Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-343-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2S-343-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05215-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Suinteresuotas asmuo
A. D., M. K., UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-343-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05215-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 129.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. D. ir M. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – UAB „Vilniaus energija“, A. D. ir M. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese, kuriuo prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę iš I. D. į A. D. ir M. K.. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-679, išduotą 1998-03-18 dėl 3855,17 Lt skolos, ir vykdomąjį raštą Nr. 2-2589, išduotą 2000-12-20 dėl 5905,73 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Skolininkė mirė 2011-12-15. Palikimą priėmė A. D. ir M. K..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi (b. l. 4) antstolės N. Š. pareiškimą tenkino: pakeitė vykdymo procese skolininkę iš I. D. į A. D. ir M. K.. Teismas, nustatęs, jog Gyventojų registro duomenimis, skolininkė I. D. 2011-12-15 mirė, o Testamento registrų duomenimis, palikimą priėmė A. D. ir M. K., vadovaudamasis CK 5.52 str. 1 d., konstatavo, kad suinteresuotiems asmenims A. D. ir M. K., priėmus skolininkės palikimą, atsirado atsakomybė atlyginti palikėjos susidariusias skolas išieškotojams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pakeitė skolininkę iš I. D. į skolininkes A. D. ir M. K. vykdymo procese.

Atskiraisiais skundais suinteresuoti asmenys A. D. ir M. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės N. Š. pareiškimo dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese netenkinti. Nurodo, kad apeliantėms nebuvo pranešta nei apie antstolės N. Š. prašymą dėl skolininkės pakeitimo, nei apie procesą; prašymas ir nutartis buvo įteikti kartu po įvykusio fakto, todėl apeliantės neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą ir pagrįsti savo nesutikimą su prašymu. Tokios aplinkybės CPK 329 str. 3 d. 1 p. traktuojamos kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymi, jog apylinkės teismas patenkino antstolės prašymą pagal CK 5.52 straipsnio normą, tačiau ši norma nė­ra besąlyginė. CK 5.53 straipsnio (Palikimo priėmimas pagal apyrašą) 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis, pri­ėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą už palikėjo skolas atsako ne visu, o tik paveldėtu turtu. Apeliantės pateikė įrodymus, kad notaro pavedimu antstolis sudarė apyrašą, iš kurio matyti, kad apeliantės jokio velionės I. D. turto nepaveldėjo (dėl šios priežasties nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas) ir joms neatsirado pareiga atsakyti už velionės skolas.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad vykdomojoje byloje, kurioje buvo prašoma pakeisti skolininkę I. D. jos teisių perėmėjomis, pareikštas turtinis reikalavimas. Palikėjos turtinės teisės ir prievolės po mirties pereina jos įpėdiniams (CK 5.1 str. 2 d.), taigi, kaip pagrįstai sprendė teismas, procesinis skolininkės I. D. teisių perėmimas šioje byloje galimas, kadangi galimas atitinkamas materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimas. Duomenys, pateikti vykdomojoje byloje, patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininkės I. D. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje realiai įvyko – jos turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo M. K. ir A. D.. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad I. D. įpėdinėms palikimo priėmimo metu buvo žinoma apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą, kylantį iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomųjų raštų Nr. 2-679, išduoto 1998-03-18 dėl 3855,17 skolos ir Nr. 2-2589, išduoto 2000-12-20 dėl 5905,73Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo išvadai, jog įpėdinei A. D. ir M. K. galėjo kilti būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Nurodo, kad CPK 48 str. ir 596 str. nuostatų analizė leidžia teigti, kad kliūtimi teismui pakeisti skolininką vykdymo procese yra tik atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumas, dėl ko tampa negalimu ir procesinis teisių perėmimas. Tuo tarpu įpėdinių atsakomybės už palikėjos skolas apribojimas, priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, nėra kliūtis teismui pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių perėmėju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į tokį atsakomybės apribojimą turi buti atsižvelgiama atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, šiuo atveju vykdant išieškojimą pagal teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-679 ir Nr. 2-2589. Kadangi A. D. ir M. K. atsakomybė už I. D. skolas materialinėje teisėje yra apribota paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.), tuo atveju, jei įvertinus po I. D. mirties paveldėtą turtą neužtektų lėšų kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimui patenkinti, į kitą A. D. ir M. K. turtą išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas. Taip pat pažymi, jog atskirųjų skundų argumentai, jog teismui skundžiama nutartimi konstatavus, kad A. D. ir M. K. parėmė visas mirusiosios I. D. teises ir pareigas, bus galima nukreipti kreditoriaus reikalavimus ir į asmeninį A. D. ir M. K. turtą faktiškai bei teisiškai nepagrįsti. Viena vertus, iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas nurodė, kad I. D. teisės ir pareigos buvo perduotos A. D. ir M. K. pagal paveldėto turto apyrašą. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, A. D. ir M. K. atsakomybė už I. D. skolas pačiu įstatymu yra apribota jų paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.), ir atliekant vykdymo veiksmus į šias atsakomybės ribas turi buti atsižvelgiama.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-679, išduotą 1998-03-18, dėl 3 855,17 Lt skolos, ir vykdomąjį raštą Nr. 2-2589, išduotą 2000-12-20, dėl 5 905,73 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. D. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Antstolė, atsižvelgdama į tai, kad skolininkė I. D. 2011-12-15 mirė, o pagal Testamentų registro duomenis palikimą 2012-02-13 priėmė M. K. ir A. D., kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę I. D., kurios teisių perėmėjos yra dukterys M. K. ir A. D.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi antstolės N. Š. pareiškimą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese tenkino ir pakeitė vykdymo procese skolininkę iš I. D. į M. K. ir A. D.. Suinteresuoti asmenys M. K. ir A. D., nesutikdamos su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskiruosius skundus.

Atskiruosiuose skunduose apeliantės M. K. ir A. D. nurodo, kad notaro pavedimu antstolis sudarė apyrašą, iš kurio matyti, kad apeliantės jokio velionės I. D. turto nepaveldėjo, dėl šios priežasties nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas ir joms neatsirado pareiga atsakyti už velionės skolas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirųjų skundų argumentu nesutinka.

Pažymėtina, jog procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2012).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Įgyvendindama minėtos teisės normos bei CPK 593 str. nuostatas, antstolė N. Š. ir kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl skolininkės pakeitimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pakeitė vykdymo procese skolininkę 2012-11-06 nutartimi (b. l. 4), kurios teisėtumą bei pagrįstumą ir kvestionuoja apeliantės.

Paminėtina tai, jog procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam asmeniui, materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimą priėmusių įpėdinių pareigą atsakyti paveldėtu turtu, aiškinimas ir taikymas lemia proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą vykdymo procese, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-490/2008). Taigi siekiant nustatyti galimybę vykdomojoje byloje pakeisti skolininkę I. D. jos įpėdinėmis, būtina įvertinti, ar jos įpėdinės perėmė pareigą atsakyti už I. D. skolas ir, jei taip, kokia apimtimi.

CK 5.1 str. paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatyme numatytos dvi išimtys, kai mirusio asmens teisės ir pareigos jo įpėdiniams visa apimtimi nepereina. Pirma, tam tikros mirusio asmens teisės ir prievolės pagal įstatymą apskritai negali būti paveldimos (CK 5.1 str. 3 d.). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 str., procesinis mirusio asmens teisių perėmimas negalimas, kadangi negalimas atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimas. Antra, mirusio asmens įpėdiniai priimdami palikimą gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 str., procesinis mirusio asmens teisių perėmimas galimas, tačiau nukreipiant reikalavimus į mirusio asmens teisių perėmėjus turi būti atsižvelgiama į tai, kad jų atsakomybė už palikėjo skolas pagal įstatymą negali viršyti jų paveldėto turto vertės.

CK 5.50 str. 2 d. yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Iš apeliančių pateiktų 2012-02-13 vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto aprašo sudarymo (b. l. 8, 14), matyti, jog M. K. ir A. D. su 2012-02-13 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarę R. S. dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Byloje esantis Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, jog palikėjos I. D. palikimą apeliantės priėmė 2012-02-13 (b. l. 2). Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. K. ir A. D. yra laikomos priėmusiomis I. D. palikimą, todėl apeliantėms perėjo I. D. turtinės teisės bei pareigos.

Pažymėtina, jog CPK 48 str. ir 596 str. nuostatų analizė leidžia teigti, kad kliūtimi teismui pakeisti skolininką vykdymo procese yra tik atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumas, dėl ko tampa negalimu ir procesinis teisių perėmimas. Tuo tarpu įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas apribojimas nėra kliūtis teismui pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių perėmėju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į tokį atsakomybės apribojimą turi būti atsižvelgiama atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, šiuo atveju vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998-03-18 ir 2000-12-20 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-679 ir Nr. 2-2589. Kadangi M. K. ir A. D. atsakomybė už I. D. skolas materialinėje teisėje yra apribota paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.), tuo atveju, jei įvertinus po I. D. mirties paveldėtą turtą, neužtektų lėšų kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimams patenkinti, į kitą apeliančių M. K. ir A. D. turtą išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-19 nutartį c. b. Nr. 3K-3-40/2004).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog apeliantėms M. K. ir A. D. palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, vadovaujantis CK 5.53 str. 1 d., jos už palikėjos I. D. skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl pirmosios instancijos teismo 2012-11-06 nutarties argumentas, kad apeliantės už palikėjos skolas atsako visu savo turtu, yra nepagrįstas. Visgi, vien šio nutarties argumento nepagrįstumas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog koks ir kiek yra pavelėto turto, ar jo apskritai yra, nustatys antstolė, vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998-03-18 ir 2000-12-20 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-679 ir Nr. 2-2589.

Atskiruosiuose skunduose apeliantės M. K. ir A. D. taip pat nurodo, kad apeliantėms nebuvo pranešta nei apie antstolės N. Š. prašymą dėl skolininkės pakeitimo, nei apie procesą, prašymas ir nutartis buvo įteikti kartu po įvykusio fakto, o tokios aplinkybės CPK 329 str. 3 d. 1 p. traktuojamos kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Pažymėtina, jog pagal CPK 593 str. 2 d. pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (CPK 618 str.), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 str.), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 str.), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 str.), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (CPK 744 str.), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį nagrinėjimą (CPK 593 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo žodiniam bylos nagrinėjimui ir neinformavęs internetiniame tinklapyje byloje dalyvaujančių asmenų apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą antstolės pareiškimą, aukščiau minėtų normos nuostatų nepažeidė. CPK 133 str. 3 d. nuostata, reglamentuojanti paskelbimo apie rašytiniu procesu iš esmės nagrinėjamą bylą tvarką bei formą, kitokio vertinimo nesuponuoja, kadangi sprendžiant kitus procesinius klausimus (pavyzdžiui, šalies vykdymo procese pakeitimą), dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kaip minėta, tokio pranešimo CPK 593 str. ar 596 str. nenumato. Todėl apeliančių skundų argumentai dėl netinkamo jų informavimo apie šį teismo procesą pripažintini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius