Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-2490-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2YT-2490-445/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00210-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
O. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Asta Bilinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2490-445/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00210-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjos O. G. atstovei advokatei Astai Bilinskienei,nedalyvaujant pareiškėjai O. G.,

suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribose, buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba.

Pareiškime nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,5057 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atidalinant iš 10,0980 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype ji buvo bendraturte, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-10 sprendimu Nr. 38-2698, 1997-01-10 įsakymu Nr. 13 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 182/1090 dalį minėto žemės sklypo, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė jos tėvui J. R.. 2012-09-26 susitarimu po žemės sklypo kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre buvo registruota jos nuosavybės teisė į 1/6 dalį žemės sklypo (1,683 ha). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2015-08-10 sprendimu Nr. 3SK-1401-(14.3.110) patvirtintas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuoti du žemės sklypai: 0,5057 ha ir 9,5923 ha. 2015-10-02 turto atidalijimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 4138, jai asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,5057 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodo, kad jos tėvui J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 16,35 ha žemės, es. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype buvo ir namų valdos statiniai - gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Jie kaip ir žemė priklausė jos tėvui J. R., sodybą su žeme jis paveldėjo iš savo tėvų. Šioje namų valdoje gyveno susituokę jos (pareiškėjos) tėvai J. R. ir J. G. – R., tuose namuose gimė ji, pareiškėja O. G., jos seserys ir brolis. Į žemę, kurioje buvo sodyba buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-10 sprendimu Nr. 38-2698, 1997-01-10 įsakymu Nr. 13. Atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, jos, pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn atiteko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo sodyba.

Tai, kad jos tėvui J. R. priklausė sodyba (duomenys neskelbtini), patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-04-14 pažyma apie namų valdą Nr. SR-410, įrašai namų ūkinėse knygose, taip pat 1947 m. topografinis žemėlapis. Išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys buvo parodyti 10,0980 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas remdamasis kartografine - archyvine medžiaga atliko ekspertizę, siekiant nustatyti ar jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose buvo sodyba. Ekspertas padarė išvadą, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba.

Pareiškėja patvirtino, kad ji 2018-07-20 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, (toliau - Varėnos skyrius) prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti.

Varėnos skyriaus vedėjas 2018-08-03 įsakymu Nr. 3VĮ-634-(14.3.2.) nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes nepateikti sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai. Ji pateikė turimus archyvinius dokumentus bei 2018-08-13 dar kartą raštu kreipėsi į Varėnos skyrių, prašydama nurodyti ar pakanka pateiktų dokumentų. Varėnos skyrius 2018-09-07 raštu Nr. 3SD- 5126-(14.3.104.) nurodė, kad ji turi pateikti sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančius archyvinius dokumentus iš valstybės archyvų arba teismo sprendimą dėl sodybos buvimo fakto ir vietos patvirtinimo.

Susiklosčius tokiai situacijai ji kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tokiu būdu, juridinio fakto, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo jos tėvo sodyba, nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes kaip minėta, tik tokio juridinio fakto nustatymas suteiktų jai teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė A. Bilinskienė prašė tenkinti pareiškimą bei nurodė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas – miškų ūkio paskirties, kuris yra atidalintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi nei teisinio, nei materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms bei pareigoms.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant bei nurodo, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribose, buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. G. savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais.

2019-02-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 19-20) patvirtinama, kad pareiškėjai O. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio), žemės sklypo plotas 0,5057 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k.v., įregistravimo pagrindas: 1997-01-10 valdytojo įsakymas Nr. 13, 2012-09-26 Susitarimas, 2015-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 3SK-1401-(14.3110.), 2015-10-02 Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. 4138, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad aukščiau nurodytas žemės sklypas suformuotas atidalinant jį iš 10,0980 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo bendraturtė. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-10 sprendimu Nr. 38-2698, 1997-01-10 įsakymu Nr. 13 patvirtinama, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 182/1090 dalį minėto žemės sklypo, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvui J. R.. Iš byloje esančio 2012-09-26 susitarimo matosi, kad po žemės sklypo kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 1/6 dalį žemės sklypo (1,683 ha). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2015-08-10 sprendimu Nr. 3SK-1401-(14.3.110) patvirtintas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuoti du žemės sklypai: 0,5057 ha ir 9,5923 ha. 2015-10-02 turto atidalijimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 4138, patvirtinama, kad pareiškėjai asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,5057 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais (gimimo liudijimais, santuokos liudijimais) (b. l. 29-31).

Dėl fakto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. To paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusio sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų - buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

Pareiškėja O. G. yra pirmos eilės J. R. įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,5057 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėja O. G., 2018-07-20 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti. Varėnos skyriaus vedėjas 2018-08-03 įsakymu Nr. 3VĮ-634-(14.3.2.) “Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Masališkių k., Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projektą” atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes nepateikti sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėja turimus archyvinius dokumentus pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui bei 2018-08-13 dar kartą raštu kreipėsi į žemėtvarkos Varėnos skyrių, prašydama nurodyti ar pakanka pateiktų dokumentų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2018-09-07 raštu Nr. 3SD- 5126-(14.3.104.) “Dėl sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančių dokumentų” nurodė, kad pareiškėja turi pateikti sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinančius archyvinius dokumentus iš valstybės archyvų arba teismo sprendimą dėl sodybos buvimo fakto ir vietos patvirtinimo.

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Pareiškėja pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-04-14 pažymą apie namų valdą Nr. SR-410 (b. l. 32), kurioje nurodyta, kad „Pagal (duomenys neskelbtini) 1958-1960 m. namų ūkių knygą (namų ūkio Nr. 134), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įrašyta gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).“. Taip pat, kad pareiškėjos O. G. žemės sklypo ribose buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba, patvirtina Alytaus apskrities archyvo pateikti duomenys apie įrašus namų ūkinėse knygose (b. l. 33-34), taip pat 1947 m. topografinis žemėlapis. Išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys, parodyti 10,0980 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane, buvusios sodybos ribos schemoje (b. l. 35), taip pat sodybos buvimą ir jos vietą patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte pateiktose išvadose nurodyta, kad atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad O. G. kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1949 m. topografiniame žemėlapyje identifikuota sodyba, buvusios sodybos ribos schemoje (b. l. 36-47).

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Iš aukščiau minimų rašytinių dokumentų, teismas įsitikino, jog pareiškėjai priklausančios miškų ūkio paskirties žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvusios sodybos privačioje miško žemėje, jai nuosavybės teise priklausančiame 0,5057 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais, kadangi pareiškėjai O. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, 1949 m. topografiniame žemėlapyje identifikuota sodyba, sodybos centras nustatytas + 5-25 m. tikslumu; yra išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys parodyti 10,0980 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 38735/0010:1, kadastrinių matavimų plane bei kituose byloje esančiuose bei aukščiau aptartuose dokumentuose.

Dėl fakto juridinės reikšmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009).

Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Miškų įstatymuose, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir paversti miško žemę kitomis naudmenomis bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribose, buvo jos tėvui J. R. priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas pareiškėjai O. G. priklausančios miškų ūkio paskirties žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatyti tikslu, t. y. įgyvendinti statybos teisę - teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su priklausiniais).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis