- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2-866-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02477-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Novega“, K. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams UAB „Novega“, K. Č. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Novega“ ir K. Č., prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 44 419,22 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas, 1 321,04 Eur dokumentų vertimo išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Novega“ (toliau – taip pat ir Novega) darbuotojas atsakovas K. Č., 2015 m. lapkričio 15 d. Norvegijoje vairuodamas Novega priklausantį automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Novega buvo sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria ieškovas buvo apdraudęs automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą – išmokėjo 44 419,22 Eur draudimo išmoką.
3. Atsakovas K. Č. automobilį VW Caddy vairavo būdamas neblaivus. Todėl ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – taip pat ir TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – taip pat ir Taisyklės) 59 p. turi teisę reikalauti, kad atsakovas K. Č. grąžintų ieškovui išmokėtą draudimo išmokos sumą. Novega nesiėmė pakankamų priemonių, kad darbuotojai automobilius naudotų tik darbo metu ir tik darbo tikslais, taip pat, kad automobiliais nesinaudotų neblaivūs asmenys. Todėl Novega solidariai su atsakovu K. Č. turi grąžinti ieškovui išmokėtas draudimo išmokų sumas.
4. Novega su ieškiniu nesutiko.
5. Novega nurodė, kad atsakovas K. Č. Novega priklausantį automobilį VW Caddy ne darbo metu užvaldė ir vairavo be Novega sutikimo. Atsakovas K. Č. buvo supažindintas su Novega 2010 m. sausio 10 d. įsakymu, pagal kurį Novega darbuotojams draudžiama naudotis Novega automobiliais savo reikmėms. Tačiau atsakovas K. Č. 2017 m. lapkričio 15 d. naktį, pasinaudodamas visrakčiu, atrakino kito Novega darbuotojo kambario duris ir slapta pasiėmė kambaryje ant stalo gulėjusius automobilio VW Caddy raktelius.
6. Novega ieškovo reikalavimui dėl 39 000 Eur draudimo išmokos dalies grąžinimo prašė taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šią ieškinio dalį atmesti kaip pareikštą praleidus šį terminą. Novega teigimu, nors ieškovas 39 000 Eur draudimo išmokos dalį nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjimu, tačiau sąskaita šiai sumai ieškovui buvo pateikta 2016 m. liepos 7 d. Pagal TVVCAPDĮ 19 str. 1-2 d. ir Taisyklių 48 p. atsakingas draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 d. nuo pretenzijos atlyginti žalą pateikimo dienos. Byloje nėra jokių įrodymų, kodėl ieškovas delsė apmokėti pateiktą sąskaitą ir nesivadovavo TVVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatytais imperatyviais draudimo išmokos išmokėjimo terminais. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo faktinės 39 000 Eur draudimo išmokos dalies išmokėjimo dienos, o nuo tos dienos, kai ši draudimo išmokos dalis vėliausiai turėjo būti išmokėta pagal teisės aktų reikalavimus.
7. Atsakovas K. Č. su ieškiniu sutiko.
Atsiliepimas
8. Atsakovas K. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. Novega priklausantį automobilį VW Caddy vairavo ne savo darbo metu, būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti (vairuotojo pažymėjimo). Automobilio raktelius atsakovas pasiėmė neteisėtai – naktį visrakčiu atsirakino kito darbuotojo kambario duris ir slapta, šiam darbuotojui miegant, paėmė ant stalo buvusius automobilio raktelius. Atsakovui K. Č. buvo žinoma, kad Novega darbuotojams draudžiama naudotis automobiliais ne darbo metu. Atsakovas teigia, kad už padarytą žalą atsakingas tik jis vienas.
9. Atsakovas K. Č. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai į teismo posėdį, siųsti atsakovui 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), grįžo neįteikti. Atsakovui K. Č. yra žinoma apie iškeltą bylą ir jam pareiktą ieškinį, atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas K. Č. nepranešė teismui apie adreso pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.), todėl teismo šaukimai į teismo posėdį, išsiųsti paskutiniu teismui žinomu atsakovo adresu, laikomi atsakovui įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
10. Ieškinys tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas K. Č., 2015 m. lapkričio 15 d. Norvegijoje neblaivus vairuodamas Novega priklausantį automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Novega buvo sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria ieškovas buvo apdraudęs automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą – išmokėjo 44 419,22 Eur draudimo išmoką.
