- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- II-1-836/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-01109-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, atsisakiusios pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui T. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2015-11-23 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS PP tyrėjas (toliau - Institucija) 2015-11-23 nutarimu Nr. 66NT-44271437-15 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal K. J. skundą dėl to, kad 2015-07-28 18.00 val. nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. J. tyčia pastatė automobilį taip, kad K. J. negalėtų išvykti iš kiemo.
Šalies argumentai
K. J. skundu prašo institucijos sprendimą panaikinti ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną D. J. atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš bylos medžiagoje surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad D. J. buvo pastatęs jam priklausantį automobilį ant išvažiavimo iš kiemo. Tą jis patvirtino ir savo paaiškinime. Apklausta kaimynė K. Ž. savo paaiškinime nurodė, kad, kad ji, būdama savo kieme matė, kad prie namo kiemo išvažiavimo jis (pareiškėjas), spaudė automobilio signalą, nes negalėjo išvažiuoti. Taip pat matė, kad po jo signalo išėjo D. J., kuris nuėjo link savo automobilio ir jį „išvarė“ ir tik tuomet jis išvažiavo. Tai įrodo, kad D. J. automobilis buvo pastatytas ant išvažiavimo iš kiemo ir trukdė transporto eismui. Dėl šių priežasčių jis sugaišo daugiau nei 1,5 val. ir negalėjo tvarkyti savo verslo reikalų. Iš medžiagoje esančių policijos pareigūno padarytų fotonuotraukų matyti, kad išvažiavimas iš kiemo yra siauras. Kito išvažiavimo iš kiemo, kuriuo galima naudotis, nėra. Tiek jo, tiek kaimynės K. Ž., o ir paties potencialaus pažeidėjo D. J. paaiškinimuose konstatuotas faktas, kad išvažiavimas iš kiemo buvo užstatytas. Taip pat nustatytas ir priežastinis ryšys tarp D. J. padarytos neteisėtos veikos – išvažiavimo iš kiemo užstatymo ir padarinių – dėl jo užstatyto automobilio jis negalėjo išvažiuoti, todėl buvo priverstas naudoti garsinį signalą ir imtis papildomų veiksmų, kad D. J. atlaisvintų išvažiavimą. Tai patvirtina, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktas ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Kiti Institucijos nutarime nurodyti motyvai, kad neva „kelių eismo taisyklėse neapibrėžta kiemo sąvoka“, ar kad „kiemas nepaženklintas ženklais gyvenamoji zona ir gyvenamosios zonos pabaiga“, šiuo konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės administracinio teisės pažeidimo fakto konstatavimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. J. palaikė pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad D. J. tyčia užstatė išvažiavimą iš kiemo, o paprašytas patraukti automobilį, tą padaryti kategoriškai atsisakė. Išvažiavimas iš kiemo, kuriuo galima naudotis, yra tik vienas. Jis pats automobilį buvo pasistatęs prie kiemo esančio ūkinio pastato, kuriame jis vykdo savo individualią veiklą. Į kiemą tikrai nėra dar vieno privažiavimo. Kodėl policijos pareigūnas į jo rašytinį paaiškinimą įrašė, kad į kiemą yra dar vienas įvažiavimas, jis nežino. Paaiškinimą jis pasirašė, o į sakinį apie dar vieną įvažiavimą jis net neatkreipė dėmesio, paaiškinimas buvo sunkiai įskaitomas. Jam išvažiuoti iš kiemo jokios kitos galimybės nebuvo, išskyrus pro tą pravažiavimą, kurį buvo užstatęs D. J.. D. J. atvykęs galėjo savo automobilį pasistatyti prie garažo. Kai susiruošė išvažiuoti, nuėjo į namą ir paskambino į durų skambutį. Tada jis pats įsėdo į savo mašiną ir laukė, kad galėtų išvažiuoti, pasignalizavo automobilio garsiniu signalu. D. J. iš namų išėjo praėjus gal 5 min., tikslaus laiko nežino, neskaičiavo. Priėjęs prie jo (pareiškėjo) automobilio D. J. paprašė išlipti pakalbėti. Jis broliui pasakė, kad nenori su juo kalbėti ir paprašė patraukti automobilį. Brolis atsakė, kad jis netrauks automobilio. Tuomet jis pasakė, kad reikės kviesti policiją, į ką brolis atsakė, kad jis nebijo policijos. Paskambinus policijai, D. J. nesiruošė traukti automobilio, dar vaikščiojo paskui jį (pareiškėją). Automobilį jis patraukė, tik kai antrą kartą paskambino į policiją. Kai skambino antrą kartą, buvo praėję gal 10-15 min. nuo pirmo skambučio policijai. D. J. patraukus automobilį, jis pats nesulaukęs policijos dar kartą paskambino į policiją ir paklausė, ką jam daryti. Anksčiau tokiu būdu jie statydavo automobilius kieme ir paprašius, jie vienas kitą išleisdavo išvažiuoti iš kiemo.
Nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atstovas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK priimtą nutarimą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo šeimoje vyksta tarpusavio nesutarimai, turtiniai ginčai. Nebegalėdami patys susikalbėti, savo tarpasmeninius santykius jie perkėlė į institucijas, kad institucijos padėtų jiems tai išspręsti. Mano, kad šiuo atveju nutarimą priėmęs pareigūnas priėmė teisėtą nutarimą, nes jokios asmens įstatymo saugomos teisės nebuvo pažeistos, asmuo išvyko iš stovėjimo vietos. Šioje konkrečioje situacijoje asmens nubaudimas nebūtų padėjęs išspręsti šeimoje kilusius konfliktus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2015-07-28 skundu K. J. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, nurodydamas, kad būdamas savo darbo vietoje apie 18.00 val. išgirdo, kad į kiemą atvažiavo automobilis Toyota. Jis dar dirbo iki 19.00 val. Automobilis Toyota buvo pastatytas taip, kad jis savo automobiliu negalėjo išvažiuoti iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis sėdo į savo automobilį, tačiau D. J. atidarė automobilio dureles ir liepė išlipti. Jis pasakė, kad nenori bendrauti, nei kad jį terorizuotų su savo iškreiptais klausimais, liepė pasitraukti ir jo nepersekioti. Tačiau D. J. gainiojosi paskui jį, tik būdamas prie savo šuns buvo saugesnis. Tik kai paskambino policijai, D. J. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Po to jis vėl paskambino policijai, jam liepė laukti. Nesulaukęs, į policiją atvažiavo pats (b. l. 2).
2015-08-25 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK nutarimu Nr. 66NT-36828924-15, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., buvo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal K. J. skundą (b. l. 1).
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartimi 2015-08-25 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos Nr. 66NT-36828924-15 buvo panaikintas ir byla grąžinta papildomam bylos aplinkybių ištyrimui (b. l. 13).
Tikslinant įvykio aplinkybes buvo apklaustas K. J., kuris 2015-11-16 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-07-28 apie 18.00 val. buvo savo įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), kai atvykęs į kiemą jo brolis D. J. automobiliu Toyota užstatė jo automobilį. Kai jis pats norėjo išvažiuoti, brolio automobilyje nebuvo, jis buvo įėjęs į namą pas mamą, kuri gyvena tuo pačiu adresu. Jis laukė, kol brolis ateis, tačiau jo nesulaukęs, paskambino į duris ir praprašė, kad brolis patrauktų automobilį. Po kelių minučių brolis atėjo prie jo automobilio, kuriame jis tuo metu sėdėjo, atidarė dureles ir paprašė išlipti iš automobilio. Brolis norėjo pakalbėti dėl konflikto, kuris vyksta dėl turto. Jis išlipti atsisakė ir paprašė patraukti automobilį, kad galėtų išvažiuoti. Brolis to daryti nenorėjo, todėl jis pasakė, kad iškvies policiją. Brolis atsakė, kad kviestų. Tada brolis norėjo dar su juo kalbėti ir vaikščiojo paskui, tačiau jis pasakė, kad nenori bendrauti ir paprašė išleisti jį iš kiemo. Tada brolis patraukė savo automobilį ir išvažiavo. Nesulaukęs policijos jis nuvyko į Kėdainių PK rašyti pareiškimo dėl brolio elgesio. Į kiemą įvažiuoti yra dar vienas įvažiavimas (b. l. 35).
K. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, ji buvo savo kieme ir atkreipė dėmesį, kad kaimynų kieme signalizuoja automobilis. Tada pamatė, kad iš juodos spalvos automobilio išlipo kaimynas K. J., pastovėjo, pasivaikščiojo, vėl atsisėdo ir pasignalizavo. Tada iš namo išėjo jo brolis D., nuėjo link savo automobilio ir jį patraukė. Visas tas incidentas galėjo trukti 5-10 min. Ar tuo metu jie pykosi, ar ką nors kalbėjo, ji nematė (b. l. 36).
D. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-07-28, apie 18.00 val. jis atvažiavo pas mamą J. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu kieme jau buvo brolio automobilis. Jis savo automobilį paliko kieme ir nuėjo aplankyti mamos. Po kiek laiko išėjo iš namo, nes brolis paprašė patraukti automobilį, kadangi norėjo išvažiuoti. Jis dar norėjo pakalbėti su broliu dėl anksčiau vykusių nesutarimų, taip pat paprašė, kad nejaudintų mamos, nes jos silpna sveikata. Bekalbant brolis pradėjo isterikuoti ir kviestis policiją. Dėl ko, jis nesuprato, kadangi nei jam grasino, nei kažką norėjo padaryti, o tik norėjo pasikalbėti. Visas konfliktas vyko 5-10 min. Supratęs, kas neras bendros kalbos, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilį buvo pastatęs mamos kieme, kitaip jo pastatyti, neužstatant kito automobilio, nėra galimybės. Pagal KET taisykles kieme laikyti automobilio nedraudžiama (b. l. 37).
J. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, pas ją buvo atvažiavęs sūnus D., su kuriuo bendravo kambaryje. Atėjęs kitas sūnus K. paprašė patraukti automobilį, nes norėjo išvažiuoti iš kiemo. D. dar truputį pakalbėjo ir nuėjo patraukti automobilį. Tą dieną D. norėjo pakalbėti su K., nes norėjo išspręsti problemas dėl bylinėjimosi teisme. D., pakalbėjęs su K., patraukė automobilį. Mano, kad viskas truko gal 5-10 min. K. tyčia provokuoja tuos konfliktus su D., nes nori, kad ji užrašytų jam namą (b. l. 38).
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2015-11-23 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos (b. l. 33-34).
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., kuriame numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo ir nėra jo sudėties.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Pareiškėjo K. J. paaiškinimai, kiti byloje surinkti duomenys – K. Ž., D. J. ir J. J. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad 2015-07-28, apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. J. pastatė automobilį. Tame pačiame kieme savo automobilį buvo pastatęs ir anksčiau atvykęs K. J..
Institucija skundžiame nutarime konstatavo, kad D. J. sustojusi transporto priemonė netrukdė (į) išvažiuoti iš kiemo, nes namo kieme nėra vienas (į) išvažiavimas. Nutarime nurodyta aplinkybė apie kieme esantį ne vieną (į) išvažiavimą buvo paremta paties K. J. 2015-11-16 rašytiniame paaiškinime nurodytais duomenis. Tačiau tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu K. J. kategoriškai tvirtino, kad į kiemą tėra vienas įvažiavimas. Dėl ko į jo paaiškinimą buvo įrašytas teiginys apie ne vieną (į) išvažiavimą, K. J. teigia nežinantis. Į bylą pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos nepatvirtina, kad būtų daugiau nei vienas įvažiavimas į kiemą (b. l. 40-43). Pažymėtina, kad nei namo savininkė J. J., nei D. J. savo rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad K. J. turėjo galimybę išvažiuoti iš kiemo pro kitą vietą (t. y. ne tą, kurioje buvo pastatytas D. J. automobilis), neteigė, kad kieme yra daugiau nei vienas (į) išvažiavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarime nurodyta aplinkybė apie kieme esantį ne vieną (į) išvažiavimą neatitinka faktinės padėties. Tuo tarpu K. Ž., D. J. ir J. J. paaiškinimuose nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia pareiškėjo K. J. teiginio, kad D. J. kieme pastatytas automobilis trukdė K. J. išvykti iš kiemo. D. J. paaiškinime nurodyta, jog tam, kad K. J. galėtų išvažiuoti iš kiemo, jis turėjo savo automobiliu išvažiuoti iš kiemo. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina K. J. skunde nurodytą aplinkybę, kad D. J. kieme pastatytas automobilis trukdė jam išvykti iš kiemo.
Tačiau sprendžiant, ar D. J. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalyje, sudėtis, svarbu įvertinti ir vietos, kurioje tariamai buvo padarytas pažeidimas, specifiką bei tai, kokia automobilių statymo praktika buvo susiformavusi toje vietoje.
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, įvykis įvyko privataus gyvenamojo namo kieme. Iš Kėdainių r. apylinkės 2015-09-10 nutartyje (b. l. 28-29) nurodytų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai po ½ dalį nuosavybės teise priklauso K. ir D. J. mamai J. J. bei jų broliui S. J.. Kadangi kiemas privati nuosavybė, vien automobilio pastatymas tokiame kieme negali būti laikomas KET 155.10 p. pažeidimu, nes tai netrukdo viešajam eismui. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, D. J. kieme pastatytas automobilis kliudė tik K. J. išvykti iš kiemo. Kaip nurodė pats K. J., anksčiau jie statydavo automobilius kieme tokiu būdu kaip ir šiuo ginčo atveju ir paprašius, jie vienas kitą išleisdavo išvažiuoti iš kiemo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kiemu besinaudojantys asmenys vieni kitiems turėjo pretenzijų dėl tokio automobilių statymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. J. pastatydamas automobilį kieme neturėjo pagrindo manyti, kad tokiu būdu statydamas automobilį jis elgiasi neteisėtai, t. y. yra D. J. veiksmuose nėra kaltės dėl K. J. automobilio užstatymo (ATPK 9 str. 1 d.). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, D. J., pastatęs automobilį, iš kiemo teritorijos neišėjo ir buvo tame pačiame kieme esančiame gyvenamajame name, bendravo su mama. K. J. savo veiksmais parodžius, jog nori išvažiuoti iš kiemo (paskambinus į namo durų skambutį, paspaudus automobilio garsinį signalą), D. J. išėjo iš gyvenamojo namo ir išvažiavo savo automobiliu iš kiemo, tik prieš tai priėjo prie K. J., norėdamas su juo pakalbėti apie tarpusavio santykius. Iš K. Ž., D. J. ir J. J. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad visas šis įvykis, nuo to laiko, kai K. J. parodė, kad nori išvažiuoti iš kiemo, iki D. J. patraukė savo automobilį iš kiemo, truko 5-10 min. Kaip galima spręsti iš paties K. J. paaiškinimų posėdžio metu ir jo 2015-07-28 skunde (b. l. 2) nurodytų aplinkybių, didžiąją laiko dalį jis sugaišo ne dėl to, jog negalėjo išvažiuoti iš kiemo dėl D. J. užstatyto automobilio, o laukdamas atvažiuojančios policijos ir važiuodamas į Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK rašyti skundo. K. J. skunde taip pat teigia, kad D. J. jo automobilį užstatė tyčia, paprašytas jį patraukti, kategoriškai atsisakė tai padaryti. Tačiau kaip matyti iš surinktų duomenų visumos, tarp K. J. ir D. J. yra konfliktiški santykiai, kas leidžia pagrįstai abejoti K. J. paaiškinimų apie D. J. tyčinius veiksmus, jo atsisakymą patraukti automobilį objektyvumu. Gi kitų duomenų, patvirtinančių, jog D. J. tyčia kliudė K. J. išvažiuoti iš kiemo, byloje nėra.
Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad D. J. veiksmuose yra kaltė administracinės teisės (ATPK 9 str. 1 d., 10 str., 11 str.) prasme, todėl nėra pagrindo D. J. apkaltinti padarius teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos 2015-11-23 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl K. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS PP tyrėjo 2015-11-23 nutarimą Nr. 66NT-44271437-15 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.