Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-434/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
1-12-434/2012
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00507-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Nukentėjusysis
R. K., K. V.
Kaltinamasis
L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-12-434-2012 m.Teisminio proceso Nr.1-54-1-00507-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.;1.2.13.1.;2.3.6.4.5.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 6 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, gynėjui adv. Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems R. K., K. V. ir jo atstovui adv. Alfonsui Mašalui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „Nitator-SLT“ direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenus neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis L. V., kaip darbdavys, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms – žuvo trys žmonės:

jis, būdamas UAB „Nitator-SLT“ direktorium, organizavo savadarbio – įmonėje UAB „Nitator-SLT“ pačių šios įmonės darbuotojų pagaminto – kieto kuro vandens šildymo katilo sukonstravimą neturint tinkamo katilo projekto, jo sumontavimą atviroje lauko pastogėje 2009 m. lapkričio mėnesį ir jo kūrenimą įmonėje šildymo sezono metu; šis savadarbis katilas turėjo konstrukcijos trūkumų, kurie sukėlė sprogimą: katilo elementuose, kuriuose gali susidaryti slėgis (durelėse, katilo korpuse) nesumontuoti saugos įtaisai; cirkuliaciniams siurbliams sugedus ar išsijungus, nebuvo numatyta garsinė ar šviesinė signalizacija; katilas buvo sumontuotas atviroje lauko pastogėje; katilas neturėjo tinkamo projekto, kuriame būtų nustatyti katilo darbiniai parametrai, t.y. maksimalus darbinis slėgis, maksimali darbinė temperatūra, būtų suprojektuoti saugos įtaisai, užtikrinantys, kad slėgis katile negalėtų viršyti darbinių parametrų ir jo naudojimo metu nekeltų sprogimo pavojaus, neatliktas privalomas katilo atitikties vertinimas, neparengtos katilo saugaus naudojimo instrukcijos, neapmokytas aptarnaujantis personalas; tuo jis pažeidė teisės aktus: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 str. 1 d., 16 str. 2 d., 3 d. reikalavimus; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (Žin., 2000, Nr. 3-88) 26 p. ir 1 priedo 2.18 p. reikalavimus; Slėginių įrenginių techninio reglamento (Žin., 2000, Nr. 88-2726) 3 str. 2.3 p., 3p., 5 str. 2 p. reikalavimus; Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 12-428) 7 p. reikalavimus;

žodiniu savo nurodymu pavedė kūrenti šį savadarbį katilą neapmokytam ir neatestuotam, neinstruktuotam saugos ir sveikatos darbe klausimais asmeniui – UAB „Nitator-SLT“ įvairių detalių surinkėjui – apruošėjui A. K.; tuo jis pažeidė teisės aktus: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 27 str. 1 d.; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką (Žin., 2005, Nr. 53-1817) 29.5 p.;

neužtikrino pakankamo reiklumo organizuodamas saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę įmonėje, t.y., atliekant profesinės rizikos vertinimą įmonėje nebuvo įvertinta sprogimo rizika, atsirandanti karšto vandens ruošimo, patalpų šildymo metu darbo vietose, tarp jų – savadarbio katilo naudojimo metu kylanti rizika; atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką teisės aktų nustatyta tvarka, paskirtam darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui nesuteikė pakankamai laiko, kad įmonėje jis galėtų tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones; tuo jis pažeidė teisės aktus: Profesinės rizikos vertinimo nuostatų (Žin., 2003, Nr. 100-4504) 4 p., 4.1 p. reikalavimus; LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 str. 1 d., 4 d., 19 str. 2 d. 1 p., 3 p., 5 p., 11 str. 2 d., 39 str. 1 d. reikalavimus; Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų (Žin., 2008, Nr. 05-31, Nr. 62-2363) 5 p., 1 priedo reikalavimus;

