Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-836/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
1-47-836/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00129-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
L. J.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-836/2017Proceso Nr. 1-01-1-00129-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5; 2.3.4.3; 2.12.2. 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Rasai Burbienei,dalyvaujant: prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), svėrėju-kontrolieriumi, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., 2017 m. sausio 1 d. apie 13.00 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 1 d., valandos tiksliai nepamena, galėjo būti ir apie 13.00 val., Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, norėjo patraukti mamai priklausantį automobilį Opel Vectra į kitą vietą, nes jis trukdė. Iš vakaro šventė Naujus Metus, vartojo alkoholį (degtinę), buvo dar neišsiblaivęs, bet negirtas. Atsisėdo į automobilį ir važiavo atbuline eiga. Pajuto, kad atsitrenkė į kažką, t. y. į stovėjusio VW PHAETON automobilio kairės pusės sparną ir šį automobilį apgadino, nes jo nepastebėjo. Blogai vertina savo veiką, labai gailisi. Dirba, gauna šiek tiek daugiau nei minimalią algą, išlaiko dukrą, moka kas mėnesį 70 eurų išlaikymą.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l.3-5); Kauno AVPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulių M. R. ir A. V. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog 2017-01-01 apie 13.47 val. gautas pranešimas, kad Kėdainiuose prie J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas bando pasišalinti. Atvykus buvo rastas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotojas L. J., kuriam buvo nustatytas 2.32 promilių girtumas. Jis nuvežtas į Kėdainių ligoninės Priėmimo skyrių kraujo tyrimams atlikti (b.l. 12-13); įvykių pranešimų suvestinės išrašais (b.l.14-17); Eismo įvykio vietos schema, kurioje nubraižyta įvykio schema, kurią pasirašė abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, fotonuotraukos (b.l. 18-21); transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas iš kurio matyti, jog automobilio savininkas yra N. J. (b. l. 23); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, 2017-01-01 d. leidimas atsiimti transporto priemonę (b.l.24, 25); paaiškinimai (b.l.26-27); alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-01-01 14.42 val. L. J. nustatytas 2,32 promilės neblaivumas (b.l. 29); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l.30); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 35/2017(01), kurioje nurodyta, kad L. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 34); liudytojo O. J. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-01-01 apie 13.30 val. per gyvenamojo buto langą pastebėjo, kad yra apgadintas jam priklausantis automobilis VW PHAETON, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), stovėjęs J. Basanavičiaus g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kėdainiuose. Kas apgadino automobilį jis nematė. 2017-01-02 dėl automobilio apgadinimų kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA“, kur spręs klausimą dėl žalos atlyginimo. Būti pripažintu nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje nepageidauja. Apie tai, kad automobilį apgadino kaimynas L. J., sužinojo iš policijos pareigūnų. Ir pats kaimynas prisipažino teigdamas, kad vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga apgadino jo automobilį (b.l. 43-44).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo L. J. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo abejonių nekelia, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama specialisto išvada, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. J., 2017 m. sausio 1 d. apie 13.00 val., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 % (promilės) etilo alkoholio. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas L. J. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo L. J. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą L. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis –bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės – baudos už nusikaltimus vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, L. J. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, dirbantis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Dėl BK 72 str. taikymo. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Civilinio ieškinio –nėra.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – L. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono PK.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamojo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su LR BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str., 304 - 305 str., teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti jį – 45 MGL (1694,70 eurų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 30 MGL – 1129,80 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 80 ct) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, L. J. nustatyti penkių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., BK 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti L. J. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - L. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo L. J., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Henryta Gerdvilė