- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2-651-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Bordolina“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Audata“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Istpro“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2019 m. spalio 30 d. BUAB „Bordolina“ kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimu Nr. 2 priimtą nutarimą dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo ir klausimu Nr. 3 priimtą nutarimą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.
3. Nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku BUAB „Bordolina“ bankroto administratorės prašė laikyti negaliojančiu jos 2019 m. spalio 30 d. pateiktą balsavimo biuletenį, nes pareiškėjos vadovas yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl, nesuprasdamas lietuvių kalbos ir nurodydamas kaip balsuoti, padarė klaidą. Nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. pateikė bankroto administratorei patikslintą balsavimo biuletenį, kuriame buvo išreikšta pareiškėjos tikroji valia dėl darbotvarkėje numatytų ir kreditorių susirinkime svarstytinų klausimų.
4. Pareiškėja teigė, kad BUAB „Bordolina“ bankroto administratorė, nepagrįstai siekdama vilkinti bendrovės bankroto procedūrą, tokiu būdu didinant bankroto administravimo kaštus, inicijuodavo teisminius ginčus, kurie šiuo metu jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
5. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi buvo patvirtinta papildoma ir padidinta administravimo išlaidų sąmata bendrai 11 621,32 Eur sumai. Dėl nurodytos aplinkybės, skundžiamu nutarimu prašoma patvirtinti dar didesnė administravimo išlaidų sąmata iš esmės pažeidžia kreditorių turtinius interesus – pažeidžiama kreditorių teisė gauti kuo didesnį savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Be to, šios administravimo išlaidos, t. y. teisinės išlaidos, atsirado būtent dėl BUAB „Bordolina“ bankroto administratorės pareigų tinkamo neatlikimo – 2008 m. liepos 8 d. Nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Bordolina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir įregistruotos viešajame registre, nenutraukimo tokiu terminu, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 13 punktas, ir iš šio neteisėto bankroto administratorės veiksmo atsiradusių teisminių ginčų viseto.
6. Nustačius faktą, kad dėl pareiškėjos tikrosios valios iš esmės kinta priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų turinys, bankroto administratorė alternatyviai turėjo pasirinkti vieną iš pareiškėjos teises užtikrinančių sprendimų, t. y. surašyti kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame būtų atspindėta pareiškėjos tikroji valia atitinkamų nutarimų atžvilgiu arba imtis priemonių ir naujai sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriai galėtų išreikšti savo tikrąją valią dėl svarstytinų klausimų, tiesiogiai susijusių su jų turtiniais interesais. Kadangi bankroto administratorė nurodytų veiksmų neatliko, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažintini negaliojančiais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. įvyko BUAB „Bordolina“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusių ir raštu balsavusių kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 1 601 099,43 Eur, t. y. 93,02 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (1 721 158,85 Eur). Kreditorė UAB „Istpro“, kurios finansinis reikalavimas – 1 277 045 Eur, balsavo raštu. Bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstyti ginčo klausimai dėl administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo (2 darbotvarkės klausimas) ir dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (3 darbotvarkės klausimas). Nurodyti nutarimai buvo priimti kreditoriams už juos atitinkamai atidavus 84,52 ir 82,29 procentus balsų.
9. Teismas nustatė ir tai, kad kreditorė UAB „Istpro“, atstovaujama advokatės R. J., 2019 m. spalio 30 d. balsavimo biuletenyje ginčijamais klausimais balsavo „už“, tačiau 2019 m. spalio 31 d. balsavimo biuletenyje ginčo klausimais balsavo „prieš“. 2019 m. spalio 31 d. raštu advokatė R. J. informavo bankroto administratorę, kad prašo 2019 m. spalio 30 d. balsavimo biuletenį laikyti negaliojančiu, nes UAB „Istpro“ direktorius yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl nesuprasdamas lietuvių kalbos, nurodydamas kaip balsuoti, padarė klaidą. Kadangi įvyko klaida, pareiškėja pateikė 2019 m. spalio 31 d. balsavimo biuletenį. Bankroto administratorė 2019 m. spalio 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad kreditorių susirinkimo nutarimai pateikti teismui pagal susirinkimo dienai pateiktus biuletenius, tuo tarpu jos patikslintas biuletenis atsiųstas pavėluotai, todėl nepriimamas.
10. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos 2019 m. spalio 30 d. balsavimo biuletenis buvo užpildytas suklydus. Nurodė, kad šį balsavimo biuletenį pasirašė kreditoriaus atstovė – advokatė R. J., jai taip pat buvo siunčiama visa su ginčo kreditorių susirinkime priimtais nutarimais susijusi medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja biuletenį užpildė atstovaujama profesionalios teisininkės, kuri turi pareigą elgtis apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai, teismas sprendė, kad pirmiau nurodytas balsavimo biuletenis nebuvo užpildytas pareiškėjai suklydus.
11. Spręsdamas ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą teismas pažymėjo teismų praktikos išaiškinimus, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010; 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-823/2016).
