- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-75-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00538-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalaų ministerijos ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 64 281,84 Lt žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnai R. R. ir A. J. 2008-08-09 buvo sužaloti tarnybos metu vykdydami tarnybos pareigas. 2009-01-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr.10-TE-24 nuspręsta R. R. išmokėti 33 644,88 Lt kompensaciją, o 2009-02-04 įsakymu Nr.10-TE-63 nuspręsta A. J. išmokėti 30 636,96 Lt kompensaciją. Žala pareigūnams atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą, kurią sudaro pareigūnams išmokėta 64 281,84 Lt kompensacija (CK 6.263 str. 2 d., 6.249 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad nėra jo kaltės dėl pareigūnų sužalojimo 2008-08-09. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, tačiau ieškovas neįrodė realaus pareigūnų patirtos žalos dydžio. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas R. R. išmokėjo 893,82 Lt, o A. J. - 1 446,95 Lt išmokas už laikino nedarbingumo laikotarpį, todėl būtent šią žalą, remiantis CK, turėtų atlyginti atsakovas, jeigu būtų nustatytos kitos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 000 Lt žalai atlyginti, valstybės naudai – 239 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismo įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, R. R., A. J., D. T., S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų R. R., A. J. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu), įrodo faktą, kad 2008-08-09 atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nereagavo į jų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus bei sulaikomas priešinosi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str.). Vidaus reikalaų ministerijos medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2008-12-16 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2008-08-09, ir pareigūnų R. R. ir A. J. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, pareigūnams nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėto pasipriešinimo policijos pareigūnams buvo padaryti sužalojimai. Jeigu atsakovas nebūtų priešinęsis policijos pareigūnams, esamų pasekmių būtų išvengta (CK 6.247 str.). Atsakovo elgesys (tsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, sulaikomas priešinosi ir sužalojo policijos pareigūnus) neatitinka protingo, pareigingo bei sąžiningo asmens elgesio standartų, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl kilusių pasekmių (CK 6.248 str. 2 d.). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų įgaliojimų viršijimą, jų neteisėtus veiksmus.
Ieškovas žalos dydį įrodinėja teisės aktų pagrindu apskaičiuota ir policijos pareigūnams išmokėta kompensacija, o atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas ir ši prievolė saisto tik valstybės institucijas. Atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti tik ieškovui įrodžius realų pareigūnų patirtos žalos dydį.
Teismo vertinimu, nors išmokėtos kompensacijos dydis savaime nereiškia, kad sužaloti pareigūnai nepatyrė tokio dydžio žalos, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog žalos padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė diferencijuoto žalos atlyginimo dydžio, svarbu atriboti valstybės prisiimtą prievolę atlyginti policijos pareigūnui žalą, apskaičiuotą specialių metodų pagalba, bei policijos pareigūnams realiai padarytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo. Sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Tokiu atveju žalos dydis turėtų būti nustatomas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų policijos pareigūnams buvo padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, R. R. buvo nedarbingas nuo 2008-08-09 iki 2008-08-22, A. J. – nuo 2008-08-09 iki 2008-09-02. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 64 281,84 Lt žala turi būti mažintina iki 8 000 Lt.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 str. 2 d.), bet ir nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pareigūnams padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p. Socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus - išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija.
Atsiliepimas
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su tuo, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, įrodinėjo, kad jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, tačiau neginčijo padarytos žalos dydžio. Teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, jog specialių teisės aktų pagrindu policijos pareigūnams išmokėta kompensacija viršija realiai jų patirtą žalą.
Tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, nusprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 64 281,84 Lt žala turi būti mažintina iki 8 000 Lt. Teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, nepateikė priteisiamos sumos apskaičiavimų, motyvų ir pagrindimo, kodėl priteistina suma yra 8 000 litų, o ne ieškovo prašoma suma. Ieškovo nuomone, teismo priteista suma neatitinkanka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas nei ieškinyje, nei po apeliacinės instancijos teismo 2013-04-29 nutarties priėmimo šioje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turi būti nustatytas realus policijos pareigūnų patirtos žalos dydis, nepasisakė dėl pareigūnų realiai patirtos žalos, juolab jos negrindė ir neįrodinejo, nors realios žalos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).
Žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes, sprendžiant ieškovų pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Ieškovai savo reikalavimą grindžia tik pareigūnams išmokėtomis piniginėmis sumomis, tačiau nepagrindžia, net nepasisako dėl realiai pareigūnų patirtos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008 nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija.
Vilniaus apygardos teismas 2013-04-29 nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinį skundą šioje byloje, panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-25 sprendimą, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas 64 281,84 Lt žalos atlyginimas, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas realios pareigūnų patirtos žalos dydžio nenustatinėjo, nepasiūlė šalims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas 2013-05-20 nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, ar įrodymus, paneigiančius prašomos priteisti žalos dydį. Šalys papildomų įrodymų nepateikė. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareigūnei A. J. buvo diagnozuotas dešinės alkūnės srities sumušimas ir nubrozdinimas, pareigūnė dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbinga 25 dienas, šis sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo liko nežymus skausmingumas dešinio žąsto ir dilbio srityse po fizinio krūvio. Pareigūnui R. R. buvo diagnozuotas dešinio dilbio srities sumušimas, pareigūnas dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas 14 dienų, šis sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo atokių reiškinių neliko, išskyrus nežymų maudimą dešinio dilbio srityje.
Pareigūnei A. J. buvo išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, kurios dydis – 30 636,96 Lt, pareigūnui R. R. taip pat buvo išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija, kuris dydis – 33 644,12 Lt. Kompensacijos buvo išmokėtos Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p. pagrindu (įvykio metu galiojusi redakcija), kuris nustatė, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, nesiejant šios kompensacijos su kitais objektyviais kriterijais, apibūdinančiais patirtos žalos dydį. Kadangi pareigūnų laikinas nedarbingumas truko neilgai, sužalojimų pobūdis neleidžia padaryti išvados, kad sveikatos atkūrimo priemonės pareikalavo daug išlaidų, o priešingi įrodymai nepateikti, liekamieji reiškiniai yra minimalūs, pareigūnai, pasibaigus laikinam nedarbingumui, buvo pripažinti tinkami tolesnei vidaus tarnybai, darytina išvada, kad pareigūnams išmokėta 30 636,96 Lt ir 33 644,12 Lt kompensacija akivaizdžiai neatitinka realiai pareigūnų patirtos žalos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apie pareigūnų patirtų sužalojimų sunkumą ir galimas išlaidas už sveiktos atkūrimo priemones, nesant įrodymų apie pareigūnų patirtas išlaidas sveikatai atkurti, nėra pagrindo padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo priteista 8 000 Lt suma neatitinka realaus pareigūnų patirtos žalos dydžio.
Konstatuotina, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.