Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nutarus likviduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, likvidacinė komisija 1994 m. gruodžio 16 d. įvykusio posėdžio metu nutarta bendrovės turtą išdalinti bendrovės pajininkams pagal jų turimą pajų vertę. Pareiškėjai M. M. (akte nurodyta M.) priėmimo-perdavimo aktu perduotas įvairus turtas, tame tarpe gyvuliai ir dalis pastatų. Iš 1992 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės žemės ūkio išmokų registracijos žurnalo matyti, kad pareiškėjai tenkanti žemės ūkio įmonės žemės ūkio išmokų dalis 44904 rbl. 1992 m. aktu (duomenys neskelbtini) galvijų gamybinis-technologinis komplektas įtrauktas į privatizuojamo (duomenys neskelbtini) kolūkio turto sąrašą. 1994 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija už pajus 19 asmenų grupei perdavė (duomenys neskelbtini) karvidės pastatą 212 vietų, 1000 tonų siloso tranšėją, 400 tonų pašarų daržinę ir jų įrengimus. Šis turtas nėra ir nebuvo įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą. 2006 m. suformuota nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Daiktinės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. J. ir V. N., J. ir A. S., P. ir K. S.,V. ir B. I.,R. ir V. K., E. ir A. A., A. ir A. G., S. A. R., J. R. raštu patvirtino, kad jokių pretenzijų pareiškėjai dėl pajų perdavimo neturi. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-127/95 dėl variklių vagystės iš (duomenys neskelbtini) kaimo fermos nukentėjusiąja pripažinta M. M..

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai); 4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (mėšlidę, silosinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėja nėra jų savininkė. Minėti pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojos) vardu. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 1994 m. gruodžio mėnesio iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pretenzijų į valdomus pastatus ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, jog daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjos ir liudytojų S. A. R., A. G., A. A. ir A. M. nurodytos aplinkybės. Liudytojai S. A. R., A. G. ir A. A. patvirtino, jog minėtus pastatus buvo įsigiję už pajus ir perleido pareiškėjai M. G. M., kuri visiškai su visais atsiskaitė. Liudytojas A. M. patvirtino, kad tikrai buvo su visais atsiskaityta, nes visi gyvena šalia vienas kito ir jokių pretenzijų nebuvo. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų parodymai (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjos argumentus, kad minimų pastatų valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, valdydama karvidę, daržinę ir kitus pastatus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už juos teisių, patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys, liudytojų parodymai, bet ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdama pareiškime įvardinto turto savininke, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į negyvenamus pastatus – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (mėšlidę, silosinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu, pareiškėja M. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra įgijusi nuosavybės teisę į negyvenamus pastatus – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (mėšlidę, silosinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.