dėl šių visų L. V. padarytų teisės aktų pažeidimų įmonės UAB „Nitator-SLT“ teritorijoje (duomenus neskelbtini), 2010 m. lapkričio 30 d., 6val. 29 min., A. K. kūrenamame savadarbiame kieto kuro vandens šildymo katile dėl perdegusio katilo įkrovos kairės pusės durų cirkuliacinio siurblio sutrikus cirkuliacijai ir įkrovos kairės pusės durų kontūro dalyje bei aukšto slėgio žarnoje užšalus vandeniui, A. K. užkūrus katilą, katilo įkrovos kairės pusės durų kontūre kylant vandens temperatūrai ir vandens garų slėgiui, nesant įrengtų saugos bei signalizacijos įtaisų, įvyko katilo įkrovos kairės pusės durų sprogimas ir šių sprogusių durų dalis mirtinai sužalojo šalia katilo sprogimo metu buvusius UAB „Nitator-SLT“ darbuotojus: įvairių detalių surinkėją – apruošėją A. K., gim. (duomenus neskelbtini), kuris mirė nuo stipraus kūno sumušimo ir suspaudimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, krūtinėje ir kairiame žaste bei kairiame dilbyje, skeveldriniais kaukolės kaulų lūžiais, galvos smegenų sutraiškymu, šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, stuburo II-o krūtinės slankstelio lūžiu su nugaros smegenų nutraukimu, kepenų plyšimais, kairio žastikaulio ir kairio alkūnkaulio bei kairio stipinkaulio lūžiais; įvairių detalių surinkėją – apruošėją D. G., gim. (duomenus neskelbtini), kuri mirė nuo stipraus kūno sumušimo ir suspaudimo, pasireiškusio muštinėmis – plėštinėmis žaizdomis galvoje ir liemens priekinėje dalyje, skeveldriniais atvirais kaukolės veidinės ir smegeninės dalies kaulų lūžiais, galvos smegenų sutraiškymu, krūtinkaulio ir šonkaulių bei dubens kaulų skeveldriniais lūžiais, kepenų sutraiškymu, abiejų žastikaulių alkūnkaulių ir stipinkaulių lūžiais; ir įvairių detalių surinkėją – apruošėją G. V., gim. (duomenus neskelbtini), kuri mirė nuo stipraus kūno sumušimo ir suspaudimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kairiame momenyje ir pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, pilve ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kairiame kelyje ir nugaroje, stuburo I-o kaklo slankstelio išnirimu su nugaros smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių smilkininių ir momeninių skilčių dangalais, kepenų ir blužnies plyšimais, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šioje įmonėje direktoriumi dirba nuo pat jos įkūrimo. Darbo pradžioje buvo pasigaminę tris kartus mažesnį katilą, nes patalpos buvo nekūrenamos. Katilą kūrendavo su gamyboje liekančiomis atliekomis: popieriumi, mediniais padėklais. Sekančiais metais katilą iškėlė į lauką, nes viduje, atidarius jo dureles, prirūkdavo dūmų. Tačiau norint sudeginti medinius padėklus, juos dar reikdavo supjauti ir suskaldyti. Todėl nusprendė pasigaminti didesnį katilą, kad nebereikėtų supjaustyti padėklų, todėl pasidomėjo jų konstukcijomis. Pagal jo pateiktus brėžinius gamyklos darbuotojai suvirino katilą, kurio sistema buvo atviro tipo. Jam įmonės akcininkai nebuvo davę tokio nurodymo, jis pats taip nusprendė. Katilą įsirengė patys, kad sutaupyti lėšas, nes tuo pačiu ir apšildydavo patalpas, ir sukūrendavo