Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. 1116 priimtą sprendimą; 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. SS-913 ,,Dėl E. B. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-166 ,,Dėl E. B. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti NDNT pakartotinai atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad NDNT Panevėžio teritorinis skyrius 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. 1116 jam nustatė 45 proc. darbingumo lygį. Nesutikdamas su minėtu aktu, jį apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SS-913 skundo netenkino. Ginčų komisija 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. S-166 jo skundą taip pat atmetė. NDNT Panevėžio teritorinis skyrius 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. 1116 pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2043 m. rugpjūčio 27 d. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 5 d. pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir iki 2016 m. kovo 5 d. jo sveikatos būklė nepagerėjo, todėl spręsti, kad jis atgavo dalį netekto darbingumo, nėra pagrindo. NDNT remiasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas), 2 priede pateiktu klausimynu, kurį pildė NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojas, atlikęs darbingumo vertinimą. Pildant klausimyną Kriterijų aprašo 2 priede nurodoma, kad į klausimus atsako asmuo. NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojas, atlikęs darbingumo vertinimą, uždavinėjo jam klausimus, tačiau užduodant klausimus nenurodė, kaip išsamiai į juos atsakyti (niekada, beveik niekada, kartais, dažnai, visada). Pareiškėjo teigimu, jis atsakinėjo iš variantų: taip arba ne. Dėl tos priežasties, kad darbuotojas tinkamai neatliko pareigų – nesupažindino su vertinimo–klausimyno procedūra, pareiškėjas neišsamiai atsakė į klausimus, todėl užpildyto klausimyno duomenys yra neobjektyvūs, o 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktas Nr. 1116 yra nepagrįstas. Su užpildytu klausimynu jis supažindintas nebuvo, buvo liepta greitai pasirašyti, tą jis ir padarė. Pokalbio eigai fiksuoti garso įrašas daromas nebuvo. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktas Nr. 1116 neteisėtas ir dėl to, kad buvo suėjęs Kriterijų aprašo 32 punkte nustatytas darbingumo lygio nustatymo pratęsimo terminas, t. y. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1-3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus. NDNT jam nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d., nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 4 d. buvo nustačiusi nenutrūkstamą 40 proc. darbingumo lygį, terminas po 6 metų be teisinio pagrindo buvo pratęstas, todėl yra neteisėtas. NDNT 2011 m. gruodžio 23 d. jam buvo nustačiusi 50 proc. darbingumo lygį, tačiau apskundus sprendimą, 2012 m. kovo 6 d. vėl buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.Atsakovas NDNT atsiliepime į skundą, kuris teikiamas ir trečiojo suinteresuoto asmens vardu, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsiliepime nurodė, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Atsakovo teigimu, pagal pareiškėjo skundą, nepagrįstai įvertintam darbingumo lygiui turėjo įtakos ne materialinių teisės normų taikymas, t. y. ne medicininių kriterijų įvertinimas, o procedūrinių normų pažeidimas. Pareiškėjas nei jo darbingumo lygį vertinant NDNT teritoriniame skyriuje metu, nei teikiant skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyriui savo nesutikimo su priimtais sprendimais nemotyvavo ir nedalyvavo faktinių aplinkybių patikrinimo procese. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tinkamai nebuvo supažindintas su darbingumo lygio vertinimo tvarka ir dėl to atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia iš esmės išimtinai subjektyviais vertinimais ir argumentais, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas yra pildomas NDNT specialisto, apklausiant vertinamą asmenį, tokiu būdu sudarant vertinamiesiems asmenims galimybes pildant klausimyną naudotis specialisto pagalba, t. y. prašyti paaiškinti klausimų turinį ir pan. Atsižvelgiant į teismų praktiką, pildydamas tokio pobūdžio klausimyną, vertinamas asmuo turi teikti objektyvius atsakymus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją asmens sveikatos būklę, ir nesistengti teikti atsakymų, kurie sudarytų prielaidas nepagrįstai koreguoti konkrečią darbingumo lygio procentinę išraišką. Todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nenurodė, kaip išsamiai į klausimus atsakyti, vertintinas kritiškai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjui NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1239 