Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovui Gintarui Degimui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-01-30, apie 16.47 val., Malūno g. 5, Gindulių k., Klaipėdos r., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. girtumas), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, privertė ta pačia kryptimi iš galo važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją eismo dalyviui, dėl ko įvyko eismo įvykis. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 135.4, 222 punktų reikalavimus.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. sausio mėn. automobiliu Honda FR-V iš parduotuvės važiavo link Jakų žiedo. Įvažiavus į Jakų žiedą, nuo Šilutės pusės aplenkė BMW markės automobilis ir staigiai stabdė. Išvažiuojant iš žiedo ant Palangos plento vėl staigiai stabdė. Paskui jis sugazavo ir nuvyko tiesiai. Prie pirmo Gindulių tilto vairuotojas stabtelėjo ir palaukė jų. Sukant link namų, važiavo BMW automobiliui iš paskos. Įsukus į Žaliąją gatvę, BMW automobilio vairuotojas staigiai stabdė ir jie atsitrenkė į automobilio galą. Išlipęs ir atidaręs BMW automobilio dureles suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, norėjo paimti automobilio raktelius, tačiau vairuotojas nuvažiavo. Paskambino į policiją, laukiant kol atvyks policijos pareigūnai BMW vairuotojas grįžo, su juo kalbėjo jo draugė. Policija atvyko maždaug po 15 minučių.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, su draugu vyko iš miesto. Jakų žiede atsirado mašina, kuri ėmė stabdyti. Prie „Ermitražo“ mašina nulėkė. Įsukant į Radailius, BMW mašina buvo sustojusi, todėl pamaniusi, kad kažkas bus negerai, telefonu pradėjo filmuoti. Įsukus į Gindulių gatvę, BMW automobilis pasuko ir staigiai stabdė, todėl jie į jį atsitrenkė. Draugas, (D.G.) išlipo iš automobilio ir buvo prie BMW automobilio priėjęs, atidarė dureles, tačiau BMW automobilio vairuotojas nuvažiavo. Draugas sakė, kad BMW automobilio vairuotojas girtas. Buvo iškviesta policija, o BMW automobilio vairuotojas grįžo į įvykio vietą.

Liudytojas policijos pareigūnas Žydrūnas Janavičius teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą, stovėjo automobilis Honda, jo vairuotojas su drauge, BMW automobilio nebuvo. Jiems buvo paaiškinta, kad nuo Jakų žiedo, Palangos keliu BMW automobilis pavojingai manevravo kelyje, sudarinėjo avarines situacijas. Žmonės važiavo paskui tą BMW automobilį. BMW vairuotojas užsuko, staigiai kirto per stabdžius, žmonės nespėjo sustabdyti savo automobilio ir staigiai atsitrenkė į mašinos galą. Žmonės išlipo, norėjo prieiti prie vairuotojo, bet BMW nuvažiavo. Kol tas aplinkybes aiškinosi, priėjo asmuo, kuris vairavo BMW, tačiau aiškino, kad tiesiog eina į parduotuvę, sakė, kad jokio įvykio nebuvo. Buvo patikrintas BMW automobilio vairuotojo blaivumas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Vyko ieškoti BMW automobilio, kuris stovėjo prie kotedžo kieme, jį nufotografavo. Atvykus į įvykį, BMW vairuotojas jau buvo atvykęs. Vairuojančio BMW vairuotojo nematė, tačiau nukentėjusysis nurodė kas vairavo BMW mašiną. BMW vairuotojo neblaivumas buvo nustatytas atvykus į įvykio vietą. Įvykį patvirtina automobilių apgadinimai, nukentėjusiųjų parodymai, filmuota medžiaga.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4-5) matyti, jog A. S. inkriminuotas pažeidimas – 2016-01-30, apie 16.47 val., Malūno g. 5, Gindulių k., Klaipėdos r., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. girtumas), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, privertė ta pačia kryptimi iš galo važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją eismo dalyviui, dėl ko įvyko eismo įvykis. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. neigė vairavęs automobilį neblaivus, jis teigė, kad jis po įvykio buvo susinervinęs ir grįžęs namo vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, t. y. eismo įvykio vietos schemą (b. l. 18, 19), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 24), fotonuotraukas (b. l. 40), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, neginčytinai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo, kadangi Malūno g. 5, Gindulių k., Klaipėdos r., važiuojant susidūrė transporto priemonės BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir HONDA FR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios buvo apgadintos.

Liudytojai D. G. ir J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. vairavo automobilį neblaivus, nes jie , kalbėdami su juo , juto sklindantį alkoholio kvapą.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad BMW automobilio vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, jie bendravo per atstumą.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių liudytojų D. G. ir J. P. 2016-01-30 paaiškinimų matyti, kad liudytojai apie A. S. neblaivumą nieko nemini, taip pat nėra nurodyta, kad liudytojas D. G. atidarė BMW automobilio dureles norėdamas paimti automobilio raktelius. Liudytojas D. G. paaiškinime nurodė, kad pasukus į posukį BMW automobilio vairutojas staigiai stabdė, specialiai, kad jis atsitrenktų į jo galą, jis staiga pradėjo stabdyti, bet automobilis pradėjos slysti ir atsitrenkė į BMW automobilio galą. Jie iš kart išlipo iš automobilio pažiūrėti kas vairuoja, bet BMW vairuotojas staiga nuvažiavo tiesiai Žaliosios gatve. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir liudytojos J. P. paaiškinime.

