- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-11
- Bylos Nr.
- A-403-557-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Sigita Rudenaite, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- Ž. M., R. V., S. V., A. V., Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipedos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudenaites ir Algirdo Taminsko (pranešejas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju Ž. M. , R. V. , S. V. , A. V. , Z. V. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 27 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju R. V. , Ž. M. , A. V. , Z. V. ir S. V. skundus atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareiškejai kreipesi i teisma ir patikslintais skundais praše teismo priteisti turtine žala: R. V. – 11342,05 Lt, Ž. M. – 12431,97 Lt, A. V. – 11621,97 Lt, Z. V. – 15787,03 Lt, S. V. – 10755,58 Lt.
Pareiškejai nurode, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 „Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti”, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio apskaiciavimo taisykliu”, jiems buvo išmoketas ne visas darbo užmokestis, nes ji apskaiciuojant buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Taip buvo pasisavintas ju turtas bei padaryta žala.
Pareiškejai pažymejo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimas Nr. 686 ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybes tarnautojo darbo užmokescio skaiciavimo 2002 metu II pusmeti taisykles bei Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 l ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis faktas, pareiškeju nuomone, irodo ta aplinkybe, kad atsakovas žala padare neteisetais veiksmais.
Pareiškejai teige, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsni Vyriausybes nutarimai, prieštaraujantys Konstitucijai, negalioja nuo pat ju priemimo momento (ab initio). Mane, kad Klaipedos teritorines muitines tarnautojai, neišmokedami atlyginimo dalies, taikydami indeksavimo koeficienta, padare turtine bei neturtine žala. Ji buvo padaryta neteisetais valstybes institucijos tarnautoju veiksmais viešojo administravimo srityje. Teige, kad valdžios institucijos neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Pareiškejai irodinejo, kad Konstitucinio teismo istatymo 72 straipsnis negali buti pagrindu siaurinamai aiškinti Konstitucijos 7 straipsni, nes tai reikštu, kad istatymas, nors ir prieštaraujantis Konstitucijai, galioja. Be to, šiame straipsnyje pasisakoma tik del istatymo galiojimo i ateiti ir nepasisakoma del istatymo negaliojimo teisiniu pasekmiu. Mane, kad istatymo negaliojimo atveju turetu buti taikomos sandoriu negaliojima reglamentuojancios teises normos (CK 1.78, 1.80, 1.8 straipsniai). Nurode, kad teisinis reguliavimas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra niekinis, todel bet kokie veiksmai, pagristi Konstitucijai prieštaraujanciomis teises normomis, negali sukelti teisetu teisiniu pasekmiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose i pareiškeju skundus Muitines departamentas prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir Muitines departamentas) praše pareiškeju skundus atmesti kaip nepagristus.
Muitines departamentas paaiškino, kad kadangi lešu valstybes tarnautoju darbo užmokesciui poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose darbo užmokesciui patvirtintus asignavimus, Klaipedos teritorines muitines pareigunu darbo užmokestis buvo skaiciuojamas pagal Vyriausybes patvirtintas valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles. Klaipedos teritorines muitines viršininkas muitines pareigunu darbo užmokesti indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo pakeitimo igyvendinimo istatymo l straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 “Del Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykliu” 2 punktu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnis nustato, kad atitinkamas teises aktas negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todel iki nutarimo paskelbimo teises aktai, kuriu pagrindu buvo taikomi indeksavimo koeficientai, Klaipedos teritorineje muitineje buvo taikomi teisetai. Šiuo atveju vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis negalima, nes valdžios instituciju darbuotojai veike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Todel atsakomybe šiuo atveju neatsiranda, nes nera butinuju atsakomybes salygu.