12. Pagal TVVCAPDĮ 21 str. 1 d. 1 p. draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Taisyklių 59. 1 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal CK 6.270 str. 1 d. Pagal CK 6.270 str. 3 d. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jei dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
14. Atsakovą K. Č. ir Novega eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas K. Č. automobilį VW Caddy vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne darbo metu, be to, automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį Liudytojas L. B. parodė, kad Novega darbuotojai darbo tikslais galėjo pasinaudoti bet kuriuo laisvu Novega priklausančiu automobiliu, esančiu Novega būstinėje Osle. Automobilių rakteliai būdavo padėti ant stalo arba pakabinti ant pakabos, o automobilių dokumentai – palikti automobiliuose. Nors Novega buvo priėmusi įsakymą, kad automobiliai gali būti naudojami tik darbo tikslais, darbuotojai juos naudodavo ir asmeniams poreikiams – nuvažiuoti į parduotuvę ir pan. Automobilių naudojimas nebuvo kontroliuojamas. Liudytojas L. B. taip pat paaiškino, kad prieš eismo įvykį jis, atsakovas K. Č. ir dar vienas Novega darbuotojas automobiliu VW Caddy išvyko remontuoti kalnuose esančio viešbučio, kuriame visi trys ir gyveno. Eismo įvykio išvakarėse jie kartu vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau išsiskirstė po savo kambarius. Darbo tikslais jie naudojosi viešbučio darbuotojų jiems duotu visrakčiu, kad galėtų bet kada be viešbučio darbuotojų pagalbos atrakinti remontuojamus viešbučio kambarius. Tą vakarą visraktį turėjo atsakovas K. Č., kuris visrakčiu atrakino liudytojo kambario duris, ir, liudytojui miegant, paėmė ant stalo buvusius automobilio VW Caddy raktelius. Šios aplinkybės rodo, kad Novega, kaip didesnio pavojaus šaltinio - VW Caddy ir kitų automobilių, valdytojas nesiėmė jokių priemonių, kad Novega darbuotojai ne darbo metu, būdami neblaivūs ar neturėdami teisės vairuoti automobilio, t. y., neteisėtai, neužvaldytų Novega priklausančių automobilių. Situacija, kai Novega darbuotojai Novega priklausančiu automobiliu išvykdo į komandiruotę į atskirą objektą, nėra išskirtinė, kad nebūtų jokių galimybių imtis priemonių užtikrinti, jog Novega priklausantis automobilis nebūtų užvaldytas neteisėtai, pvz., paskirti už automobilio naudojimo kontrolę atsakingą asmenį, imtis priemonių, kad automobilio rakteliai būtų saugomi taip, kad būtų maksimaliai apsunkinta galimybė šiuos raktelius paimti ir pan.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Novega ir atsakovas K. Č. turi solidariai grąžinti ieškovui 44 419,22 Eur draudimo išmoką (TVVCAPDĮ 21 str. 1 d. 1 p., Taisyklių 59.1. p., CK 6.270 str. 3 d.). Ginčas dėl draudimo išmokos dydžio byloje nekilo. Iš Novega ir K. Č. ieškovo naudai taip pat priteisiamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
16. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl 39 000 Eur draudimo išmokos dalies grąžinimo.
17. CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą remdamasis CK 1.127 str. 4 d., tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos. Toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, jis atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017).
18. Už eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovo korespondentas pateikė ieškovui 2016 m. liepos 7 d. dalinę sąskaitą 39 000 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2016 m. lapkričio 30 d., ir 2016 m. gruodžio 16 d. galutinę sąskaitą 5 419,22 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2017 m. kovo 13 d. Iš 2016 m. liepos 7 d. dalinės sąskaitos ieškovui buvo aišku, kad, sumokėjęs šioje sąskaitoje nurodytą sumą, jis dar nebus išmokėjęs visos draudimo išmokos, t. y., nebus įvykdęs visos pagrindinės prievolės, ir nebus visa apimtimi įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisės į visos sumokėtos draudimo išmokos grąžinimą. Novega nurodytos TVVCAPDĮ 19 str. 1, 2 d. nuostatos reglamentuoja draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir terminus nukentėjusiam asmeniui, bet ne žalą atlyginusio draudiko regreso teisės įgyvendinimo tvarką ir terminus, todėl nagrinėjamoje byloje netaikomos. Ieškovas ieškinį Novega pareiškė 2017 m. lapkričio 23 d., t. y., nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovas K. Č. taikyti ieškinio senaties terminą neprašė (CK 1.126 str. 2 d.).
19. Iš Novega ir atsakovo K. Č. ieškovo naudai lygiomis dalimis priteisiamas 891 Eur žyminis mokestis už ieškinį, nes ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, ir 392,04 Eur žalos bylos dokumentų vertimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovų UAB „Novega“ ir K. Č. ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai solidariai 44 419,22 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iš atsakovo UAB „Novega“ ir nuo 2018 m. sausio 10 d. iš atsakovo K. Č. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų UAB „Novega“ ir K. Č. ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai 1 283,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.