- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-610-211/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pareiškėjas
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Laureta Ulbiene, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo J. S. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, nustacius, jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme 2011-09-08 buvo gautas pareiškejo J. S. skundas del baudžiamosios bylos iškelimo privataus kaltinimo tvarka V. V. atžvilgiu ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 154 str. 1 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teisejas 2011-09-12 nutartimi atsisake pradeti privataus kaltinimo bylos procesa, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti LR BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudeties požymiu, nes nera subjektyvines puses elemento – tiesiogines tycios. V. V. pateikti teiginiai, kuriais, pasak pareiškejo, jis buvo viešai apšmeižtas, negali buti vertinami kaip šmeižikiški, nes pateikti teismui, nagrinejanciam civiline byla kaip atsiliepimo i ieškini argumentai, todel ir ju (ne)teisingumas turi buti ivertintas teismo, nagrinejancio civiline byla.
Šalies argumentai
Pareiškejas J. S. Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-09-12 nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima. Pareiškejas nurodo, kad teismas, atsisakydamas pradeti privataus kaltinimo bylu procesa pagal jo pateikta skunda, padare subjektyvia ir niekuo nepagrista išvada, kad V. V. atsiliepime išdestes pareiškeje žeminancius teisginius, turejo tiksla, kad teismas jo atžvilgiu taikytu CPK 95 str., o ne sieke pažeminti pareiškeja ar pakirsti pasitikejima juo. Pareiškejas J. S. teigia, kad su tokia išvada sutikti negalima, nes teismas negalejo pasisakyti už V. V..
Pareiškejas atkreipia demesi, kad V. V. atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, yra teisiškai išpruses, todel jo paskleisti teisginiai negali buti vertinami kaip klaida ar stoka kompetencijos. Nurodo, kad V. V. gerai žinodamas teise ir suprasdamas atsakomybe, pastoviai skleidžia prasimanyta, tikroves neatitinkancia informacija, siekdamas ne tik pažeminti pareiškeja ir sumenkinti jo ivaizdi, bet ir tokiais nepagristais atsiliepimais siekia baudos paskyrimo. Pareiškejo manymu, V. V. skleidžia tikroves neatitinkancias žinias, manydamas, kad už tai astakyti nereikes.
Skundžiamoje teismo nutartyje pareiškejas pasigedo fakto, kodel teismas V. V. teiginius laiko pagristais, ka pareiškejas vertina priešingai, kad tai yra akivaizdžiai užgaulus teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo J. S. skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrista ir teiseta, ji priimta tinkamai ivertinus faktinius duomenis bei teisinius argumentus.
Skunde nurodyti argumentai nera pakankamai pagristi, kad butu pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo nutarti, kadangi pareiškejo J. S. skunde nera nurodyta objektyviu duomenu apie, neva, jo vieša apžmeižima, kas leistu manyti, kad V. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. požymiu.
LR BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbe ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenes akyse asmeni dirkredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kita žmogu, kuri gali ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo, ir kai ta informacija neatitinka tikroves. Nagrinejimu atveju pareiškejo kaltinamas asmuo V. V. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismui pateike atsiliepima i ieškini del žalos atlyginimo, kas yra konkretus procesinis dokumentas, skirtas teismui, kuris nagrineja byla civiline tvarka.Tai negali buti vertinama kaip tycinis neatitinkanciu tikroves paskleidimas apie kita žmogu . Jokiu kitu objektyviu duomenu del negatyvios pareiškejo ivaizdi žeminancios informacijos paskleidimo po kitas istaigas be teismo, pareiškejas J. S. nepateike. Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas padare pagrista ir teiseta išvada, kad pareiškejo J. S. nurodyti teiginiai, kuriais jis, neva, yra šmiežiamas, patys savaime negali buti vertinami kaip šmeižikiški, kadangi jie pateikti teismui, nagrinejanciam civiline byla kaip atsiliepimo i ieškini argumentai.
Vienas iš šmeižimo turini sudaranciu požymiu – tikroves neatitinkancios informacijos paskleidimas. Šiuo atveju pareiškejo J. S. skunde nurodytas tikroves neatitinkancios informacijos paskleidimas, paduodant Vilniaus miesto 3 apylinkes teismui atsiliepima i ieškini, nera informacijos paskleidimas BK 154 str. 1 d. dispozicijos prasme.
Del motyvu, išdestytu aukšciau, pareiškejo J. S. skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiama teismo nutarti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo J. S. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-09-12 nutarti.
Nutartis galutine, neskundžiama.