Muitines departamentas pažymejo, kad teises aktai laikomi atitinkanciais Konstitucija ir teisetais tol, kol Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo nustatyta tvarka nera pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai arba kol jie nera nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios. Todel visi teisiniai santykiai, galioje ir tesesi iki 2004 m. gruodžio 18 d. (iki Konstitucinio teismo nutarimo isigaliojimo dienos), laikomi teisetais ir privalomais. Šios nuostatos nepaisymas reikštu, kad nukrypstama nuo Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškeju reikalavimai priteisti negauta darbo užmokesti yra nepagristi ir neteiseti, kadangi Klaipedos teritorines muitines viršininkas išleisdamas isakymus del pareigunu atlyginimu indeksavimo veike teisetai ir tuo metu galiojusiu teises aktu nepažeide.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose i pareiškeju skundus Klaipedos teritorine muitine del skunde pateiktu reikalavimu pagristumo nepasisake ir pasiule spresti del atsakovo, Klaipedos teritorines muitines, pakeitimo tinkamu atsakovu – Lietuvos valstybe, nes teises aktus, pripažintus prieštaraujancius Konstitucijai, prieme Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybe, o teritorine muitine tik jais vadovavosi.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužes 27 d. sprendimu pareiškeju skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas nustate, kad Klaipedos teritorinei muitinei 2002 – 2004 metu laikotarpiu nepakako lešu atlyginimams išmoketi, todel, apskaiciuojant darbo užmokesti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Del darbo užmokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu antra pusmeti“ patvirtintomis Valstybes tarnautojo darbo užmokescio skaiciavimo 2002 m. II pusmeti taisyklemis, 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykliu patvirtinimo“ patvirtintomis Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisyklemis, buvo taikomas darbo užmokescio indeksavimo koeficientas, todel pareiškejams buvo neišmoketa darbo užmokescio dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad teises aktai, kuriais buvo vadovaujamasi taikant darbo užmokescio indeksavimo koeficienta, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio l daliai, 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui. Iki nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, teismo nuomone, buvo privaloma vykdyti galiojancius teises aktus - išimtine teise spresti, ar istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todel, kol nera atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Atsižvelgdamas i paminetas nuostatas, teismas konstatavo, kad taikydamas indeksavimo koeficientus Klaipedos teritorines muitines viršininkas veike teisetai.
Teismas nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Taigi teises aktai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai, negali buti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo del šiu aktu prieštaravimo Konstitucijai, taciau iki šio momento taikant teises aktus priimtiems sprendimams šiu aktu pripažinimas prieštaraujanciais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nera ivykdyti. Teismas konstatavo, kad nagrinejamu atveju darbo užmokescio indeksavimo koeficientas pareiškejams buvo taikytas ir darbo užmokestis buvo mokamas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo, todel Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalis šiame gince negali buti taikoma. Teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorine muitine pareiškejui darbo užmokesti mokejo vadovaudamasi galiojanciais teises aktais, todel muitines darbuotoju veiksmai laikytini teisetais, o esant teisetiems veiksmams civiline atsakomybe neatsiranda. Remdamasis sisteminiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos normu aiškinimu, teismas taip pat nurode, kad vertina, ar tinkamai teises aktai buvo taikyti institucijos, skaiciavusios pareiškejui darbo užmokesti, iki ju pripažinimo prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, teismas nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyma, administraciniams teismams nepriskiriama tirti Seimo ar Vyriausybes veiklos. Atsižvelgdamas i paminetas aplinkybes, teismas padare išvada, kad pareiškeju skundai nera pagristi.
III.
Pareiškejai apeliaciniuose skunduose prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 27 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – skundus tenkinti. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
Konstitucijos 107 straipsnio l dalies nuostata reiškia, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio teismo sprendima, nustatanti, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, teismas, spresdamas konkrecia byla, neturi teises taikyti prieštaraujanti Konstitucijai teises akta. Šioje byloje Klaipedos apygardos administracinis teismas taike prieštaraujanti Konstitucijai akta, t. y. pažeide imperatyvias nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje, 110 straipsnio l dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teisejas negali taikyti istatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai; byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Jeigu pripažintume pirmosios instancijos teismo teises aiškinima tinkamu, butu paneigta asmens konstitucine teise i teismine gynyba nuo neteisetu valstybes veiksmu, numatyta ne tik Konstitucijoje, bet ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinese sutartyse, visu pirma, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje. Konstitucinio Teismo nutarimo ir pateiktu byloje irodymu pagrindu Klaipedos apygardos administracinis teismas prieme sprendima, kuriuo konstatuota, kad nors pareiškeju nuosavybes teises pažeistos, taciau nera mechanizmo apginti jas, atstatyti pažeistas žmogaus teises;teismas privalejo ivykdyti teisinguma, taciau šioje byloje jo neivykde;teismas neatsižvelge i tai, kad, kad pareiškejo skunde nurodyta, jog žala atsirado del neteisetu antikonstituciniu Vyriausybes nutarimu priemimo bei vykdymo. Teismas neivertino pareikšto prašymo pagrindo – Vyriausybes veiksmu teisetumo priimant antikonstitucinius nutarimus. 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas parodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimas Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 yra valdžios institucijos neteiseti aktai, o tai reiškia, kad byloje irodyti visi civilines atsakomybes pagrindai.
Atsiliepimas
Atsiliepime i apeliacinius skundus Muitines departamentas prašo pareiškeju apeliacinius skundus atmesti kaip nepagristus. Atsiliepima i apeliacini skunda Muitines departamentas grindžia iš esmes tais paciais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Kaip matyti iš byloje esanciu procesiniu dokumentu turinio skundais teismui pareiškejai reiške reikalavima priteisti žalos, padarytos neteisetais valstybes instituciju veiksmais, atlyginima, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybe. Faktiniu reikalavimu pagrindu pareiškejai nurode tai, kad žala jiems buvo padaryta del antikonstituciniais pripažintu teises aktu taikymo per 2002 -2004 metus neišmokejus dalies darbo užmokescio.
Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra apibrežtas privalomas skundo (prašymo) turinys:
,, 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškejo vardas, pavarde (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveine), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavarde ir adresas;
3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavarde, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveine;
4) treciuju suinteresuotu asmenu vardas, pavarde (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveine);
5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo ivykdymo (priemimo) data;
6) aplinkybes, kuriomis pareiškejas grindžia savo reikalavima, ir tai patvirtinantys irodymai, liudytoju pavardes, vardai ir gyvenamosios vietos, kitu irodymu buvimo vieta;
7) pareiškejo reikalavimas;
8) pridedamu dokumentu sarašas;
Iš šios istatymo normos turinio matyti, kad juridinis reikalavimu pagrindas, t.y. gincui spresti taikytini reikalavimus pagrindžiantys istatymai nera butinas administraciniam teismui pateikimo skundo (pareiškimo) turinio elementas, t.y. pareiškejas privalo nurodyti faktini savo reikalavimu pagrinda, taciau neturi istatymines pareigos tinkamai juridiškai kvalifikuoti ginco teisiniu santykiu.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnyje ,,Sprendimo teisetumas ir pagristumas“ yra itvirtintos priimancio sprendima teismo (teisejo) pareigos:
,,1. Teismo sprendimas turi buti teisetas ir pagristas.
2. Priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina ištirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikšmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali buti tenkinamas visiškai ar iš dalies.
3.Teismo sprendime turi buti atsakyta i visus pareiškejo pareikštus pagrindinius reikalavimus.“.
Taigi pagal istatyma byla nagrinejantis administracinis teismas (teisejas) neturi teises savarankiškai keisti skundo faktinio pagrindo, tik privalo konstatuoti, ar toks pagrindas yra, taciau juridini pagrinda teismas gali ir privalo pakeisti, jeigu pareiškejas ji nurodo klaidingai, t.y. teismas privalo surasti ir pritaikyti tinkama ginco sprendimui istatyma.
Kaip matyti iš pareiškeju nurodytu faktiniu aplinkybiu (skundo pagrindo), nagrinejamas gincas iš esmes kilo del pareiškejams neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, todel jiems taikytinos pareigunu darbo užmokesti, o ne civiline atsakomybe reglamentuojancios teises normos.
Tinkamu atsakovu bylose del darbo užmokescio priteisimo yra darbo užmokesti mokanti institucija, nagrinejamu atveju – Klaipedos teritorine muitine, taigi konstatuotina, kad pareiškejai patikslintais skundais reiške reikalavimus netinkamam atsakovui.
Administraciniu bylu teisinos istatymo 10 straipsnyje yra itvirtintas aktyvus administracinio teismo vaidmuo padedant proceso dalyviams realizuoti ju procesines teises: ,,Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir pareigas, ispeti del procesiniu veiksmu atlikimo arba neatlikimo pasekmiu ir padeti šiems asmenims igyvendinti ju procesines teises.“ Istatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad ,,jei teismas, nagrinedamas byla nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teise, arba netinkamam atsakovui, tai turi teise pareiškejo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškeju arba atsakovu.“
Kaip matyti iš byloje esanciu dokumentu (t. I b.l. esantis byloje po b.l. 145), pareiškejai Ž. M. , R. V. , S. V. , A. V. ir Z. V. pasirašytinai atsisake pirminiu skundu reikalavimu Klaipedos teritorinei muitinei del neišmoketo darbo užmokescio dalies priteisimo ir nurode, kad atsisakymo pasekmes žino. Pareiškejai Ž. M. , R. V. , S. V. , A. V. ir Z. V. pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužes 23 d. posedyje dar karta atsisake pirminiu skundu reikalavimu Klaipedos teritorinei muitinei del neišmoketo darbo užmokescio dalies priteisimo ir nurode, kad atsisakymo pasekmes žino. Teiseja pareiškeju prašymus tenkino (b.l. 161), taciau nepaaiškino jiems, kad byla turi buti nagrinejama pagal skundo faktini pagrinda, kurio pareiškejai nekeicia, t.y. reikalauja tu paciu neišmoketo darbo užmokescio sumu, nors ir kitu teisiniu pagrindu bei atitinkamai iš kito atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nesiule pareiškejams pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesiniu pasekmiu. Šis procesines teises pažeidimas kolegijos vertinamas kaip galejes lemti neteisinga bylos išnagrinejima iš esmes, todel yra pagrindu skundžiamam sprendimui panaikinti ir byla gražinti nagrineti iš naujo (ABTI 142 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu , teiseju kolegija
nutaria:
pareiškeju Ž. M. , R. V., S. V. , A. V. , Z. V. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005m. gegužes 27 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.