atliekas. Šiuo metu už atliekų išvežimą įmonė sumoka per mėnesį apie 500 Lt. Šis galingesnis pečius buvo pastatytas vienerius metus iki sprogimo. Tačiau jis buvo per galingas, nes sistemoje užvirdavo vanduo, ceche atsirasdavo garų. Bandė jį tobulinti, tačiau gerai jis vistiek neveikė, bet nesitikėjo, kad gali įvykti tokia nelaimė. Katile buvo įrengti cirkuliaciniai siurbliai, todėl jiems veikiant vanduo neturėjo užšalti. Katilas pastoviai nebuvo naudojamas, buvo skirtas atliekų sukūrenimui. Po sprogimo buvo nustatyta, kad vienas iš cirkuliacinių siurblių buvo sugedęs, todėl užšalo sistemoje vanduo ir katilas, jį užkūrus, sprogo. A. K. įmonėje buvo priimtas dirbti įvairių detalių surinkėju, tačiau buvo silpnos sveikatos, todėl jam duodavo lengvesnius darbus: aptvarkyti aplinką, tvarkyti popieriaus atliekas, supjauti paletes. Jis kūriku nebuvo įformintas, todėl tokiam darbui nebuvo nei apmokytas, nei atestuotas. Šis katilas įmonės dokumentacijoje nebuvo užpajamuotas ir įtrauktas į įmonės įrengimų apskaitą. Jo eksploatuoti toliau nebuvo numatyta, nes jau buvo nupirkę kitą gamyklinį katilą, tačiau jo nebuvo spėję pastatyti. Kadangi tuo metu turėjo nedarbingumo lapelį, tą rytą jokio nurodymo A. K. užkurti katilą nebuvo davęs. Buvo pasamdę įmones darbų saugos klausimais, kad įmonėje įvertinti rizikas, nes ceche buvo dirbama su staklėmis, kur darbas pavojingas, todėl į tai ir buvo akcentuota, tačiau dėl šio katilo darbų saugos įmonių specialistai nebuvo rizikos įvertinę, nes jo apskaitoje nebuvo. Įmonėje atsakingu už darbo saugą buvo paskirtas S. Š., kuris dirbo ir elektriku. Niekas jam nebuvo akcentavęs to, jog jų įmonėje turi būti vienas darbų saugos specialistas, kuris dirbtų visą darbo dieną. Įmonėje yra įrengta rūkymo vieta lauke, nes ten yra padaryta pastogė, stovi stalas, tačiau nuo spogusio katilo vietos iki jos yra apie 14 metrų atstumas. Nukentėjusiesiems neturtinę žalą po 130000 tūkstančių litų už kiekvieną žuvusį darbuotoją atlygino draudimo bendrovė, nes įmonė buvo savo darbuotojus apdraudusi. Taip pat buvo atlygintos ir darbuotojų laidojimo išlaidos, K. V. buvo atlyginta ir už paminklo pastatymą. Labai gailisi, kad atsitiko tokia nelaimė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nuk. R. K. parodymais, tos dienos ryte vyras išėjo į darbą, tačiau kurią valandą nežino, nes ji pati dar miegojo. Iš darbo jis turėjo grįžti apie 15 val., tačiau 14 val. atvyko du vyrai ir pasakė, kad jos vyras darbe žuvo sprogus katilui. Iš direktoriaus žino, kad vyras dirbo detalių surinkėju, vyras jai buvo sakęs, kad presuoja popierių, o žmonės sakė, kad vyras kūreno pečių. Kadangi vyras buvo labai uždaras ir nekalbus, jo tikslių pareigų darbe nežinojo. Vyras niekada nesiskundė, kad jam darbe būtų sudarytos netinkamos sąlygos dirbti ir apie direktorių atsiliepdavo tik gerai. Padarytą žalą jai visiškai atlygino, todėl kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, jam atleido, supranta, kad vyro jau niekas nebeprikels, nenori, kad direktorius būtų nuteistas. Jis jos atsiprašė ir jei ji ko prašo, visuomet padeda.

