- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-19
- Bylos Nr.
- 2A-325-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. D., V. P.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono I
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė, Nina Frolovičeva
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 325 – 227 / 2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
atsakovėms D. D., V. P., jų atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms D. D., V. P., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono I – ojo notarų biuro notarei G. S. dėl buto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia buto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2005-10-13 Kėdainių rajono I - ojo notarų biure tarp pardavėjų A. P. ir V. P. bei pirkėjos D. D., dėl parduoto trijų kambarių 65,33 kv.m ploto buto, (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kaip sudaryto apgaulės įtakoje ir priteisti iš kiekvienos atsakovės po 2 500 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jam ir atsakovei V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė trijų kambarių butas. Kadangi jis su žmona nesutarė, tai bute gyveno vienas, o žmona gyveno pas dukrą atsakovę D. D. su jos šeima dukrai priklausančiame dviejų kambarių (50 kv.m. ploto) bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. Žodžiu su dukra susitarė mainytis butais. 2005-10-13 Kėdainių rajono I-ajame notarų biure jis pasirašė sutartį. Kadangi sutartis nebuvo perskaityta, sutarties turinys nepaaiškintas, o tik parodyta kurioje vietoje pasirašyti, nes dešine akimi nemato visiškai, kairiąją - mato blogai, sutartį jis pasirašė manydamas, kad tai butų mainų sutartis. Apie pinigus nebuvo kalbos ir pinigų pagal šią sutartį jis negavo. Po sandorio sudarymo apsigyveno dukters dviejų kambarių bute ir jame gyveno iki 2007-06-07, kuomet dukra išmetė jo daiktus ir į butą nebeįleido pasakiusi, kad butas jam nepriklauso. Iš Pelėdnagių seniūno paaiškinimo tapo žinoma, kad jis pasirašė ne butų mainų sutartį, o jam ir jo sutuoktinei priklausiusį butą pardavė savo dukrai. Laiko, kad 2005-10-13 sutartis sudaryta apgaule ir ji turi būti pripažinta negaliojančia.
Teigia, kad jis neteko būsto, šiuo metu laikinai apgyvendintas nakvynės namuose, kuriuose gali gyventi iki birželio mėnesio, nežino ar gaus socialinį būstą. 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas nutraukė santuoką. Dėl visų šių įvykių jis turėjo daug nepatogumų, skausmo, todėl iš atsakovių turėtų būti priteista po 2 500 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Nustatė, kad 2005-10-13 Kėdainių rajono I-ajame notarų biure tarp pardavėjų A. P., V. P. ir pirkėjos D. D. buvo sudaryta buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pirkimo - pardavimo sutartis, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovui A. P. ir atsakovei V. P.. Buto vidutinė rinkos vertė – 21 900 Lt. Už butą atsakovė D. D. sumokėjo 5 000 Lt prieš šios sutarties pasirašymą, taip pat apmokėjo komunalinių mokesčių skolas, kurių pagrįstumą ir dydį patvirtino 2005-05-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-1219-188/2005 priverstinai išieškoti iš A. P. UAB „Izobara“ naudai 1 119,99 Lt skolą. Iš UAB „Izobara“ 2005-08-01 įspėjimo matyti, kad A. P. buvo skolingas 3 347,06 Lt už buto šildymą, o pagal 2005 m. rugsėjo mėnesio(duomenys neskelbtini) NSB, Pelėdnagiai, sąskaitą Nr. 2948785, - reikėjo apmokėti 1 052,82 Lt skolą ir 166,34 Lt komunalinių mokesčių. Iš 2005-09-28 antstolio kvito nustatė, kad pagal 2004-06-10 vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2-1391-02 dėl skolos išieškojimo iš A. P. antstolė paėmė pinigus – 3 947,35 Lt, taip pat pagal UAB „Kėdainių butai“ 2005-09-30 kvitą D. D. sumokėjo 969,65 Lt komunalinių paslaugų mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog prašydamas pripažinti buto pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl atsakovių apgaulės, ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovės suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, t. y. atliko tam tikrus ieškovą suklaidinusius veiksmus, nuslėpė nuo jo svarbias sandorio aplinkybes ar pasinaudojo tuo, kad jis neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio esmę. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimų faktiniais duomenimis neįrodė, jo iškelti argumentai yra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas (CPK 177 str. 1 d.). Laikė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, pasinaudojo jo sveikatos būkle, todėl atmetė pastarojo argumentą, kad notarų biure pasirašant buto pirkimo - pardavimo sutartį jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su sutarties turiniu, tuo labiau, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai G. K., D. V., A. M., G. R. parodė, kad A. P. pakankamai gerai girdėjo ir suprato, kas jam buvo sakoma, apie skolas ir buto pasikeitimo sąlygas jiems nepasakojo, o tai, jog su dukra mainė butus, pradėjo kalbėti tik po to, kai buvo iškraustytas iš dukters buto.