12. Įvertinęs teismui pateiktą BUAB „Bordolina“ bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo, kuriame buvo priimti ginčo nutarimai, teismas nustatė, kad ataskaitoje detaliai nurodyta bankroto proceso eiga ir bankroto administratorės veiksmai, duomenys apie kreditorių finansinius reikalavimus, įmonės turtą, sandorius, teisminius ginčus ir jų eigą, įmonės komercinę veiklą. Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, kad bankroto procedūros yra vykdomos neteisėtai ar aplaidžiai. Pažymėjo, kad bendrovės bankroto byla yra didelės apimties, be to, tik 2019 m. sausio 8 d. bankroto administratorei tapo žinomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenys, kurių pagrindu bankroto administratorė Vilniaus apygardos teisme inicijavo civilinę bylą dėl skolos priteisimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (civilinės bylos Nr. e2-3386-866/2019).
13. Teismas nustatė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu dėl papildomos bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo patvirtintos papildomos 8 120 Eur išlaidos advokato pagalbai. Nurodytos išlaidos yra patirtos nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose proceso šalis yra kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovavimo išlaidos yra pagrįstos išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutiko, kad papildomos administravimo išlaidos yra nepagrįstos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja UAB „Istpro“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis nėra skundžiama, šis procesinis sprendimas gali būti apskundimo objektu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir ĮBĮ nuostatas neskundžiamos tik teismo nutartys dėl administravimo išlaidų bankroto byloje patvirtinimo. Aptariama nutartis nepatenka į neskundžiamų nutarčių sąrašą (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas, 36 straipsnio 2 dalis), todėl yra skundžiama atskiruoju skundu bendra tvarka. Nesant galimybių apskųsti tokią nutartį, būtų pažeisti kreditorių interesai bei viešasis interesas, dominuojantis bankroto procese, kartu būtų paneigta teismų instancinės sistemos esmė ir sudaromos prielaidos pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus.
14.2. Skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą lėmė klaidingai balsavimo biuletenyje išreikšta pareiškėjos valia. Balsavimo biuletenis savo esme laikytinas valiniu aktu, t. y. sandoriu, kurio pagrindu šaliai yra sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis nustato, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai negalioja. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas reikalauja, jog sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004).
14.3. Teisės doktrinoje pirmenybė teikiama valios išraiškai, vidinei asmens valiai. Būtina atsižvelgti ir į teisingai susiformavusią vidinę valią ir į jos adekvačią išraišką valios išreiškimo būdais, t. y. turi būti analizuojama valios ir jos išraiškos vienybė.
14.4. Nagrinėjamu atveju mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) gali būti taikoma taisyklė, kai byloje nustatoma, kad atsakovas (aptariamu atveju pareiškėjos vadovas suklaidino savo atstovę) suklaidino ieškovą, tačiau neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę. Tokiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
Šalies argumentai
14.5. Pareiškėjos atstovė informavo bankroto administratorę, kad prašo 2019 m. spalio 30 d. balsavimo biuletenį laikyti negaliojančiu. Kadangi įvyko klaida, pareiškėjos atstovė pateikė administratorei tinkamai užpildytą 2019 m. spalio 31 d. balsavimo biuletenį. Tinkamai užpildytas balsavimo biuletenis buvo pateiktas dar kitą darbo dieną, taigi nei bankrutuojančios bendrovės, nei kitų kreditorių interesai ar lūkesčiai negalėjo būti pažeisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra vienas didžiausių BUAB „Bordolina“ bankroto byloje, dėl tokios klaidos itin nukenčia ne tik pačios pareiškėjos, bet ir bankrutuojančios įmonės interesai.
14.6. Advokatė, kaip pareiškėjos atstovė, tik vykdo pareiškėjos nurodytą valią, o ne savo iniciatyva priima sprendimus BUAB „Bordolina“ bankroto byloje.
14.7. Nagrinėjamu atveju nėra nesąžiningumo elemento (apgaulės) bei galimo pasinaudojimo bankroto administratore ar piktnaudžiavimo teise požymių. Dėl elementaraus suklydimo pareiškėja neteisingai užpildė balsavimo biuletenį, kuriame išreiškė ne tikrąją savo valią, o klaidingą, visiškai to sąmoningai nesiekdama. Būtent dėl neteisingos valios išraiškos buvo priimti neteisingi ir iš esmės dėl to neteisėti ginčo nutarimai, kuriuos pareiškėja ir prašo pripažinti negaliojančiais.
14.8. Remiantis kasacinio teismo jurisprudencija, teismas, nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-514/2012).
Atsiliepimas
15. Atsakovė BUAB „Bordolina“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Pareiškėja skunde nurodo, kad pagal CPK ir ĮBĮ nuostatas teismo nutartys dėl administravimo išlaidų bankroto byloje patvirtinimo neskundžiamos, tačiau vis tiek apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį.