Nuk. K. V. parodymais, jo žmona dirbo įmonėje, o tą rytą į darbą išėjo anksti, nes darbo užmokestį gaudavo pagal atliktą darbą. Po kurio laiko jam paskambino ir pranešė, kad jo žmonos nebėra, todėl jis nuvyko į vietą ir pats atpažino žuvusią žmoną. Dėl žmonos žūties patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino visiškai, todėl jokių pretenzijų neturi. Jo tuo metu nepilnamečiu buvusiam vaikui moka kasmėnesines 500 Lt dydžio išmokas. Po žmonos žūties direktorius pažadėjo padėti, savo pažadą ištesėjo, todėl jokių priekaištų jam neturi. Kadangi žuvusios žmonos jau niekas neprikels, o L. V. nenorėjo, kad ši nelaimė įvyktų, todėl mano, jog nuo to, kad jis bus nuteistas, jam geriau nebus.

Liud. D. L. parodymais, gerai nebepamena, prieš du ar tris metus direktoriaus nurodymu pagal jo pateiktus brėžinius suvirino katilą, kuris buvo pastatytas lauke ant rampos prie įmonės pastato. Tuo metu įmonėje jis dirbo suvirintoju. Katilas buvo skirtas patalpų šildymui ir buvo kūrenamas popieriais bei mediena, t.y įmonėje susidarančiomis atliekomis. Pirmus metus po katilo pastatymo bandė jį užkurti, tačiau jis buvo per galingas, nes sistemoje užvirdavo vanduo ir jį išpūsdavo. Jokių vožtuvų jame nebuvo, nes katile buvo atvira vandens sistema su išsiplėtimo indu. Todėl jį tobulindami dėjo papildomai ventiliatorius, bandė padaryti taip, kad taip greitai nedegtų ir vanduo katile neužvirtų, tačiau jis normaliai neveikė. Apie tai direktorius žinojo. Katilą kūrendavo kūrikas vardu Algis. Kodėl katilas tąkart spogo, negali pasakyti.

Liud. D. P. parodymais, įmonėje dirba detalių surinkėja ir tą dieną dirbo nuo 6 val. ryto, kai apie 6.30 val. užgirdo stiprų garsą. Kažkuris iš vyrų nuėjo pasižiūrėti ir grįžęs pasakė, kad pilna dūmų, todėl jos taip pat nuėjo į pagrindinį cechą, kur pamatė išdužusius stiklus, išlaužtas duris. Matė, kad sprogo lauke prie sienos stovėjęs kūrenimo katilas. Felčerė pasakė, kad visi trys darbuotojai žuvę. Tą katilą kūrendavo žuvusysis A. K., nes ji pati matydavo, kaip jis eina jo kūrenti. Kiek pamena, tik jis vienas tą katilą ir kūrendavo, todėl ji mano, kad jo darbas ir buvo kūriko. Toje vietoje netoli pečiaus buvo ir rūkymo vieta, nes stovėjo stalas ir suolai, o abi moterys tuo metu buvo išėjusios parūkyti.

Liud. E. K. parodymais, tuo metu įmonėje dirbo detalių surinkėju ir tą dieną į darbą atėjo pirmas apie 5.30 val., todėl atrakino duris ir persirengęs pradėjo dirbti. Kai išgirdo sprogimą, pasiėmęs gesintuvą ėjo žiūrėti, tačiau iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko, nes buvo pilna dūmų. Po to pamatė, kad sprogo lauke ant rampos stovėjęs katilas, kuris buvo skirtas patalpų šildymui. Šį katilą kūrendavo A. K.. Jis buvo kūrenamas kietu kuru. Kai jis 2009 m. rudenį pradėjo dirbti šioje įmonėje, katilas jau buvo pastatytas. Nepamena, ar 2010 m. jau nuolat buvo kūrenamas šis katilas.

Liud. S. Š. parodymais, tuo metu įmonėje jis buvo atsakingas už darbų saugą. Tą rytą jam paskambino direktorius L. V. ir pasakė, kad įmonėje sprogo katilas ir žuvo žmogus, todėl jis iš karto važiavo į darbą. Atvykęs pamatė, kad yra sprogęs lauke ant rampos stovėjęs katilas, kuris buvo pagamintas tikslu apšildyti patalpas. Katilą statė įmonės darbuotojai, nes įmonėje jis ir buvo pagamintas. Katile buvo deginamos atliekos, kartais matydavo, kad A. K. jas degindavo. Darbuotojai sakė, kad jis ir tą rytą užkūrė katilą, tačiau kas jam buvo pavedęs atlikti šį darbą, negali pasakyti, nes darbus darbuotojams skirsto arba meistrai, arba direktorius. Kadangi šis savadarbis katilas nepasitvirtino, buvo nupirktas gamyklinis katilas, tačiau jis tuo metu dar nebuvo pastatytas.

Liud. A. J. parodymais, tą rytą važiuodamas į darbą gavo informaciją, jog įmonėje įvyko sprogimas. Tuo metu jis dirbo gamybos meistru, tačiau šias pareigas tik buvo pradėjęs eiti. Sprogo lauke stovėjęs katilas, nes jame buvo deginamos šiukšlės. Kas jį užkūrė, nežino, nes jis pats niekam tokio nurodymo nebuvo davęs. Šio katilo priežiūra jam nepriklausė. Tuo metu jis įmonėje buvo atsakingas už presuotojus ir suvirintojus, o žuvę darbuotojai dirbo ne jo darbo sričiai priskirtame darbo bare.

Liud. V. K. parodymais, tą rytą ji į darbą įmonėje nuvežė savo vyrą, o pati grįžo į namus, nes slaugė sergantį vaiką, tačiau paskambinęs vyras liepė atvažiuoti į darbą ir tuomet ji sužinojo, kad sprogus katilui, žuvo jos mama G.. Ji pati įmonėje dirba jau 4 metus ir žinojo, kad sprogusį katilą kūrendavo žuvusysis A., nes tą matė. Katilas buvo kūrenamas medienos ir popieriaus atliekomis, jis šildydavo cechą. Jis stovėjo jau apie du metus laiko. Kadangi netoli jo buvo padaryta kaip ir poilsio zona, visi ten eidavo parūkyti. Tą rytą jos mama su bendradarbe prieš darbą irgi buvo išėjusios parūkyti, todėl spogus katilui ir žuvo.

Liud. A. D. parodymais, 2010-11-30 d. įmonėje, spogus katilui, įvyko nelaimė, nes žuvo trys žmonės. Kiek žino, katilas sprogo, nes kažkas užšalo. Atsakinėdami į darbo inspekcijos pateiktus klausimus, jie rėmėsi įmonės dokumentais, todėl ir nurodė, kad už dujų ir šilumos ūkį nuo 2010-08-23 d. įmonėje atsakingo asmens nebuvo. Nors direktorius tuo metu sirgo, nes turėjo nedarbingumo lapelį, tačiau kitas asmuo eiti jo pareigas nebuvo paskirtas. Ji įsakymu buvo paskirta atsakinga tik už tam tikrų einamų klausimų sprendimą.

