Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. gynėjo advokato A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64(1) straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia 2021 m. gruodžio 30 d., pabaiga – 2023 m. kovo 26 d.

Anksčiau teismo devynis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikalstamumo riziką, anksčiau nuteistajam taikomos švelnesnės bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažymėjo ir tai, kad atliktos paskirtos bausmės dalis bei teigiamajai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad nuteistasis savo elgesiu padarė pažangą, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgus į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo G. V. gynėjas advokatas A. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, kad nuteistasis yra daug kartų teistas, tačiau jis šiuo metu yra sukūręs šeimą, augina neseniai gimusį sūnų, kuriam reikalingas išlaikymas, tiek jis, tiek jo žmona turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, yra solidariai atsakingi. Taip pat kaltinamasis iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo darbą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, o paleistas lygtinai bus įdarbintas vėl. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra daug kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja įvairiose mokymo programose, nuolat dirba. Nuteistojo gynėjo nuomone, nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo G. V. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, keturis kartus skatintas, dirba, įgijo suvirintojo-šaltkalvio ir ožinių tiltinių kranų mašinisto specialybes, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasi teigia, kad turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, G. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors G. V. bausmės atlikimo metu ne ažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, keturis kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinių nusikaltimų padarymų, įvykdė būdamas recidyvistu, anksčiau teismo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, kurios sukėlė daug sunkesnes pasekmes, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, savo kriminalinę karjerą pradėjęs gana jauname amžiuje – būdamas nepilnametis. Pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau teismo nuosprendžiais buvo taikomos įvairaus pobūdžio drausminės priemonės, tačiau nuteistasis jų nepaisė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, ko pasėkoje būdamas nepilnametis atliko bausmę įkalinimo įstaigose. Taigi, nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų, bei savęs realizavimo socialiai priimtinais būdais. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios siejamos su nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina, kad nuteistasis yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, esant neblaiviam, dabartinį nusikaltimą taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nors nuteistasis ir dalyvauja AA susirinkimuose, išreiškė norą pratęsti šių susirinkimų lankymą, tačiau nuteistasis smurtauja ne tik prieš artimus šeimos narius, bet ir kitus asmenis. atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nusikalsta pagautas impulso, nes negeba kontroliuoti savo emocijų (pykčio) ir praranda savitvardą, arba kerštauja. Jis įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis geba tik iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Asmens situacijos ir savęs analizė, gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Spręsdamas turimas problemas pasirenka netinkamas strategijas. Nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Pokalbio metu išryškėja, tai, jog jis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo „sveiki protu“ ir tiesioginiu tyrimu, ir tik esant itin tvirtiems argumentams, arba išorinei pagalbai analizuojant jo požiūrį, nuteistasis minimaliai gali koreguoti savo įsitikinimus bei lanksčiau reaguoti j jo atžvilgiu nepalankius sprendimus. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 4 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo G. V. gynėjo advokato A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. V. gynėjo advokato A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.