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 4 d. Pareiškėjas su prašymu 2016 m. kovo 16 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti jo darbingumo lygį atgaline data nuo 2016 m. kovo 4 d. dėl priežasties – ,,eilių pas gydytojus“. NDNT Panevėžio teritorinis skyrius skundžiamu 2016 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1116 pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pareiškėjui nustatytas bazinis darbingumas 40 proc. dėl (duomenys neskelbtini), nustatytas veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas 1,1 bei nustatytas 45 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2043 m. rugpjūčio 27 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Minėtame akte nurodyta, kad pareiškėjas stebimas 8 metus, ligos lėtinės, didesnio darbingumo pasiekti nesitikima. Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1116, 2016 m. balandžio 4 d. skundu (prašymu) dėl sprendimo peržiūrėjimo kreipėsi į NDNT direktorių. Skunde (prašyme) nurodė, kad žymiai prasčiau jaučiasi, padidėjusi nemiga, dažnesnis skausmas (duomenys neskelbtini), liga žymiai progresuoja ir gydymas neskiriamas dėl ministro įsakymo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, 2016 m. gegužės 4 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-913 paliko galioti NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1116 priimtą sprendimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė skundžiamą 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. SS-1166, kuriuo nusprendė nekeisti NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1116 priimto sprendimo, kuriuo asmeniui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dėl priežasties ,,ligos arba būklės“ nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2043 m. rugpjūčio 27 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Nesutikdamas su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SS-1166, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. S-166 jo skundą atmetė ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. SS-1166 paliko nepakeistą.Teismas nurodė, kad atliekant pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, NDNT darbuotoja 2016 m. kovo 17 d. užpildė Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, kurį pasirašė jį pildžiusi darbuotoja ir pareiškėjas.Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nurodė, kad pareiškėjas, kreipęsis dėl darbingumo lygio nustatymo, turėjo pareigą objektyviai atsakyti į klausimyne pateiktus klausimus. Klausimyno, užpildyto 2016 m. kovo 17 d. NDNT Panevėžio skyriuje, rezultatas - 11 balų, pagal Kriterijų aprašą prilyginti koeficientui 1,1 (galimas intervalas šiam koeficientui gauti: 4–18 balų). Iš Klausimyno klausimų turinio matyti, kad jie suformuluoti pakankamai aiškiai. Pareiškėjo skunde nurodyti atsakymų variantai vertinimo skalėje nuo ,,niekada“ iki ,,beveik visada/visada“ pateikti raštu Klausimyno formoje. Pareiškėjas dalyvavo pildant Klausimyną, užpildytą Klausimyną pasirašė. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai ir jo sveikatos būklė nebuvo tokia, kuri objektyviai būtų jam trukdžiusi susipažinti su Klausimyno turiniu ar jį suprasti. Pagal nustatytą tvarką, Klausimyną pildo NDNT darbuotojas, taigi asmeniui nesuprantant užduodamo klausimo prasmės, yra galimybė prašyti plačiau paaiškinti klausimų turinį, patikslinti užduodamų klausimų prasmę. Pareiškėjas, teigdamas, kad Klausimynas buvo užpildytas neišsamiai, nedetalizavo, į kurį klausimą ar klausimus jis atsakė netinkamai, ir kokiu būdu toks netinkamai atsakytas klausimas ar klausimai padarė įtaką neteisingam jo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimui. Teismas pažymėjo, kad atsakant į Klausimyno klausimus, surinktų balų intervalas, skiriantis priskiriamus koeficientus, yra pakankamai platus. Pareiškėjas, skųsdamas NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1116, skunde NDNT jokių aplinkybių dėl netinkamai užpildyto Klausimyno nenurodė, o šiuos argumentus pradėjo dėstyti tik skunde Ginčų komisijai.Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis pakartotinai NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo vertintas pareiškėjo NDNT bylos Nr. 14348 duomenimis, atliekant pakartotinį vertinimą buvo remtasi Klausimyno, užpildyto 2016 m. kovo 17 d. NDNT Panevėžio skyriuje, duomenimis, kurio rezultatai (11 balų) pagal Kriterijų aprašą prilygintini koeficientui 1,1. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 38¹ punktas nenustato pareigos NDNT, atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pagal asmens skundą, kviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Kadangi pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. skunde (prašyme) dėl sprendimo peržiūrėjimo nenurodė jokių argumentų dėl netinkamai užpildyto Klausimyno, NDNT neturėjo pagrindo Klausimyne pateiktais duomenimis abejoti ir pripažinti, kad pareiškėjo dalyvavimas atliekant pakartotinį jo darbingumo vertinimą, yra būtinas.Teismas taip pat pažymėjo, kad pasikeitusį nuo 40 proc. pareiškėjo darbingumo lygio, nustatyto 2014 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1239, iki 45 proc. darbingumo lygio, nustatyto šioje byloje skundžiamais NDNT sprendimais, iš esmės lėmė pasikeitęs darbingumo lygio nustatymo teisinis reglamentavimas, nes nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Kriterijų aprašo redakcija (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. A1-131/V-349), kuria remiantis buvo atliekamas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas 2016 m. Remiantis Kriterijų aprašo redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 15 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nustatant pareiškėjo darbingumo lygį 2014 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1239, asmens darbingumo lygis buvo nustatomas vertinant medicininius kriterijus ir funkcinius bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms kriterijus, kurie buvo nustatomi pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Pareiškėjo atveju, 2014 m. darbingumo lygio vertinimo metu jo funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai buvo įvertinti kaip vidutinio palankumo ir taikytas koeficientas 1, todėl pareiškėjo darbingumui pagal medicininius kriterijus buvus 40 proc., 2014 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1239 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Šios nustatyto darbingumo lygio pasikeitimo aplinkybės pareiškėjui buvo paaiškintos NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. SS-1166.Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamai užpildyto Klausimyno ir netinkamai atlikto pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimo, laikė deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus skundžiamais sprendimais buvo įvertintas pažeidžiant pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo metu galiojusio Kriterijų aprašo nuostatus.Teismas, remdamasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sprendė, kadangi pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo įvertinti kaip lėtiniai, didesnio darbingumo pasiekti nebuvo tikimasi, pareiškėjui darbingumo lygio terminas pagrįstai buvo nustatytas pagal šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 5 punktą, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos būklei pasikeitus, jis turi teisę kreiptis į NDNT dėl pakartotinio darbingumo vertinimo, pateikdamas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pasikeitusią sveikatos būklę įrodančius bei kitus būtinus dokumentus.Teismas konstatavo, kad NDNT, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, teisingai pritaikė teisės normas. Skundžiami NDNT sprendimai atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė pagrindų naikinti skundžiamus NDNT sprendimus. Ginčų komisija kilusį ginčą išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi NDNT pareiškėjo darbingumo vertinimo klausimą išsprendė tinkamai, pagrindo įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį bei priimti naują sprendimą nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis jo skundo aspektas – netinkamai užpildytas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą byloje motyvavo tuo, jog skundo teiginiai dėl netinkamai užpildyto Klausimyno ir netinkamai atlikto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimo yra deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad jo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus skundžiamais sprendimais buvo įvertintas pažeidžiant jo darbingumo lygio nustatymo metu galiojusio Kriterijų aprašo nuostatus. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, buvo šališkas.Pareiškėjas nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad jo skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Skunde teismui buvo konkrečiai pažymėta, kad NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojas, atlikęs darbingumo vertinimą, uždavinėjo klausimus, tačiau užduodant klausimus nenurodė kaip išsamiai į juos atsakyti (niekada, beveik niekada, kartais, dažnai, visada), todėl jis atsakinėjo tik „taip“ arba „ne“, t. y. dėl to, kad NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojas, kuriam pagal teisės aktus buvo pavesta pildyti klausimyną, netinkamai atliko pareigas, nesupažindino jo su vertinimo–klausimyno procedūra, dėl to jis neišsamiai atsakė į jam pateiktus klausimus, todėl užpildyto Klausimyno duomenys yra neobjektyvūs, o NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktas Nr. 1116 nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, klausimynas yra vienas iš būtinų duomenų, kurie vertinami nustatant asmens darbingumą. Tik visapusiškai ištyrus ir nustačius tinkamą Klausimyno užpildymą, galima konstatuoti skundžiamų aktų teisėtumą. Nepašalinus aplinkybių, kurios leidžia abejoti Klausimyno tinkamu užpildymu, skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais.Pareiškėjo teigimu, siekiant įsitikinti teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisingumu, pagrįstumu ir teisėtumu, užpildymo objektyvumu, buvo reikalinga patikrinti surinktus įrodymus, kurių pagrindu vėliau priimtas ginčijamas sprendimas, tačiau pildant Klausimyną jokios techninės priemonės eigai fiksuoti nebuvo naudojamos, dėl to nei Ginčų komisijai, nagrinėjusiai jo skundą, nei pirmosios instancijos teismui, priėmusiam skundžiamą sprendimą, nebuvo galimybės proceso metu patikrinti teisingumo, tuo pačiu buvo suvaržytos galimybės teisme įrodyti ir nuginčyti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Kadangi NDNT Panevėžio teritorinis skyrius pildydamas Klausimyną jokių techninių priemonių eigai fiksuoti nenaudojo, pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių objektyviai patikrinti teisingumo, todėl priimdamas sprendimą buvo šališkas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kurios aktualios ir šiai bylai, yra nurodęs, kad reikalavimo fiksuoti egzamino žodžiu eigą nebuvimas, lemiantis tai, kad už egzaminą žodžiu pretendentų gautų vertinimų teisingumo negalima patikrinti teisme, gali riboti ir teismo galias vykdyti teisingumą.Atsakovas NDNT atsiliepime į apeliacinį skundą, kuris teikiamas ir trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus vardu, nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi, nurodydamas ginčijamus klausimus, apeliantas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, tenkinti skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, asmuo, dėl kurio skundo yra pradėta administracinė procedūra, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pareiškėjas turi ne tik teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais, bet, esant būtinumui, duoti paaiškinimus, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais ir kt. Pareiškėjas nei jo darbingumo lygį vertinant NDNT teritoriniame skyriuje metu, nei teikiant skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, savo nesutikimo su priimtais sprendimais nemotyvavo ir nedalyvavo faktinių aplinkybių patikrinimo procese. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tinkamai nebuvo supažindintas su darbingumo lygio vertinimo tvarka ir dėl to atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Juo labiau, pakartotinio darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos numato, kad tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Tai reiškia, jog nagrinėjant skundą kviesti asmenį dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje yra ne pareiga, o teisė, kuria, siekiant nepažeisti proporcingumo principo, būtina naudotis atsakingai ir efektyviai.Akcentuoja, kad Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas yra pildomas NDNT specialisto, apklausiant vertinamą asmenį. Tokiu būdu vertinamiesiems asmenims sudaromos visos galimybės, pildant šį klausimyną, naudotis specialisto pagalba, t. y. prašyti plačiau paaiškinti atitinkamų klausimų turinį, patikslinti užduodamų klausimų prasmę ir kt. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nenurodė, kaip jam išsamiai atsakyti į užduodamus klausimus, vertintinas kritiškai.Atsakovas papildomai nurodo, kad nagrinėjant asmenų prašymus dėl darbingumo lygio nustatymo, NDNT teritoriniuose skyriuose nėra reglamentuota tvarka posėdžio metu daryti garso įrašą. Numatyta, kad į klausimus atsako asmuo (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti negali, atsako asmens atstovas) ir Klausimyną pasirašo atsakingas vertinimą atlikęs darbuotojas ir pareiškėjas. Taigi už klausimyno pildymą yra atsakingas NDNT darbuotojas, o asmens parašas įrodo, kad jis yra supažindintas su klausimyno turiniu, o teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais gali tiek skunde, tiek ir dalyvaujant faktinius duomenis tikrinant vietoje, t. y. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo – pareiškėjas prašo panaikinti NDNT ir Ginčų komisijos sprendimus, kuriais jo darbingumo lygis nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2043 m. rugpjūčio 27 d. įvertintas 45 proc., ir įpareigoti NDNT įvertinti jo darbingumo lygį iš naujo.Pareiškėjas su institucijų, vertinusių jo darbingumo lygį, sprendimais nesutiko todėl, kad jo sveikatos būklė nepagerėjo, jam anksčiau buvo nustatytas mažesnio lygio darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas buvo pildomas nesąžiningai ir neobjektyviai.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, akcentavęs aplinkybę, kad pareiškėjas neįrodė, jog asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus skundžiamais sprendimais buvo įvertintas pažeidžiant pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo metu galiojusio Kriterijų aprašo nuostatus.Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes netyrė Klausimyno užpildymo aplinkybių ir nepašalino abejonių Klausimyno tinkamu užpildymu, palaikė atsakovo poziciją.Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str.2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi.Prieš aptardama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo darbingumo lygio nustatymo procedūra, teisėjų kolegija pažymi, kad darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio 20 straipsnyje nustatyta, kad Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 dalis); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; (7 dalis). Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Šie teisės aktai buvo ne kartą keičiami. Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje ginčijami NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 30 d. darbingumo vertinimo aktas Nr. 1116 , NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. SS-913 bei Ginčų komisijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. S-166 buvo priimti galiojant 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr.A1-131/V-349 (įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d.) redakcijos (su 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-399/V-828 padarytais pakeitimais) Kriterijų aprašui ir Tvarkos aprašui. Pagal aptariamos redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Pagal nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 punktas). Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai 10.1-10.5 punktuose nurodytiems koeficientams nuo 0,7 (kai surenkama didžiausias galimas balų skaičius 73-76 balai) iki 1,2 (kai surenkamas mažiausias balų skaičius - 0–3 balai) (10 punktas). Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (11 punktas). Pareiškėjui užpildžius klausimyną „Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną“ jo asmens veiklos ir gebėjimai dalyvauti buvo įvertinti 11 balų, o tai lėmė Kriterijų aprašo 10.4 punkte numatyto koeficiento 1.1 taikymą (40 proc.x 1,1 = 44 proc., suapvalinus 45 proc.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei ją apibūdinančių medicininių kriterijų, kurie lėmė 40 procentų bazinio darbingumo nustatymą. Taip pat apeliaciniame skunde nekvestionuojamos atsakovo bei pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl darbingumo lygio nustatymo termino, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisakys.Aptardama Klausimyno, kuriuo įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti kasdieniame gyvenime ir kurio rezultatas turi tam tikrą skaitinę išraišką galutiniam darbingumo vertinimui, pildymą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užduoti visi klausimai, kurie išdėstyti Klausimyne ir kad jis į juos atsakė. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs nei vieno konkretaus Klausimyno klausimo, į kurį jis atsakė neteisingai, nėra nurodęs jokios konkrečios aplinkybės iš jo veiklos ir gebėjimo dalyvauti kasdieniame gyvenime, kuri būtų įvertinta netinkamai ir turėtų esminę įtaką jo galutiniam darbingumo lygio vertinimui. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs ir subjektyvūs, paremti tik tuo, kad jo netenkina galutinis darbingumo lygio įvertinimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, susijusiems su Klausimyno pildymu ir pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima administracinių teismų praktika šioje byloje nėra pagrindo remtis, nes minimos administracinės bylos yra skirtingos savo dalyku ir pagrindu. Pripažintina, kad skundžiamais sprendimais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas buvo atliktas laikantis aktualiais teisės aktais nustatytų procedūrų bei taisyklių ir skundžiami aktai savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei ar aplinkybėms, turinčioms įtakos jo veiklai ir gebėjimui dalyvauti kasdieniame gyvenime, jis turės teisę prašyti pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, nežiūrint į skundžiamais sprendimais nustatytą darbingumo lygio terminą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą išnagrinėjo išsamiai visapusiškai, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.