Policijos pareigūnas Žydrūnas Janavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad vairuojančio BMW automobilio vairuotojo nematė, atvykus į eismo įvykio vietą BMW automobilio nebuvo, BMW vairuotojo neblaivumas buvo nustatytas atvykus į įvykio vietą, į kurią jis buvo sugrįžęs pėsčiomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neigė , jog vairavo automobilį būdamas neblaivus , neigė, jog D.G. ir J. P. galėjo pajusti nuo jo sklidusį alkoholio kvapą , tačiau neneigė, jog su pareigūnais bendravo, jau būdamas neblaivus, nes alkoholį vartojo po eismo įvykio, kadangi buvo susinervinęs. Tam jis turėjo pakankamai laiko, nes namuose prabuvo apie 20 -30 min .

Atsižvelgiant į liudytojų D. G. ir J. P. nurodytos aplinkybės paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu dėl BMW vairuotojo neblaivumo skiriasi,o A. S. parodymai dėl alkoholio vartojimo jau po įvykio nėra kitais įrodymais paneigti, konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. vairavo transporto priemonę neblaivus. ATPK 126 str. 4 d. nustato administracinę atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklių 233 p. nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir nepaisant to, vartoja alkoholį suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. suvokė, kad jis yra susijęs eismo įvykiu, kadangi teismo posėdžio metu pripažino, kad toks eismo įvykis buvo ir jame dalyvavo, kad abu automobiliai buvo apgadinti, kad eismo įvykio deklaracijos nepildė ir dėl žalos atlyginimo kitais būdais nesusitarė. Ta aplinkytbė, kad į įvykio vietą jis sugrįžo pėsčiomis , tik patvirtina, jog jis suprato, kad eismo įvykio aplinkybių išaiškinimui atvyks policija ir jam nepavyks išvengti bendravimo su pareigūnais. Teismas kaip nelogiškus atmeta A. S. parodymus, kad įvykio vietoje jis atsidūrė atsitiktinai, eidamas pro šalį į parduotuvę.

Atsižvelgiant į tai , kas nustatyta, laikytina, kad A. S. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir jo veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Administracinėn atskomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo tik todėl, kad su transporto priemonės, kuri įvažiavo jam į galą, vairuotoju susitarė, kad policijos kviesti nereikia.

Tokie parodymai atmestini, nes juos paneigia kiti bylos duomenys.

Tiek iš liudytojų D. G. ir J. P. paaiškinimų, tiek jų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad po transporto priemonių susidūrimo BMW vairuotojas net neišlipęs iš automobilio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš byloje esančio policijos pareigūno Žydrūno Janavičiaus 2016-01-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. S. atsisakė rašyti paaiškinimą bei nepasirašė protokole (b. l. 24). Policijos pareigūnas Žydrūnas Janavičius posėdžio metu paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą BMW vairuotojas stovėjo, tačiau aiškino, kad tiesiog eina į parduotuvę, sakė, kad jokio įvykio nebuvo. Eismo įvykyje dalyvavęs BMW automobilis stovėjo kieme prie kotedžo. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, darytina išvada, kad iš kart po eismo įvykio A. S. apskritai neigė dalyvavęs eismo įvykyje. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo poziciją pakeitė ir pripažino dalyvavęs eismo įvykyje, tačiau nuvažiavo tik todėl, kad su transporto priemonės, kuri įvažiavo jam į galą, vairuotoju susitarė, kad policijos kviesti nereikia. Šį A. S. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos argumentą paneigia aukščiau aptarti liudytojų D. G. bei J. P. parodymai, kurie kategoriškai teigė, kad jokio pokalbio, o tuo labiau susitarimo su A. S. , nebuvo . Netikėti šiais liudytotojų parodymais ir manyti, kad jie turi tikslą apkalbėti A. S. , nėra pagrindo. Iš liudytojo Ž.Janavičiaus parodymų matyti, kad nors A. S. ir grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau dalyvavęs eismo įvykyje nepripažino ir savo kaltę neigė. A. S. eismo įvykio fakto pripažinimas teismo posėdyje patvirtina, kad jis iš įvykio vietos pasišalino suvokdamas, kad jis yra susijęs su minėtu įvykiu ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir norėjo taip elgtis.

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, privertė ta pačia kryptimi iš galo važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją eismo dalyviui, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Liudytojai D. G. ir J. P. tiek policijos pareigūnam, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl A. S. kaltės, kadangi jis įsukęs Žaliąją gatvę staigiai stabdė dėl ko nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į BMW automobilio galą. Nors byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas transporto priemonių susidūrimo faktas, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės neginčytinai nustatyti autoįvykio kilimo mechanizmo ir priežastinio ryšio tarp BMW vairavusio A. S. veiksmų ir kilusių pasekmių –automobilių susidūrimo .Nėra duomenų , ar HONDA FR-V vairuotojas D. G. laikėsi Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatytų saugaus atstumo tarp važiuojančių transporto priemonių rekomendacijų . Taip pat neatmestina prielaida, kad transporto priemonių susidūrimui įtakos galėjo turėti šlapia asfalto danga, nes buvo teigiama, jog automobilis HONDA FR-V slydo. Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pradėjus stabdyti jo automobilis slydo, be to jis minėjo apie toje vietoje esančią nuokalnę.

Nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių Kelių eismo taisyklių 9, 135.5 punktų reikalavimų pažeidimus, negalima neginčytinai konstatuoti, kad eismo įvykis įvyko tik dėl A. S. kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. veiksmuose nėra teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 124² str. 3 d., 127 str. 3 d., sudėties požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti A. S. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30, 30², 33 str., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 2 d.,

nutarė:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nustatyti galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 3 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-900-158/2016 (ROIK: 16054935503) ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.