Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. - laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. - laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė D. L. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus neatliktos bausmės, paskirtos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-03-17 nuosprendžiu, dalį, D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, atliekant ją pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 31 d., laikotarpyje tarp 22.00 val. ir 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio Kauno g. 41-216, Ukmergėje, tualete, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti bei jį panaudodamas, t.y. vieną kartą tyčia suduodamas mažametei S. G. kumščiu į pilvo sritį bei jėga nuplėšęs nuo jos džinsines kelnes ir apatines kelnaites, lytiškai santykiavo su mažamete S. G. , gim. 1991-03-22, prieš jos valią.

Be to, D. L. , 2004 m. gruodžio 31 d., tarp 22.00 ir 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio Kauno g. 41-216, Ukmergėje, tualete, po mažametės S. G. išžaginimo, vėl grasindamas jai tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti ir tokiu būdu bei dėl išžaginimo metu naudoto jos atžvilgiu fizinio smurto, atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, su mažamete S. G. prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, todėl keistinas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė LR BK 63 str. 1, 4 d., kadangi asmens, kuris su nukentėjusiaja lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą, veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal LR BK 149 str. 4 d. ir BK 150 str. 4 d. jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“). Kadangi D. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 4 d. ir LR BK 150 str. 4 d., kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, prokuroro teigimu, teismas turėjo taikyti LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., t.y. bausmių apėmimą, o ne LR BK 63 str. 1, 4 d., t.y. dalinį bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. L. vienuolika metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str., minėtą bausmę subendrinti su 2004-03-17 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios S. G. džinsinių kelnių „užtrauktukas sugedęs, užsiūtas juodos spalvos siūlais bei sulankstytas kelnių sagties liežuvėlis“. Tačiau, apelianto teigimu, jokių individualių ar kitų konkrečių duomenų, kurie įrodytų, kad jis sugadino šias džinsines kelnes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pateikta nebuvo, o teismas padarė nepagrįstas išvadas, remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais. Niekas iš liudytojų nenurodė, kad pas nukentėjusiąją buvo suplėšytos kelnės. Be to, D. L. skunde teigia, kad po Naujųjų Metų, iki kol buvo apžiūrėtos kelnės, buvo praėję pakankamai daug laiko ir nukentėjusioji jas galėjo bet kur, bet kokiu būdu suplėšyti pati.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, o teismas juos vertino tik ta apimtimi, kiek tai naudinga priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad esminiai nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų momentai sutampa, visai jų nedetalizuodamas, nors būtent svarbiausios detalės, aiškinant įvykio aplinkybes, nesutampa. Byloje, apelianto teigimu, pakankamai daug nenustatytų aplinkybių ir visos abejonės ar prielaidos, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad D. L. , pagal tai, jog iki tol kartą nukentėjusiąją buvo matęs bei tai, kad jos amžių žinojo T. G. , turėjo žinoti ir G. K. , o taip pat pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis, turėjo ir galėjo suvokti, kad ji yra mažametė. Su šia teismo išvada apeliantas taip pat nesutinka, kadangi nukentėjusioji S. G. 2004-12-31 buvo 13 m. 9 mėn. amžiaus, anksčiau su ja jis nebuvo bendravęs, pagal savo fizinius duomenis, išvaizdą, ji tikrai atrodė vyresnio amžiaus. Be to, apelianto teigimu, įvertintina ir tai, kad tą vakarą ji buvo pasidažiusi ir atrodė vyresnė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pilnai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, netyrė to fakto, kad nukentėjusioji galėjo apeliantą apkalbėti ar, pati būdama neblaivi, sumaišyti asmenis, turėjusius su ja kontaktą. Tokiu būdu galima būtų paaiškinti, kodėl liudytojai G. K. ir T. G. parodė, kad D. L. pokalbio metu pasisakė turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiaja (nors tokio pokalbio, apelianto teigimu, nebuvo), kadangi, jei nukentėjusioji dėl girtumo sumaišė ją seksuliai prievartavusį ir žaginusį asmenį, tai galėjo būti ir minėti liudytojai.

Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo D. L. skundą atmesti. Nuteistasis bei jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo D. L. skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prokuroro skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios S. G. parodymus kategoriškai įvertino, kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius kitų įrodymų visumai. Nukentėjusiosios parodymai dėl visų įvykio aplinkybių, jų sekos, bylos ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu iš tiesų nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apeliantas teisus nukentėjusiosios bei kitų įvykio dalyvių parodymuose nurodydamas prieštaravimus dėl D. L. prieš ją įvykdytų nusikalstamų veiksmų laiko bei nukentėjusiosios pasišalinimo iš nusikaltimo vietos (buto) laiko.

Nukentėjusioji S. G. ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant apygardos teisme teigė, kad į butą, kuriame ji buvo išžaginta ir seksualiai prievartaujama, atėjo apie 21 val. 30 min., o iš jo išėjo apie 23 val. 30 min., kartu su nakties metu į butą atėjusiomis merginomis.

Apygardos teismas, kaip tai pagrįstai nurodoma D. L. apeliaciniame skunde, remdamasis vien tik šiais nukentėjusiosios byloje duotais parodymais, netirdamas kitų įrodymų ir nepašalindamas šioje dalyje iškilusių prieštaravimų tarp pačios nukentėjusiosios bei liudytojų T. G. , G. K. parodymų, neteisingai nustatė D. L. atliktų nusikalstamų veiksmų laiką. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija byloje atlikusi papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, kad S. D. L. išžagino ir ją seksualiai prievartavo ne pirmosios instancijos teismo nustatytu laiku – 2004 m. gruodžio 31 d., tarp 22.00 val. ir 23.30 val., o sausio pirmosios naktį, apie 2 val. 30 min. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad nukentėjusioji S. G. iš buto, kuriame D. L. jos atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas, išėjo ne gruodžio 31 d. apie 23.30 val., kaip ji teigė pirmosios instancijos teisme, bet sausio 1 dienos ryte, apie 9.00 val. Šios aplinkybės patikimai nustatytos pačios nukentėjusiosios S. G. bei liudytojų A. S. , M. S. , E. G. , R. Ž. , D. K. , T. G. , G. K. bei U. G. apeliaciniame teisme duotais parodymais.

Liudytojos A. S. , M. S. ir E. G. , apklaustos apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad naujųjų metų sutiktuves jos šventė pas savo daugę R. Ž. . Praėjus maždaug dviems valandoms po vidurnakčio, visos trys jos išėjo namo. Joms einant pro Kauno g. 41 namą, pro antro aukšto langą išlindo vaikinas ir pakvietė užeiti. Į butą jas įleido ne D. L. , kurį jos atpažino teismo posėdžio metu, o kitas vaikinas. Užėjusios bute pamatė keturis vaikinus ir S. G. . Pabuvusios minėtame bute apie 20 - 30 minučių, merginos išėjo, o jame buvusi mergina pasiliko. Bute buvusi S. G. nesilinksmino, su vaikinais nešoko, nekalbėjo.

Aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos R. Ž. parodymai apeliaciniame teisme. Ji patvirtino, kad Naujuosius metus ji šventusi namuose, su savo draugėmis A. S. , M. S. ir E. G. , kurios sausio 1 d., apie 2 val. nakties išėjo namo. R. Ž. teigė, kad nuo jos namų iki draugių namų reikia eiti apie 15 minučių.

D. K. , apklaustas apliaciniame teisme, parodė, kad jis gyveno su nukentėjusiosios motina. Naujųjų metų naktį iš 2004 m. gruodžio 31 d. į 2005 m. sausio 1 d. jis buvo namuose kartu su nepilnamečiu nukentėjusiosios broliu U. G. ir žiūrėjo televizorių. Miegoti jis teigė nuėjęs sausio 1 d., apie 3.00 val. nakties. Iki to laiko S. G. dar namo grįžusi nebuvo. Namuose jos dar nebuvo ir D. K. pabudus ryte, apie 8.00 - 9.00 val. Vėliau, apie 9.00-10.00 val. D. K. išėjo, todėl pasakyti kada tiksliai namo grįžo S. G. jis negalėjo.

Liudytojas T. G. parodė, kad jis Naujųjų metų naktį miegojo ir iš buto išėjo ryte. S. G. , jo teigimu, taip pat išėjo ryte. Liudytojas G. K. , taip pat, kaip ir T. G. , parodė, kad nukentėjusioji iš buto išėjo kaip ir visi, sausio 1 dienos rytą, kuomet jau buvo šviesu. Be to, G. K. patvirtino, kad tai jis įleido į butą ir išleido iš jo atėjusias tris merginas. Tokius pat parodymus apie tai, kad S. G. iš buto išėjo tiktai ryte, G. K. davė ir ankstesnėse bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose.