Liud. V. J. parodymais, tą rytą į darbą atvyko apie 6 val., persirengė, aptarė darbus ir norėjo pradėti dirbti, tačiau įvyko sprogimas. Sprogo lauke už cecho sienos stovėjęs katilas, kuris buvo kūrenamas malkomis ir supresuotu popieriumi. Jis pats tą rytą į darbą atvyko kartu su pečkūriu A. Šį pečių A. kūreno ne vieną mėnesį, jis jau buvo kūrenamas ir ankstesnį sezoną. A. K. buvo pagrindinis, kuris kūrendavo ir prižiūrėdavo šį katilą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir šių asmenų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš juridinio asmens duomenų (b.l.20-22, 1 t.) matyti, kad UAB Nitator-SLT vadovas – direktorius L. V., dirbantis nuo 2006-04-13 d.; iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.23-30, 1 t.) matyti, kad 2010-11-30 d. ryte buvo apžiūrėta (duomenus neskelbtini) esanti UAB „Nitator-SLT“ įmonės teritorija ir gamybinės patalpos, įvykio vietoje lauke apžiūrėtas sprogęs kietojo kuro katilas ir trys žmonių lavonai, gamybinėse patalpose – katilo durų dalis su prie jos viename gale prijungta aukšto slėgio žarna su sklende, iš įvykio vietos paimti įvairūs protokole nurodyti daiktai; sprogusio katilo durys buvo apžiūrėtos (b.l.31-33, 1 t.) ir perduotos saugoti (b.l.34-35, 1 t.). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu (b.l.36-37, 1 t.) buvo paimta iš netoli sprogusio katilo stovėjusios statinės joje buvusios masės pavyzdys. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.41, 1 t.) matyti, kad iš įmonės buvo paimti įvairūs dokumentai: įvairių detalių surinkėjų-apruošėjų instukcija, saugos ir sveikatos įvadinė instukcija, žuvusiųjų asmens bylos, instuktavimų registracijos žurnalas ir kt.; iš reikalaujamų daiktų pateikimo rprotokolo (b.l.47, 1 t.) matyti, kad įmonės darbuotojas S. Š. pateikė tyrėjai sprogusio katilo siurbliukus, kurie buvo apžiūrėti (b.l.48-50, 1 t.) ir pateikti specialistams. Iš pažymų ir specialistų išvadų (b.l.53-55, 61-63,70-72 1 t.) matyti, kad A. K., D. G. ir G. V. mirė nuo stipraus kūno sumušimo ir suspaudimo, kurie buvo padaryti prieš pat mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-11-30 d. sprogus kuro katilui. Visi jie dirbo UAB „Nitator-SLR“ (b.l.58,67,77, 1 t.). Iš pažymos apie orų sąlygas (b.l.88, 1 t.) matyti, kad įvykio rytą oro temperatūra siekė 13 laisnių šalčio ir pūtė apysmarkis 5-11 m/s ir labai žvarbus šiaurės rytų vėjas. Iš energetikos įrenginių sutrikimo tyrimo akto (b.l.91-123, 1 t.) matyti, kad, pažeidžiant akte nurodytus normatyvinius aktus, darbdavys įmonėje nebuvo paskyręs atestuoto atitinkamo techninio išsilavinimo ir kvalifikacijos darbuotojo, kuris būtų atsakingas už įmonės šilumos ūkį bei katilo techninę būklę, priežiūrą, efektyvią ir saugią bei patikimą jo ekspoataciją, šildymo katilui ir šildymo sistemai nebuvo sudaryta techninė dokumentacija, katilą ekspoatuojantys darbuotojai neapmokyti, neinstruktuoti, neatestuoti. Įmonės darbuotoja policijos pareigūnei pateikė akcininkų susirinkimo protokolą ir žuvusių asmenų pareigybinius nuostatus (b.l.125-134, 1 t.). Iš specialisto išvados (b.l.149-152, 1 t.) matyti, kad buvo ištirtos įvykio vietoje rastos ir paimtos medžiagos: paimtas skystis yra augaliniai riebalai (aliejus), o ant apdegusio popieriaus gniužulo, apdegusio skuduro ir apdegusiame butelyje nėra skysčio, kurio pavyzdys pateiktas stiklainyje, pėdsakų, taip pat lakių degių skysčių ir naftos produktų nerasta. Iš specialisto išvados (b.l.158-159, 1 t.) matyti, kad ant tyrimui pateiktų objektų (popieriaus, skiautės, plastmasinių butelių) cheminių medžiagų, kurios dėl savo fizikinių ar cheminių savybių gali būti panaudotos sprogstamųjų medžiagų gamyboje arba yra sprogstamosios medžiagos, nerasta. Iš nelaimingo atsitikimo darbe aktų Nr. (duomenus neskelbtini) su jų priedais (b.l.5-308, 2 t., 5-310, 3 t., 5-309, 4 t.) matyti, kad įmonėje buvo pažeista eilė juose nurodytų įvairių normatyvinių aktų reikalavimų, nes darbdaviui atstovaujantis asmuo neužtikrino pakankamo reiklumo organizuodamas saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę įmonėje, nes atliekant profesinės rizikos vertinimą bendrovėje nebuvo įvertinta sprogimo rizika, atsirandanti karšto vandens ruošimo, patalpų šildymo metu darbo vietoje, tarp jų – svadarbio katilo naudojimo metu kylanti rizika, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką teisės aktų nustatyta tvarka paskirtam darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui nesuteikė pakankamai laiko, kad bendrovėje jis galėtų tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, įmonės patalpoms apšildyti buvo naudojamas savadarbis vandens šildymo kieto kuro katilas, pagamintas įmonės darbuotojų ir įrengtas pastogėje, neatsižvelgus į teisės aktais nustatytus akte nurodytus privalomuosius saugos reikalavimus, neparengus tinkamo katilo projekto, kuriame būtų nustatyta katilo darbiniai parametrai, t.y. maksimalus darbinis slėgis, maksimali darbinė temperatūra, suprojektuoti saugos įtaisai užtikrinantys, kad slėgis katile negalėtų viršyti darbinių parametrų ir jo naudojimo metu nekeltų sprogimo pavojaus, neatliktas privalomo katilo atitikties vertinimas, neparengtos katilo saugos naudojimo instrukcijos, neapmokytas aptarnaujantis personalas, katilą kūreno nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais asmuo – atlikęs kūriko pareigas A. K..

