Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

dalyvaujant Institucijos, surašiusios protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Astai Peleckienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam R. B. komercinėje firmoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdamas R. B. komercinės firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu neužtikrino, kad vykdant veiklą būtų laikomasi Taršos leidimo sąlygų: 1) veiklą vykdyti pastato viduje, 2) vienu metu nelaikyti daugiau nei 10 tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 3) veiklos metu susidariusias atliekas ir automobilių atsargines dalis, tinkančias tolimesniam naudojimui, laikyti pastato viduje, išskirstytas pagal Taršos leidime nurodytas laikymo zonas:

2020 m. lapkričio 13 d., 11 val. , (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai, atliekant planinį patikrinimą, nustatyta, jog R. B. komercinės firmos pastate – sandėlyje, vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą, teritorijoje apie pastatą laikomi 84 vnt. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kas sudaro 100,80 tonos vienu metu laikomų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svorio. Teritorijoje apie pastatą taip pat laikomos išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių dalys (durelės, sparnai, bagažinės, plastmasinės dalys ir kt.). Pastato viduje esančios automobilių dalys ir atliekos laikomos neprisilaikant taršos leidime nurodytų zonų joms laikyti. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 2 d. nuostatą, kad visi asmenys įrenginį turi eksploatuoti tik Taršos leidime nustatytomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą, nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytame leidime nustatytų sąlygų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 2 d. nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. B. komercinė firma, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), užsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu (atliekų tvarkymo kodas S1 nurodytas atliekų tvarkymo taisyklėse), apdorojimu, susidariusių atliekų rūšiavimu, laikymu, pridavimu tolimesniam tvarkymui. Nurodytai veiklai vykdyti įmonei 2019-02-13 išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sąlygos numato, kad įmonė privalo: 1) veiklą vykdyti pastato viduje, 2) vienu metu nelaikyti daugiau nei 10 tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 3) veiklos metu susidariusias atliekas ir automobilių atsargines dalis, tinkančias tolimesniam naudojimui, laikyti pastato viduje, išskirstytas pagal Taršos leidime nurodytas laikymo zonas. Įmonė Taršos leidime nurodytų sąlygų nesilaikė, nes patikrinimo metu teritorijoje apie pastatą buvo laikomos 84 vnt. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kas sudaro 100,80 tonos, t.y. daugiau nei leista laikyti – 10 tonų ir išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių dalys (durelės, sparnai, bagažinės, plastmasinės dalys ir kt.). Pastato viduje esančios automobilių dalys ir atliekos laikomos neprisilaikant Taršos leidime nurodytų zonų joms laikyti.

R. B. kaltė padarius ANK 235 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-13 patikrinimo aktu Nr. (13.5)-PA29-105 (b.l. 4-5), fotonuotraukomis (b.l. 9-14), paties R. B. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 6,7) ir paaiškinimu teisme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (b.l. 8). R. B. skirtina administracinė nuobauda.

R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, R. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga, jo pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. B. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b.l. 30-32), jo įmonė veikia jau daugiau nei dvidešimt metų ir kaip nurodė Institucijos atstovė, įmonė dėl taršos leidimų sąlygų laikymosi tikrinama kasmet. Taip pat R. B. ėmėsi priemonių situacijai pataisyti, t.y. išvežti eksploatuoti netinkamas transporto priemones (b.l. 25-29). Atsižvelgtina ir į R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą, numatytą ANK 235 str. 4 d. sankcijoje.

Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdyje R. B. prašė leisti jam sumokėti baudą dalimis po 100-200 Eur per mėnesį. Teismui jis pateikė įmonės 2019 m. pelno mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, kad mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – 2722,00 Eur., taip pat pateikė pažymą apie sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dydį, kuris sumažėjo nuo 704,09 Eur iki 402,73 Eur, pažymą apie šeimos sudėtį, kad šeimoje auga sūnus moksleivis. Duomenų apie disponuojamą turtą, R. B. teismui nepateikė, bet nurodė, kad jo turimą turtą sudaro butas ir įmonės pastatas, kito nekilnojamojo turto jis neturi, žmonos vardu yra registruotas automobilis, jis automobilio savo vardu neturi. Nors R. B. teismui išsamių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, teismas laiko, kad skirtinos nuobaudos dydis ir R. B. gaunamos pajamos leidžia taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalį ir R. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, mokant po 150 Eur per mėnesį. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos identifikavimo numerį: ROIK (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.