Galiausiai, pati nukentėjusioji S. G. apeliaciniame teisme patvirtino, kad iš buto kuriame ji buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta, išėjo sausio 1 d., ryte, apie 9.00 val. Šią aplinkybę nukentėjusioji anksčiau nutylėjo, bijodama būti apkaltinta pati išprovokavusi D. L. nusikalstamus veiksmus.

Taigi, sugretinus nukentėjusiosios S. G. parodymus apie tai, kad D. L. ją tualete išžagino ir seksualiai prievartavo prieš pat ateinant į įvykio vietą (butą) trims merginoms (A. S. , M. S. ir E. G. ) bei šių liudytojų parodymus apie tai, kad jos į butą atėjo apie 2 val. 30 min., darytina kategoriška išvada apie nusikalstamų veikų laiką – apie 2 val. 30 min. Be to, kaip minėta, ir pati S. G. bei jos brolis liudytojas U. G. pripažino, kad namo ji grįžo tik sausio 1 d. ryte, ką patvirtino ir jos motinos sugyventinis D. K. . Todėl apeliantas teisus skunde nurodydamas byloje buvusius kai kuriuos prieštaravimus tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė ir nepašalino. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atliko išsamų įrodymų tyrimą, patikslino nusikaltimo laiką, nukentėjusiosios S. G. pasišalinimo iš buto laiką ir aplinkybes bei taip ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą. Tuo pačiu buvo pašalinti nuteistojo apeliaciniame skunde minimi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieštaravimai ne tik dėl nukentėjusiosios išėjimo iš buto aplinkybių, bet ir prieštaravimai dėl G. K. atliktų veiksmų įleidžiant į butą ir iš jo išleidžiant nakties metu atėjusias merginas bei pačią nukentėjusiąją.

Nusikalstamų veikų laiko patikslinimas negali būti pripažįstamas esminių įvykio aplinkybių pakeitimu. Toks nuosprendžiu nustatytų aplinkybių pakeitimas neturi esminės įtakos nei D. L. kaltės įrodytumui, nei jo atliktų nusikalstamų veiksmų juridiniam vertinimui.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusioji S. G. papildomai parodė, kad D. L. , siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, tualete jai sudavė ne tik į pilvą, bet ir į galvą. Be to, ji parodė, kad įvykio metu tualeto duris buvo atidaręs G. K. , kuris paklausė D. L. „ar jau baigei?“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nukentėjusiosios naujai nurodytos aplinkybės negali pakeisti juridinio D. L. nusikalstamų veiksmų vertinimo. Bylos įrodymais patikimai nustatyta, kad D. L. su nukentėjusiaja S. G. lytiniai santykiavo ir ją seksualiai prievartavo panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas jai kumščiu į pilvą bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nukentėjusiajai atsisakius paklusti D. L. valiai. Taigi, D. L. lytiniai santykiaudamas su S. G. bei seksualiai ją prievartaudamas šiuos veiksmus atliko prieš nukentėjusiosios valią. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149 str. bei 150 str.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nors nukentėjusiosios S. G. parodymai apie nusikaltimo laiką, paros metą, kuriuo ji išėjo iš buto, nebuvo nuoseklūs, tačiau esmines įvykio aplinkybes ji nuo pat pirmosios apklausos aiškino vienodai ir kategoriškai, todėl netikėti šiais jos parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusiosios S. G. parodymų apie nusikaltimo laiką, jos pasišalinimo iš įvykio vietos laiką ir aplinkybes, nenuoseklumą iš dalies pateisina jaunas jos amžius, kaltės dėl įvykio prisiėmimas sau ir aplinkinių pasmerkimo baimė. Tačiau S. G. nuosekliai aiškino, kad bešvenčiant Naujuosius metus bute Ukmergėje, kartu su T. G. , D. L. , E. A. ir G. K. , ji nuėjo į tualetą. Jai būnant tualete atėjo D. L. ir paprašė „duoti“. Nukentėjusiajai nesutikus, D. L. trenkė jai kumščiu į pilvą bei nuplėšęs džinsus ir kelnaites ją išžagino. Po to, D. L. palaukė apie 5 minutes kol nukentėjusioji apsirengė ir liepė jai „čiulpti“, grasindamas, kad jei ji kam nors apie tai papasakos, jai bus blogai. Nukentėjusioji bijodama D. L. jam pakluso ir tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, kol į buto duris kažkas pasibeldė. Tuomet D. L. iš tualeto išėjo. Po kiek laiko išėjo iš jo ir nukentėjusioji ir pamatė, kad atėjo trys merginos. Nukenetėjusioji S. G. nuosekliai tvirtino ir tai, kad iki šio įvykio lytinių santykių ji nebuvo turėjusi. Be to, ji parodė, kad grįžusi namo apie įvykį papasakojo savo broliui U. G. , vėliau - T. G. .