Nustatė, kad buto pardavimo sąlygos buvo aptartos prieš pasirašant 2005-10-13 pirkimo - pardavimo sandorį. Notaro patvirtintoje buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja sumokėjo šalims 5 000 Lt (po 2 500 Lt). Pirkėja D. D. apmokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas iki sutarties pasirašymo dienos, ką pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Be to, ieškovas užsakė pažymą būtent buto pardavimui (b. l. 81), 2007-04-06 nutraukiant santuoką tarp ieškovo ir atsakovės V. P. ieškovas nenurodė, kad turi nekilnojamojo turto ir prašė jį padalinti. Santuokos nutraukimo byloje, 2007-03-15 teismo posėdžio metu, jis pats paaiškino, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), Kėdainių r., yra parduotas dukrai už skolas, prašė jam priteisti tik namų apyvokos daiktus ir baldus (C. b. 2-346-550, b. l. 17), kas patvirtina atsakovių parodymus, jog ieškovui buvo žinoma, kad butas buvo parduotas ir jis nuosavybės teise kito buto neturi. Tik praradęs gyvenamąjį plotą ieškovas pareiškė pretenzijas teisme, kurio metu akcentavo tik norą turėti kokį nors gyvenamąjį kampą, mąstė logiškai, girdėjo, rišliai atsakinėjo į pateiktus klausimus, logiškai komentavo kitų dalyvių kalbas.
Tokiu būdu, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas dėl atsakovių apgaulės, todėl pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos 2005-10-13 Kėdainių rajono I-ajame notarų biure tarp pardavėjų A. P. ir V. P. bei pirkėjos D. D. dėl parduoto buto nepripažino negaliojančia. Nepripažinus sandorio negaliojančiu dėl apgaulės, atsakovėms nekyla pareiga ir atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas bei neturtinę žalą. Be to, teismas pažymėjo apie atsakovių išsakytą poziciją, kad jei ieškovo elgesys būtų buvęs tinkamas, jis ir toliau būtų gyvenęs atsakovės bute. Teismas nenustatė jokio atsakovių piktavališkumo, priešingai, ieškovu buvo tinkamai pasirūpinama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą, kaip nepagrįstą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nurodo, kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, negalią, prastą regėjimą, išsilavinimą, buvo šališkas. Apie jo girtavimą, smurtavimą atsakovės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, neigiamai atsiliepia tik atsakovių artimieji, kurie suinteresuoti bylos baigtimi. Kad butas paverstas landyne, teismas taip pat nepateikė jokių įrodymų. Pati duktė norėdama pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas pasiūlė mainytis butais, pažadėjo apmokėti įsiskolinimą, kuris susidarė dėl jo ligos. Vienu metu jis net pats pervesdavo pinigus į atsakovės sąskaitą banke. Vėliau buvo susitaręs su antstoliu, kad skolą mokės dalimis. Sudaryta sutartis nebuvo perskaityta, o tik parodyta, kur reikia pasirašyti. Nors teismas vadovaudamasis liudytojų parodymais nurodė, kad jis pakankamai gerai girdėjo ir suprato savo veiksmus, tačiau dėl menko išsilavinimo savo veiksmus pas notarą vertino ribotai. Priešingai nei teigia atsakovės, už sandorio sudarymą jis negavo jokių pinigų. Teigia, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą buvo padalintas tik kilnojamasis turtas ir nurodyta, kad nekilnojamasis turtas – butas parduotas dukrai už skolas. Tačiau teisme jis taip neteigė, galėjo nesuprasti teisėjo klausimo, nes neturėjo atstovo. Dėl šių priežasčių mano, kad įrodyta, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, nors teismo išvada ir priešinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės D. D. ir V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnyje(CPK 320 str.).
Ieškovas A. P. 2007-11-20 kreipėsi į teismą ginčydamas 2005-10-13 notarine tvarka patvirtintą buto pardavimo sutartį CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės. Apgaulė – tai sandorio sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Ji gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat bus apgaulė tuomet, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, tai žinodama ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą ir nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas.
Ieškovas A. P. ieškiniu teigė buvus žodiniam susitarimui su dukra apsikeisti butais ir realiai tai padaryta, nes jis dukrai užleido trijų kambarių butą, o pats apsigyveno dukters dviejų kambarių bute. Po pusantrų metų, kuomet dura nebeįleido į butą, paaiškėjo, kad jis pasirašė buto pardavimo, o ne butų mainų sutartį, t.y. buvo apgautas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde jis teigė, kad notarė sutarties neperskaitė, tik paprašė pasirašyti ir nurodė kurioje vietoje, o jis pats dėl silpno regėjimo: dešine akimi 0 regėjimas, o kaire-0,6 sutarties neperskaitė. Tvirtino, jog Registrų centrui prašymą dėl pažymos išdavimo sandoriui sudaryti pasirašė nežinodamas jo turinio. Šiuos ieškovo teiginius dalinai paneigia jo paties paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui bei kiti byloje esantys įrodymai.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas pripažino, kad VĮ Registrų centre buvo kartu buvo su dukra ir pats pasirašė prašymą išduoti pažymą buto pardavimui. Tai sutampa su atsakovės D. D. paaiškinimu bei VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymoje Nr.SD 1667-2028 nurodytais duomenimis(b.l.81).
Apeliantas teiginio apie sandorio sudarymo metu buvusius jo regėjimo sutrikimus dėl kurių jis negalėjo perskaityti sutarties teksto įrodymais nepagrindė(CPK 178 str.). Net tuo atveju, jeigu jis pats negalėjo perskaityti sutarties teksto ir jo neskaitė, kaip teigė apylinkės teisme bei apeliaciniame skunde, esmės šiuo atveju nekeičia, nes, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jis pats pripažino, jog notarė sutartį balsu perskaitė. Tai sutampa su notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis- b.l.28. Tai reiškia, kad jis galėjo žinoti ir žinojo pasirašomos sutarties turinį. Tuomet, jei jis pats, kaip dabar teigia teismui nesigilino į notarės skaitomos sutarties sąlygas , nes, kaip teigia, buvo įsitikinęs, jog sudaroma butų mainų sutartis, jis buvo nerūpestingas dėl ko negalima kaltinti atsakovių jį apgavus(suklaidinus), t.y. jog jos žinojo, kad ieškovas neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes ir pasinaudojusios jo suklydimu, sudarė buto pirkimo pardavimo sandorį. Tai, jog jis esmines sandorio sudarymo aplinkybes teismuose aiškina diametrialiai priešingai, rodo jo nenuoširdumą, klaidinimą teismo, bei bylos aplinkybių aiškinimą išimtinai sau naudinga linkme.
Priešingai atsakovių aiškinimui, ieškovas visą bylos nagrinėjimo laiką tvirtino negavęs 5000Lt pinigų už butą. Byloje nustatyta, kad ginčo butas sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ieškovui A. P. ir jo sutuoktinei V. P.. Pagal ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties 2punktą butas parduotas už 5000Lt, kuriuos pagal sutarties sąlygas pirkėja sumokėjo pardavėjams prieš šios sutarties pasirašymą. Tai reiškia, kad ieškovo dalis sudarė 2 500Lt. Jis(ieškovas) pripažino, kad beveik 5000Lt dydžio įsiskolinimus už butą sumokėjo jo duktė D. D.. Byloje esantis antstolio kvitas įrodo, jog pats A. P. pagal vykdomąjį dokumentą antstoliui sumokėjo 3 947,35Lt, o D. D. tik 969,65Lt už komunalines paslaugas(b.l.34). Tai rodo, kad sumokėta už butą pinigų suma- 5000Lt iš esmės sutapo su skolų už butą dydžiu . Ieškovas pripažino, kad jis neturėjo pinigų ir dėl to nemokėjo mokesčių už butą ir nedengė įsiskolinimo, o skola pradėta išieškoti priverstinai. Jis teiginio, kad buvo susitaręs su antstoliu dėl įsiskolinimo likvidavimo dalimis, įrodymais nepagrindė(CPK 178 str.). Tuo paneigiamas ieškovo teiginys apie jo negautus pinigus už parduotą butą. Šią išvadą patvirtina santuokos nutraukimo byloje (civ.byla Nr.2-436-550/2007), užvestoje 2007-02-08 esančios VĮ Registrų centro pažymos Nr.179214, 2006-12-06 ir Nr.185747, 2007-02-05, patvirtinančios, kad nei A. P. nei V. P. 2006 -2007metais nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi. Šio fakto A. P. neginčijo ir pats, priešingai šios bylos teiginiams, santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu pripažino ir paaiškino teismui, jog butas parduotas už skolas ir jame gyvena dukra, kuri išmokėjo skolas, o iš dalintino turto turi tik baldus, kuriuos prašė padalyti. Tokį savo paaiškinimą butu klausimu ieškovas šioje byloje bando aiškinti tuo, jog jis galėjo nesuprasti teismo užduoto klausimo dėl buto, ar jį teismas ne taip suprato. Vienok, jis nepareiškė pastabų dėl teismo protokolo, sprendimo neskundė. Taigi, santuokos nutraukimo byloje esantis ieškovo paaiškinimas patvirtina atsakovių parodymų teisingumą ir paneigia nagrinėjamoje byloje apelianto teiginį, jog jis, pasirašydamas sutartį, nežinojo, jog pasirašė buto pardavimo sutartį, t.y. jog jis butą pardavė.
Be to, jog ieškovas pripažino, jog notarė perskaitė balsu sutarties tekstą, liko nenuneigtos nagrinėjamoje byloje ir kitos trečiojo asmens Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarės atsiliepime išdėstytos aplinkybės, būtent, kad ji(notarė) išaiškino sutarties šalims notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes, kabinete, dalyvaujant šalims, buvo aptarta kaina už kurią parduodamas butas ir kad sutarties šalys žinojo kokio turinio sutartį pasirašo. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog sandorio šalys tarėsi, kad D. D. perleis savo butą vėliau, o byla, notarės manymu, buvo iškelta tik dėl to, kad D. D. nevykdo susitarimo(b.l.28). Be to, kaip pripažino ieškovas, jis ilgą laikė gyveno dukters dviejų kambarių bute ir mokesčių, susijusių su jo išlaikymu, nemokėjo. Tai rodo, jog ieškovas suprato, kad butas jam nepriklauso.
Aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindo spręsti, kad ieškovas žinojo ir suvokė, kokio turinio sutartį pasirašo, t.y. jog sudaroma buto pardavimo, o ne mainų sutartis, kaip dabar teigia. Kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo, t.y, jog sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį jis buvo apgautas(CPK 178 str.).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad apklausti teismo posėdyje liudytojai žinojo apie butų susikeitimą nuo sutarties sudarymo, o teismui dėl suinteresuotumo liudijo šią aplinkybę žinantys tik po jo išvarymo iš buto , šių teiginių niekuo nepagrindė ir negalėjo paaiškinti kuo jie suinteresuoti . Netikėti liudytojų parodymais, kurie sutampa su kitais įrodymais, nėra pagrindo. Todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apelianto teiginys, jog teismas, spręsdamas jo ginčą , neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, negalią, prastą regėjimą, išsilavinimą, buvo šališkas, niekuo nepagrįstas ir todėl taip pat atmestinas. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią sveikatos būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu -2005-10-13 (CPK 178 str.). Pateikta pensininko pažymėjimo kopija įrodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jis trys mėnesiai laiko buvo senatvės pensininku (pensija paskirta 2005-07-10) paskirta senatvės pensija) ir invalidumas jam nenustatytas(b.l.45). Jo(apelianto) pateikti byloje esantys dokumentai patvirtina, jog jis 2002-05-20 lankėsi pas chirurgus ir buvo gydytas traumatologijos skyriuje iki 2002-06-06(b.l.70 -VĮ Kėdainių PSP centro pažyma), o 2007-12-10 medicinos pažymėjime nurodytas jo klausos sutrikimas(b.l.44). Taigi, sandorio sudarymo metu jam buvo 62 metai amžiaus, jis buvo baigęs 5 klases. Esant šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo sveikatos būklė(regėjimas, klausa ir kt), amžius ir išsilavinimas sutrukdė jam teisingai suvokti tuo metu- 2005-10-13 sudaromo sandorio esmę, aplinkybes , neįrodė, kad kita sutarties šalis- pirkėja-atsakovė D. D. ir/ar atsakovė-pardavėja V. P. žinojo, jog ieškovas nurodytų aplinkybių tinkamai(teisingai) nesupranta, bet pasinaudojusios jo suklydimu, sudarė sandorį(CPK 178 str.).
CK 1. 5 straipsnio 4 dalis imperatyviai įpareigoja teismą kiekvienoje byloje aiškinant ir taikant bet kokią teisės normą taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas teigdamas, jog teismas šiais principais nesivadovavo, tokio teiginio neargumentavo, t.y nenurodė kokias teisės normas teismas netinkamai taikė, aiškino, bei kuo neprotingas ir nesąžiningas teismo sprendimas. Todėl šio teiginio kolegija negali analizuoti.
Kolegija sprendžia, kad šioje byloje Kėdainių rajono apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo-CPK 176, 185 str., todėl sprendimą naikinti pagal ieškovo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p) ir iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Lt (dvidešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.