Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-03-22 · Byla Nr. A2.2.-1292-718/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
A2.2.-1292-718/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00932-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-1292-718/2016Proceso Nr. 4-06-3-00932-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Giedrei Vėberytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą už tai, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini) vadove, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2016-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ str. l d. už tai, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vadove, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. 3 p. nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė mokėjimus už prekes paslaugas įmonėse: 2016-01-03 UAB „Lietuvos dujos“ 214,61 Eur, 2016-01-03 AB „Lesto“ 262,37 Eur, 2016-01-14 ir 2016-01-26 UAB „Tele 2“ 257,50 Eur, 2016-01-14 AB „TEO LT“ 87,64 Eur, Be to, įmonė pirko prekes įmonėse UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, UAB „MMS idėjos“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Kaišiadorių paukštynas“ ir kt., kai toks pinigų mokėjimas galėjo būti atliktas tik penktąja eile. (duomenys neskelbtini) įmonės 2016-01-27 skola biudžetui sudarė 3407,29 Eur, iš jų 2739,37 Eur PVM (mokestinė nepriemoka už 2015 m. spalio, lapkričio mėn.) ir 28,72 Eur PVM delspinigių, 628 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 11,20 Eur GPM delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Giedrė Vėberytė prašo teismo patraukti E. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., nes ji pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė mokėjimus už prekes paslaugas įvairiose įmonėse, būdama skolinga valstybei. Paaiškino, kad mokėjimai į valstybės biudžetą turėjo būti atlikti trečiąja eile, o E. K. daromi mokėjimai pareiškime nurodytoms įmonėms galėjo būti padaryti tik penktąja eile.

Teismo posėdžio metu E. K. pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad įmonė teikia viešo maitinimo paslaugas kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo būtina pirkti maisto produktus, alkoholinius gėrimus, mokėti už dujas, elektros energiją, vandenį ir pan., kitaip įmonė negautų pajamų. Parodė, kad šiuo metu skola valstybei yra sumokėta.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovė E. K. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad jos atlikti mokėjimai buvo būtini kavinės veiklai vykdyti. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė paaiškino, kad E. K. atlikti mokėjimai UAB „Lietuvos dujos“, AB „Lesto“ , UAB „Tele 2“, AB „TEO LT“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, UAB „MMS idėjos“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Kaišiadorių paukštynas“ turėjo būti padaryti tik penktąja eile, tai yra sumokėjus įmonės skolą valstybės biudžetui.

Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2016-02-09 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (18.6)-FR1042-921 (b.l. 3), kasos apskaitos žiniaraščiai (b.l. 6-8), banko sąskaitos išrašai (b.l. 9-12), avansinės apyskaitos-apmokėjimai už grynus pinigus (b.l. 14-15), kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai (b.l. 17-79), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, VMI yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. vadovaujamos individualios įmonės kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas E. K. argumentas, jog jos daryti mokėjimai pareiškime nurodytoms įmonėms įmonės veiklai buvo ypač svarbūs, todėl laikytis atsiskaitymų tvarkos laikytis nebuvo būtina.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad E. K., žinodama savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

E. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgia į tai, kad E. K. iš esmės pripažino savo kaltę, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis anksčiau administracine tvarka bei už šios rūšies pažeidimus nėra bausta, žala nei valstybei, nei fiziniams ar juridiniams asmenims nepadaryta, šiuo metu skola valstybei yra sumokėta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog E. K. vadovaujama įmonė vykdo kavinės veiklą. Akivaizdu, kad neperkant kavinės veiklai maisto, alkoholio produktų, nemokant už teikiamas komunalines paslaugas, būtų daroma žala kavinės veiklai, įmonė patirtų dar didesnius nuostolius, negalėtų tinkamai aptarnauti klientų, kas neabejotinai pakenktų kavinės verslo reputacijai. Paskyrus minimalią baudą pati E. K. prarastų galimybę tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis, t.y. būtų pažeisti jos socialiniai santykiai.

Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti E. K. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ str.). Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 50⁶ str. l d., 262 str. 2 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-1292-718/2016, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė