. l. 120), netektas darbingumas nustatytas nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02, tai yra terminuotas. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai negautas pajamas iki jai po 57 mėnesių sukaks pensijinis amžius – nepagrįstas. Tokiu atveju negautos pajamos galėtų būti skaičiuojamos tik nustatytam netekto nedarbingumo laikotarpiui, o būtent nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02, tačiau kaip jau minėta netektų pajamų dydis ieškovo turi būti įrodytas, o nagrinėjamu atveju tai nėra padaryta.

Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jos pajamos dėl pakitusio darbingumo lygio sumažėjo. Į bylą pateikti tik nukentėjusiosios iki įvykio gaunamas pajamas patvirtinantys duomenys, nukentėjusioji nepateikė dokumentų liudijančių apie jos gaunamos darbo užmokesčio dydį pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog ji dirba tose pačiose pareigose, jos darbo užmokestis nesumažėjo, darbo sąlygos jai pakeistos nebuvo. Nors skunde ir teigiama, kad po 2020-01-01 minimalus užmokestis padidėjo iki 607 eurų, todėl nukentėjusiosios teiginys, kad ji gauna tokias pat pajamas kaip ir iki įvykio, būtent ir įrodo, kad jos darbo užmokestis sumažėjo, tačiau kaip jau minėta, šie teiginiai turi būti pagrįsti, o nukentėjusiajai nepateikus duomenų apie šiuo metu jos gaunamą darbo užmokestį kategoriškos išvados, kad jos gaunamas uždarbis sumažėjo būtent 30 procentų, daryti negalima.

Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti ( Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Šios pajamos privalo būti įskaičiuojamos nustatant negautų pajamų dydį. Nors nukentėjusioji teigia, kad netekto nedarbingumo pensijos negauna, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Nesant duomenų apie šiuo metu nukentėjusiajai nustatytas darbo sąlygas susijusias su netektu darbingumu, gaunamą darbo užmokestį, bei kitas socialines išmokas, susijusias su netektu darbingumu, neįmanoma tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas nebesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

A. K. atžvilgiu 2020-11-10 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. D. A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl negautų pajamų toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatas.

Kadangi pateiktas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2 dalies reikalavimų, teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. A. B. buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti reikalaujamos žalos dydį, pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomos padarytos turtinės žalos negautų pajamų dalyje dydį, pateikti duomenis apie šiuo metu nukentėjusiajai nustatytas darbo sąlygas susijusias su netektu darbingumu, gaunamą darbo užmokestį, bei kitas socialines išmokas, susijusias su netektu darbingumu.

Teismo nutartis D. A. B. buvo įteikta, tačiau teismo nustatytu terminu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. A. B. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos negautų pajamų dalyje atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.