- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-686-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20192-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24439-329/2013 (dabar Nr. 2-1964-329/2014) pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamąją vietą su jo tėvu – ieškovu A. S.; priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki jo pilnametystės, lėšų administratoriumi paskirti ieškovą. Siekiant užtikrinti reikalavimus ir vaiko interesus, t. y. kad sūnui nebūtų daroma neigiama įtaka ir kad jis turėtų normalias sąlygas augti ir vystytis, o ne būtų paliekamas be tinkamos priežiūros, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus A. gyvenamąją vietą su jo tėvu A. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. S. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų, atsakovės rašytinių paaiškinimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytų motyvų, nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su tėvu, kuris šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, rūpinasi vaiku, vaiko motina gyvena atskirai nuomojamame bute, yra dieninės studijų formos studentė, prieštaravimų dėl to, kad šalių sūnus faktiškai gyvena su tėvu, nereiškė. Todėl teismas padarė išvadą, jog nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko interesai bylos nagrinėjimo metu nebus pažeisti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką jam savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu vaikas gyvena būtent su ieškovu, o įprastinės vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita gali turėti mažamečiam vaikui neigiamą įtaką, teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią bei stabilią aplinką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį. Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi priimta skubotai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, pažeidžianti vaiko teises. Apeliantės nuomone, nutartis turi būti panaikinta, kadangi vaiko laikina gyvenamoji vieta nėra saugi, nes ieškovas yra konfliktinė asmenybė, liguistai pavydus ir tai darys neigiamą poveikį vaikui, be to, ieškovo brolis A. S., kuris dėl rimtų psichikos sutrikimų gydėsi priklausomybės ligų centre, pastoviai puldinėja tėvus, grasina susidorojimu ir dėl to jam apribotas lankymasis tėvų namuose. Šios aplinkybės teismui nebuvo nurodytos. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, siekia, kad būtų sušvelninta jam gresianti reali laisvės atėmimo bausmė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas sukčiavimu, mokesčių nemokėjimu. Todėl tokia situacija nėra saugi vaikui, be to, ieškovas neturi buto, vaiko priežiūros atostogose yra tik dėl nenoro dirbti, o sūnumi A. rūpinasi tik jo tėvai. Apeliantė teigia, kad buvo neįmanoma gyventi šeimoje su ieškovu dėl jo konfliktinės asmenybės, liguisto pavydo, pastovių barnių ir nebuvo kitos galimybės, kaip tik išsiskirti, o sūnus A. buvo išvežtas prieš jos valią.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir į posėdį iškviesti bei apklausti ieškovo nurodytus liudytojus. Nurodo, jog skundo argumentai dėl visų aplinkybių neištyrimo yra nepagrįsti, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia dėl ieškinio pagrįstumo. Argumentai dėl ieškovo konfliktinės asmenybės ir kad tai turi neigiamą poveikį vaikui nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, ieškovas nėra baustas administracine tvarka, vaiko teisių apsaugos institucija nenustatė jokių aplinkybių, kurios kliudytų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Nepagrįsti argumentai, kad ieškovas vaiko priežiūros atostogose yra dėl nenoro dirbti ir kad vaiko priežiūros pareigą perkėlė savo tėvams, kadangi su atsakove buvo sutarę, jog ieškovas prižiūrės vaiką, o atsakovė mokysis. Be to, atsakovė pati palikdavo sūnų ir negrįždavo namo po keletą dienų, tačiau jai netrukdoma bendrauti su sūnumi. Taip pat nurodo, kad nutartis priimta išimtai vadovaujantis vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, siekdamas paneigti atsakovės nurodomas aplinkybes, prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kuriame apklausti liudytojus. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą pareiškęs ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžiamas ginčas iš esmės, todėl visos bylai reikšmingos aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą, ir ieškovas būtent bylos nagrinėjimo metu galės teikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, tarp jų ir prašyti apklausti liudytoju.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje pareikštas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišsiaiškino visų aplinkybių, nepasisakė apie ieškinio pagrįstumą bei nevertino ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje klausimą, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnametis šalių sūnus A. faktiškai gyvena su ieškovu, kuris yra vaiko priežiūros atostogose, rūpinasi vaiku, vaiko motina gyvena atskirai nuomojamame bute, yra dieninės studijų formos studentė bei rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, jog laikiną nepilnamečio A. gyvenamąją vieta tikslinga nustatyti su ieškovu. Šių aplinkybių teismui pakako tam, kad laikina nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes ir vaiko interesai reikalauja, kad būtų išsaugotas esamos padėties, kuri nekenkia vaikui ir faktiškai yra tinkama, stabilumas. Atsakovė nurodo, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta nėra saugi, nes ieškovas yra konfliktinė asmenybė, liguistai pavydus ir tai darys neigiamą poveikį vaikui, o ieškovas pareikštu ieškiniu siekia švelnesnės bausmės baudžiamojoje byloje, neturi buto, vaiko priežiūros atostogose yra tik dėl nenoro dirbti, o sūnumi A. rūpinasi tik jo tėvai. Tačiau apeliantė šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Duomenų, kad ieškovas veda netinkamą gyvenimo būdą ir netinkamai rūpinasi savo sūnumi, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose, jam per mėnesį mokama 1 626,38 Lt tėvystės pašalpa (b. l. 9–10), tuo tarpu atsakovė pati rašytiniame paaiškinime Kauno miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pripažįsta, kad lėšų sūnaus išlaikymui neskiria, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 720 Lt stipendija (b. l. 17–18). Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams apklausiant atsakovę ji iš esmės neprieštaravo dėl to, kad sūnus gyvena su ieškovu, jokių aplinkybių dėl nesaugios vaikui aplinkos ar neigiamos įtakos jam gyvenant pas ieškovą nenurodė bei jokių pastabų dėl vaiko priežiūros ieškovui nereiškė (b. l. 13–14, 17–18). Atsakovė Vaiko teisių apsaugos darbuotojams nurodė, kad nenorinti gyventi ieškovo tėvų namuose dėl to, kad konfliktuoja su ieškovo motina ir broliu, dėl šių nesutarimų patirdavo stresą (b. l. 17–18). Tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta su ieškovu yra vaikui nesaugi ar netinkama.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiu sūnumi ar įrodymų, kad gyvenimas su tėvu darytų jam neigiamą įtaką. Todėl dabartinėje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu, kuris užtikrina vaikui tinkamas buitines sąlygas, rūpinasi vaiko priežiūra, sveikata (b. l. 36–42), darytina išvada, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sūnaus interesams neprieštarauja. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą, kadangi teismas, CPK 144–148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. kaip jau nurodyta, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.