- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-177-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00292-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno AVPK
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 6 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 4 d. 13.46 val., (duomenys neskelbtini), pastatė savo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiuodama ant baltos kelio ženklinimo linijos, kai transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linijos, ribose, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 153 punkto reikalavimus.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. nesutikdama su Institucijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu, apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. vasario 6 d. nutartimi L. J. skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. J. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, paskirta 10 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.
3. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Skunde nurodoma, iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog vairuotoja 2019 m. gruodžio 4 d. 13.46 val., nesilaikydama kelio ženklinimo reikalavimų, pastatė automobilį ant linijos, žyminčios transporto priemonių stovėjimo ribas ir taip pažeidė KET 153 punktą. Nusižengimo faktą liudijantis įrodymai yra nusižengimo vietoje padarytos foto nuotraukos iš kurių matyti, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas taip, kaip draudžiama KET.
Atsiliepimas
3.2. Atsiliepime pažymima, kad surinktoje tyrimo medžiagoje buvo įvertintos nusižengimo padarymo aplinkybės, nors L. J. akcentuoja, kad nubausta neteisėtai, tačiau KET 3 priedo 1.1 punkte yra nurodyta, siaura ištisinė linija žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo ribas ir važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad transporto priemonės vairuotoja pastatė transporto priemonę pažeisdama KET.
3.3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Anot Institucijos, iš apeliantės dėstomų skundo, kurį patenkino pirmosios instancijos teismas, argumentų, ji teigia, kad transporto priemonę taip pastatė, kad nebūtų užstatomas pėsčiųjų takelis, tačiau, šiuo atveju tai neatleidžia jos nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą. Pažymima, kad kelio ženklinimas nėra rekomendacinio pobūdžio. KET reikalavimų 8 punktas nurodo, kad privaloma vadovautis kelio ženklais ir ženklinimu. KET reikalavimų 9 priedo 1.1 punktas numato, kad linijos žymi stovėjimo ribas.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, priėmė teisingą procesinį sprendimą panaikinti 2019 m. gruodžio 9 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
9. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo 1.1. punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
10. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad L. J., turėdama teisę statyti naudotis KET neįgaliesiems taikomomis išimtimi bei lengvatomis, transporto priemonę pastatė toje stovėjimo aikštelės vietoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Neįgalusis“. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad L. J. parkuodama automobilį užvažiavo ant baltos kelio ženklinimo linijos, tačiau transporto priemonę pastatė prieš kelio ženklą „Neįgalusis“. Šiuo atveju pažymėtina, kad KET 8 punkte be kita ko numatyta, jog jeigu kelio ženklo ir ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, ką ir padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog įrengus ženklą „Neįgalusis“ buvo pakeistos ir iki ženklo įrengimo buvusios stovėjimo vietų ženklinimo linijos, be to, L. J. automobilį parkavo paskutinėje aikštelės parkavimo vietoje (iš kairės pusės gyvatvorė, iš dešinės – vieta kitam automobiliui). Pareiškėja automobilį parkavo taip, kad neužstatytų šalia esančio pėsčiųjų tako, kuriuo naudojasi namo gyventojai, todėl toks pareiškėjos vairuojamo automobilio parkavimas netrukdė kitų automobilių eismui ir nepažeidė kitų asmenų interesų.
11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.