Visi šie virš aptarti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamasis L. V. leido pagal jo paties pateiktus brėžinius įmonės darbuotojams pagaminti ir lauke dar 2009 m. lapkričio mėnesį įrengti vandens šildymo katilą, kuris turėjo konstrukcijos trūkumų ir kuriam nebuvo sudaryta techninė dokumentacija, katilas nebuvo užpajamuotas ir įtrauktas į įmonės įrengimų apskaitą, dėl ko nebuvo įvertinta jo naudojimo metu kylanti sprogimo rizika, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio leido jį ekspoatuoti neapmokytam, neatestuotam ir neinstruktuotam įmonės darbuotojui – įvairių detalių surinkėjui-apruošėjui A. K., kas ir sąlygojo nelaimingo įvykio darbe kilimą 2010-11-30 d. Nors paties įvykio metu kaltinamasis ir nedirbo, nes turėjo nedarbingumo lapelį, tačiau šio nelaimingo atsitikimo priežastimi tapo kaltinime nurodytų visų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė būtent direktorius L. V..

Taigi visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 176 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, kaip darbdavys, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms – žuvo trys įmonės darbuotojai.

Padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas (LR BK 16 str.).

L. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, dirba, sportuoja, gyvendamas neregistruotoje santuokoje augina mažametį sūnų.

Nors kaltinamasis su nukentėjusiaisiais R. K. ir J. G. bei visais jo vaikais susitaikė (b.l.182-183, 5 t.), o teismo posėdyje nukentėjęs K. V. taip pat patvirtino, jog jis jokių pretenzijų L. V. neturi, tačiau teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes atsižvelgia į tai, jog dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo net trys įmonės darbuotojai, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra itin skaudžios.

Skiriant jam bausmę taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad veika buvo padaryta dėl neatsargumo, į kaltinamojo asmenybę – dirba, sportuoja, augina mažametį sūnų, labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, po įvykio visokeriopai padėjo nukentėjusiųjų šeimoms, visiems nukentėjusiesiems buvo visiškai atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala (b.l.171-214, 1 t.), po įvykio buvo pašalinti visi darbo inspekcijos reikalavime nurodyti pažeidimai, nes iš LR valstybinės darbo inspekcijos reiklavimo (b.l.136-137, 1 t.) matyti, kad buvo reikalaujama pašalinti įmonėje nustatytus ir reikalavime išvardintus pažeidimus nustatytais terminais, o iš įmonės atsakymo ir pateiktų priedų matyti, kad nustatyti pažeidimai buvo pašalinti (b.l.138-142, 1 t.).

Todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Iš kaltinamojo išieškotinos visos turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendė:

L. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d. ir nubausti 70 MGL (9100 Lt) bauda.

Nustatyti 4 mėnesių terminą, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus – katilo duris, du siurbliukus, popieriaus dalis, skudurą, stiklainį su aliejumi, saugomus Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, sunaikinti, o voke esančius visus dokumentus, paimtus iš UAB „Nitator-SLT“, grąžinti šiai įmonei.

Išieškoti iš L. V. 46,50 Lt turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.

Teisėja Nida Solovjovienė