15.2. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl pačios bankroto administratorės ataskaitos ir (ar) papildomos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo. Tai pat nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl apeliacijos ribų
17. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas jos skundas dėl BUAB „Bordolina“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų klausimais dėl administratorės veiklos ataskaitos ir papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Nors šio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis nėra skundžiama, pareiškėjos atskirąjį skundą teismas, įvertinęs skundo argumentus, priėmė. Vienas iš skundo argumentų – aptariamas teismo procesinis sprendimas gali būti apeliacijos objektu. Tokią poziciją pareiškėja motyvuoja ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 10 dalies 3 punktu, 36 straipsnio 2 dalimi.
18. Pažymėtina, kad skundą pareiškėja išimtinai grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procesu, t. y. jos balsavimo biuletenio vertinimu, ir visiškai nepateikia nesutikimo su teismo išvada dėl nutarimų turinio teisėtumo argumentų. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad skundu pareiškėja prašo panaikinti ginčo nutarimus, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą (3 darbotvarkės klausimas), apskundimo galimybės.
19. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios ir šiuo metu juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (JANĮ 153 straipsnio 2 dalis). Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimai priimti iki JANĮ įsigaliojimo – 2019 m. spalio 30 d., todėl nagrinėjamu atveju aktualios ĮBĮ nuostatos ir jų pagrindu suformuota teismų praktika (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
20. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.
21. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
22. Paminėtą teisės normą skunde cituoja ir pareiškėja, tačiau teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, tame tarpe ir dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nepatenka į neskundžiamų teismo procesinių sprendimų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.
23. Pirma, vien jau lingvistinis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies aiškinimas paneigia nurodytą pareiškėjos prielaidą. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo išspręstas BUAB „Bordolina“ kreditorių susirinkime, pareiškėja ginčijo nurodytu klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau teismas pripažino jį teisėtu. Šios faktinės aplinkybės atitinka aprašytąsias paminėtoje ĮBĮ normoje, kuri nustato, kad teismui išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, toks teismo procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
24. Antra, tai, kad aptariama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-219-781/2019).
25. Pareiškėja skunde savo teisę skųsti teismo nutarties dalį dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo grindžia ir konkrečiai neįvardintomis CPK nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų CPK normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys).
26. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
27. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti papildomą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą
28. Kaip minėta, apeliantės skundo argumentai susiję tik su procedūriniu ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo apsektu, teismo atliktas šio nutarimo turinio teisėtumo vertinimas nėra kvestionuojamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pastaruoju aspektu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės nurodytas aplinkybes dėl suklydimo, pildant 2019 m. spalio 30 d. balsavimo biuletenį, nustatė, kad šį dokumentą apeliantės vardu užpildė jos atstovė – advokatė, kuriai taip pat buvo siunčiama visa su 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkime nagrinėtinais klausimais susijusi medžiaga. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad apeliantės atstovei, kaip profesionaliai teisininkei, keliami padidinti atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai, teismas atmetė argumentus dėl nurodyto balsavimo biuletenio negaliojimo jos vadovui – Rusijos Federacijos piliečiui, nesuprantančiam lietuvių kalbos, suklydus nurodant atstovei, kaip jį pildyti.
30. Nesutikimą su tokia teismo išvada apeliantė grindžia argumentu, kad atstovė tik vykdė jos nurodytą valią, o ne savo iniciatyva priėmė sprendimą, kaip balsuoti. Šis skundo argumentas nepaneigia aptariamos teismo išvados teisėtumo.
31. Sutiktina, kad, viena vertus, apeliantės atstovė, yra jos valios vykdytoja. Kita vertus, atstovė yra apeliantės interesus atstovaujanti profesionali teisininkė, kuri dėl apeliantei teikiamų teisinių paslaugų pobūdžio, turėjo ne tik tinkamai informuoti savo klientę apie 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkime spręstinus klausimus, bet ir, žinodama savo klientės poziciją nurodytais klausimais, patikslinti iš apeliantės vadovo gautus atsakymus, jeigu šie nebuvo aiškūs ar suderinami su bendra apeliantės pozicija bei užpildyti balsavimo biuletenį taip, kad jis atitiktų apeliantės valią. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad advokatė tiesiog atliko techninius veiksmus – užpildė aptariamą dokumentą taip, kaip jai nurodė apeliantės vadovas, nepaaiškinusi pastarajam kokie klausimai kreditorių susirinkime bus sprendžiami bei nevertindama pateiktų atsakymų. Jeigu ir būtų priešingai, tokia situacija traktuotina kaip atstovės pareigų netinkamas atlikimas, o ne kaip suklydimas pildant balsavimo biuletenį. Pirmiau aptari duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė buvo suklaidinta ir dėl to ginčo balsavimo biuletenis neatitiko tikrosios jos valios (CPK 185 straipsnis).
32. Apeliantei neįrodžius aplinkybės dėl klaidingai ginčo balsavimo biuletenyje išreikštos jos valios (CPK 178 straipsnis), nepasisakytina dėl skundo argumentų, susijusių su CK 1.90 straipsnio taikymu, pirmenybės valios, o ne formos išraiškai suteikimu bei kitų skunde pateiktų prielaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl BUAB „Bordolina“ 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, nutrauktinas (315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria atmestas šios pareiškėjos skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtini papildomą administravimo išlaidų sąmatą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.