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina aukščiau aptarti liudytojų A. S. , M. S. , E. G. ir R. Ž. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiosios brolis U. G. patvirtino, kad S. G. grįžusi namo ryte pasakė jam, kad buvo išprievartauta. Liudytojos S. N. bei A. V. parodė, kad S. G. joms papasakojo apie nuteistojo D. L. nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. Iš jų parodymų matyti, kad įvykio aplinkybes, D. L. su ja atliktų veiksmų pobūdį S. G. vienodai apibūdino tiek šioms liudytojoms, tiek nusikaltimus tyrusiems pareigūnams.

Liudytojas T. G. ikiteisminio bylos tyrimo bei jos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai tvirtino, kad S. G. ir jam papasakojusi, jog būtent D. L. Naujųjų metų naktį ją išžagino ir seksualiai išprievartavo. Apie lytinius santykius tarp S. G. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė žinojęs ir liudytojas G. K. , kuris parodė, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis susitiko su nuteistuoju D. L. , kuris pats jam ir papasakojo, jog naujųjų metų naktį mylėjosi su S. G. . Šiuos savo parodymus G. K. patvirtino ir akistatos su nuteistuoju D. L. metu.

Nukentėjusiosios parodymus apie esmines įvykio aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada bei daiktiniai įrodymai. Nors apeliantas skunde teigia, jog jei jis būtų su nukentėjusiaja atlikęs lytinį aktą, tai mergystės plėvė jai būtų plyšusi pilnai, tačiau iš teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad ir S. G. mergystės plėvėje nustatytą sugijusį įtrūkimą, galėjo padaryti vyro varpa lytinio akto metu. Šiuo atveju esminę įrodomąją reikšmę turi ne S. G. mergystės plėvės pažeidimo laipsnis, o pats pažeidimo faktas, sugretintas su byloje nustatyta aplinkybe, jog lytinių santykių iki įvykio su D. L. , nukentėjusioji neturėjo. Be to, apžiūrėjus tyrimui pateiktas nukentėjusiosios S. G. kelnes, nustatyta, kad jų užtrauktukas yra sugadintas, o tai taip pat, nors ir netiesiogiai, tačiau kitų aukščiau paminėtų įrodymų kontekste, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes bei prieš ją panaudotą smurtą. Visuma aukščiau paminėtų įrodymų sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad D. L. išžagino ir seksualiai išprievartavo nukentėjusiąją S. G. .

Tuo tarpu nuteistojo D. L. parodymai apie tai, kad jis maždaug nuo 24.00 val. iki į butą ateinant merginoms A. S. , M. S. ir E. G. , t.y. maždaug iki 2.30 val. miegojo, su nukentėjusiaja tualete nebuvo, jos nežagino ir seksualiai neprievartavo prieštarauja kitiems aukščiau paminėtiems byloje surinktiems įrodymams, todėl atmetami.

Iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą apie tokią įvykių seką:

2004-12-31, vakare, pas nukentėjusiąją S. G. į namus, adresu Deltuvos g. 6 – 11, Ukmergėje, atėjo kaimynas T. G. . T. G. paprašė jos patėvio, kad šis išleistų ją švęsti kartu su juo Naujųjų metų sutikimo. Patėviui sutikus, ji su visais minėtais vaikinais nuėjo į namą, esantį Kauno g., Ukmergėje, kur buvo tuščias G. K. motinos draugės butas. T. G. antrajame aukšte parodęs butą, į kurį S. G. turi ateiti, nusiuntė ją nupirkti traškučių. Ji nuėjo į parduotuvę „Norfa”, kur nupirkusi traškučių, sugrįžo į butą. Ją įleido T. G. ir su raktu pritaisytu prie ištraukiamos durų rankenos užrakino duris. Bute buvo T. G. , G. K. , D. L. ir E. A. ir nukentėjusioji. Vaikinai daug gėrė (alų, šampaną ir degtinę), bute garsiai grojo muzika. Vieną stiklinę šampano išgėrė ir nukentėjusioji S. G. . Po kiek laiko vaikinai pasigėrė. Pirmas iš vaikinų užmigo T. G. . Visiems bešvenčiant, apie 2 val. 15 min. nukentėjusioji nuėjo į tualetą, kurį anksčiau jai buvo parodęs G. K. . S. G. nespėjus išeiti iš tualeto, pas ją įėjo D. L. , kuris pareikalavo „duoti” bei grasino, kad jei ji neduos, jis „tai” padarys per prievartą. Kai ji pabandė iš tualeto pabėgti, D. L. kumščiu trenkė jai vieną kartą į pilvą. Nuo smūgio pastaroji suklupo. Tuomet, D. L. pagriebė ją už plaukų ir suplėšydamas užtrauktuką, nutraukė nuo jos džinsines kelnes, suplėšė apatines kelnaites. Po to, nusuko ją į sieną, spaudė krūtis ir įvedęs savo lytinį organą jai į makštį, išprievartavo. Tai, buvo pirmieji S. G. lytiniai santykiai. Po to, D. L. išėjo iš tualeto, pastovėjo prie durų apie 5 minutes bei dar nespėjus S. G. apsirengti, vėl sugrįžo į jį, grasindamas sumušti, liepė čiulpti jo lytinį organą. Bijodama D. L. nukentėjusioji čiulpė jo lytinį organą. Tuo metu, kažkas iš kambaryje likusių vaikinų per langą pakvietė į butą užeiti pro šalį ėjusias merginas: A. S. , M. S. A. S. A. S. ir E. G. . Merginoms pasibeldus į buto duris D. L. iš tualeto išėjo. Merginas įleido G. K. , kuris su turėta rankena atrakino buto duris. Kai S. G. išėjo iš tualeto, kambaryje jau buvo merginos. Tuo metu, D. L. su jomis šoko, G. K. ir E. A. sėdėjo ir gėrė, o T. G. gulėjo ant žemės girtas ir miegojo. Merginos bute prabuvo apie 20 – 30 minučių ir išėjo. Iš buto jas su minėta rankena atrakinęs duris išleido G. K. . Nukentėjusioji S. G. pasiliko bute ir, G. K. išleidus, iš jo išėjo tik sausio 1 d. ryte, apie 9.00 val. Apie šį įvykį grįžusi namo S. G. papasakojo savo broliui U. G. , po kelių dienų ir T. G. , vėliau - savo draugėms S. ir I., pedagogei bei policijai.

Nepagrįstai nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji būdama apsvaigusi nuo alkoholio galėjo sumaišyti ją išžaginusį ir seksualiai prievartavusį asmenį. Nukentėjusioji visuose parodymuose vienodai ir kategoriškai teigė, kad vakaro metu ji išgėrė tik vieną stiklinę šampano. Nuo išgerto šampano ją supykino, todėl ji tualete išsivėmė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. G. būtų išgėrusi daugiau alkoholinių gėrimų ir nuo jų būtų buvusi stipriai apsvaigusi. Kad S. G. tuoj po įvykio nebuvo stipriai girta patvirtino liudytojų A. S. , M. S. bei E. G. parodymai. Iš jų seka, kad S. G. , joms atėjus, tyliai sėdėjo ant lovos ir stebėjo kas vyksta kambaryje. Iš nukentėjusiosios elgesio jos nesuprato, kad pastaroji būtų buvusi girta.

Atmestinas apelianto teiginys, jog nukentėjusiajai pasipriešinus ar šaukiantis pagalbos būtų buvę užkirsti jos atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai. Iš pačios nukentėjusiosios bei įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymų neabejotinai seka, jog įvykio metu garsiai grojo muzika, todėl pagrįstai nukentėjusioji galėjo manyti, jog jos pagalbos šauksmas nebus išgirstas. Be to, nustatyta, kad jos draugas, su kuriuo ji atėjo į butą – T. G. , pirmas pasigėrė ir įvykio metu miegojo. Kita vertus, G. K. veiksmai, kuomet jis pravėręs tualeto duris paklausė „ar jau baigei?“, S. G. davė pakankamą pagrindą abejoti ar jai šaukiantis pagalbos bute buvę asmenys ją nukentėjusiajai suteiks.

Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad, nepasant teismo klaidos dėl D. L. nusikalstamų veiksmų laiko, kurią apeliacinis teismas ištaisė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl D. L. kaltės išžaginus ir seksualiai išprievartavus nukentėjusiąją S. G. .

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtus D. L. nusikaltamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo bau­džia­mo­sio­se by­lo­se“ 11 punkte teismams išaiškinta, kad jei kalti­nin­kas ne­su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ma­ža­me­tis as­muo, ir teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad kaltininkas pa­gal by­los ap­lin­ky­bes, ypač nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­nius duo­me­nis, taip pat sa­vo asmenines sa­vy­bes, ne­tu­rė­jo ar ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ma­ža­me­tis as­muo, BK 149 straips­nio 4 da­ly­je ar­ba 150 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­ti kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai kaltininkui ne­ga­li bū­ti in­kri­mi­nuo­ti. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. L. su S. G. anksčiau nebuvo pažįstami, tik D. L. buvo ją porą kartų matęs. Niekas iš Naujųjų metų šventimo dalyvių nei anksčiau, nei paties šventimo metu S. G. amžiaus neklausė ir apie tai nekalbėjo. Vakarėlio metu kambaryje buvo prieblanda. Tai, kad nuteistasis D. L. pagal bylos aplinkybes ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sioji yra ma­ža­me­tis as­muo, įrodo ir pačios nukentėjusiosios elgesys: ji gėrė alkoholį, buvo pasilikusi švęsti Naujųjų metų viena su mažai pažįstamais keturiais vaikinais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. G. įvykio metu buvo suėję 13 metų 9 mėnesiai ir 9 dienos, tai yra jos amžius buvo netoli ribos (14 metų), kuomet pagal LR BK asmuo nebelaikomas mažamečiu. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad T. G. žinojo nukentėjusiosios amžių, todėl jį turėjo žinoti ir nuteistasis D. L. , nepagrįsta jokiais įrodymais. Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumenus, pri­pa­žįs­ta, kad D. L. pa­gal bylos ap­lin­ky­bes, ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sioji S. G. yra ma­ža­me­tis as­muo, todėl D. L. veika iš LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. turi būti perkvalifikuota atitinkamai į LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. nusikalstami veiksmai iš labai sunkių nusikaltimų perkvalifikuojami į sunkius nusikaltimus, ir tai, kad kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės išliko nepakitusios, D. L. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtina griežtesnė bausmė negu pritaikytų BK straipsnių sankcijose numatyta minimali bausmė, tačiau nesiekianti šių bausmių vidurkio.

Prokuroro apeiliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog D. L. atlikti nusikalstami veiksmai išžaginant ir po to seksualiai išprievartaujant nukentėjusiąją turėjo būti kavalifikuojami, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Aukščiau paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 17 punkte nurodyta, kad jei ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ir ly­ti­nės aist­ros tenkini­mas pa­da­ry­ti ke­lio­mis skir­tin­go­mis vei­ko­mis ir tarp jų yra lai­ko tar­pas, pa­da­ry­tos vei­kos su­da­ro re­a­li­ą­ją nu­si­kal­ti­mų su­tap­tį. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos byloje surinktais įrodymais nustatytos įvykių sekos, tarp D. L. atliktų nukentėjusiosios išžaginimo veiksmų ir jos seksualinio išprievartavimo praėjo tam tikras laiko tarpas. Per tą laiką D. L. buvo išėjęs iš tualeto, o nukentėjusioji spėjo apsirengti. Kaip nurodo pati nukentėjusioji, tarp išžaginimo ir seksualinio išprievartavimo galėjo praeiti apie 5 minutės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. L. atlikti nusikalstami veiksmai sudaro ne idealiąją, bet realiąją nusikaltimų sutaptį. Taigi, teismas, subendrindamas D. L. už kiekvieną iš nusikaltimų paskirtas bausmes pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir jas iš dalies sudėjo. Todėl šiuo pagrindu prokuroro skundo prašymas sugriežtinti nuteistajam D. L. paskirtą galutinę bausmę negali būti tenkinamas.

Be to, prokuroras apeliaciniame skunde prašydamas žymiai sugriežtinti D. L. paskirtąją bausmę, nurodė tik tai, kad, jo teigimu, tokio dydžio bausmė atitiktų nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes. Prokuroras, prašydamas teismo, kad šis, remdamasis tomis pačiomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, skirtų D. L. griežtesnę bausmę, tokio savo prašymo iš esmės visiškai neargumentavo.

Atsižvelgdama į aukščau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti:

D. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 149 str. 4 d. į LR BK 149 str. 3 d. ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams.

D. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 150 str. 4 d. į LR BK 150 str. 3 d. ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. prie paskirtosios bausmės iš dalies pridėti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-03-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.