- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-198-548/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00036-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. S., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. S. ir Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas(duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS, priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime (b.l. 4-5): (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. G. tėvas Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini).
Po pareiškėjos tėvo mirties liko AB Hansabanke (šiuo metu - AB ,,Swedbank“) padėtas terminuotasis indėlis. Į notarą per nustatytą terminą pareiškėja nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti asmeninius tėvo daiktus. Po Č. S. mirties pareiškėja pasiėmė senas jų šeimos nuotraukas, tėvui siųstus laiškus, paveikslus, dokumentus - invalido pažymėjimus, santuokos liudijimus, mirties liudijimus, darbo knygeles, apdovanojimus, atestatą, socialinio draudimo pažymėjimą ir kt. Suvokė, kad turi išsaugoti šiuos dokumentus, nes jie turi ne tik juridinę, bet ir istorinę reikšmę, pvz., pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, Antrojo pasaulinio karo dalyvių antihitlerinės koalicijos pusėje pažymėjimas. Pareiškėja nurodė, kad saugo net kai kuriuos savo tėvo rūbus ir indus (servizus, vazas), kuriais jis naudojosi. Šie daiktai jai turi sentimentalią vertę.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. G. nurodo, kad atlikdama aktyvius veiksmus, savo tėvui Č. S. priklausiusius daiktus valdė kaip savo, suvokdama, jog turi pareigą pasirūpinti tėvo asmeniniais daiktais, dokumentais.
Šioje byloje suinteresuotu asmeniu pareiškėja I. G. įtraukė savo brolį E. S.. Nurodė, kad su juo nebendrauja daugiau nei 30 metų. Jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį ir nuo to laiko su juo pareiškėja nepalaiko jokių ryšių. Kitų įpėdinių, galinčių paveldėti po pareiškėjos tėvo Č. S. mirties atsiradusį palikimą, nėra. Č. S. buvo du kartus vedęs, tačiau su pareiškėjos motina J. S. išsiskyrė 1976 m. vasario 17 d. Antroji jo sutuoktinė G. S. mirė (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. G. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir palaikė savo prašymą. Papildomai nurodė teismui, kad terminuoto indėlio sutartį ji rado jau praėjus kuriam laikui po tėčio mirties, kadangi perėmus įvairius tėčio dokumentus, pradžioje jų atidžiai neperžiūrėjo.
Taip pat pareiškėja informavo teismą, kad 2015 m. balandžio 16 d. prieš posėdį susiekė su savo broliu E. S., suinteresuotu asmeniu šioje byloje, kuris nurodė, kad jokių pretenzijų dėl juridinio fakto nustatymo neturi.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Paaiškino, kad mirus seneliui liko jo daiktai. Jis kartu su mama, pareiškėja I. G., tuos daiktus paėmė – juos sutvarkė, peržiūrėjo, atrinko. Asmeninius senelio daiktus, kurie buvo vertingi pareiškėja ir jis pasiliko sau saugoti, jie turi jiems sentimentalią vertę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 84). Savo 2015 m. vasario 18 d. atsiliepime (b.l. 44) suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, kad su pareiškimu nesutinku dėl to, kad pareiškėja nori perimti palikimą viena. Paaiškino, kad nuo 2009 iki 2014 metų gyveno Vokietijoje, Sprötze mieste. Sužinojęs apie tėvo Č. S. mirtį, suinteresuotas asmuo buvo grįžęs į Lietuvą į jo laidotuves. Tuo metu žinojo, kad jis turi nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie jokį kitą turtą informacijos daugiau neturi. Nurodė, kad po tėvo mirties į butą įsikėlė gyventi sesers sūnus I. G.. Sesuo jo prašė nesitvarkyti paveldėjimo, t.y. dokumentų susijusių su turtu po tėvo mirties tol, kol jos sūnus mokosi, jam reikalinga vieta gyventi Kaune. Todėl E. S. išvyko į Vokietiją nesusitvarkęs jokių dokumentų. Nuo 2014 m. lapkričio pradžios grįžo gyventi nuolat į Lietuvą ir sužinojo, kad sesuo (pareiškėja) kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė faktiškai valdyti turtą. Pasak suinteresuoto asmens, visų pirma, neaišku kam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Visų antra, mano, kad po tėvo mirties likusį turtą turėtų paveldėti lygiomis dalimis. Tai, kad neišmano teisinių procedūrų, Lietuvos paveldėjimą reglamentuojančių įstatymų ir gyveno Vokietijoje, su seserimi ryšių nepalaikė, todėl negalėjo susitvarkyti paveldėjimo procedūros laiku. Dabar grįžus į Lietuvą norėtų kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Šalies argumentai
2015 m. vasario 23 d. prašyme (b.l. 53) suinteresuotas asmuo E. S. papildomai nurodė, kad Lietuvoje asmenine nuosavybės teise jokio registruotino turto neturi, Vokietijoje 2013 m. sausio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir jis grįžo į Lietuvą tikėdamasis įsitvirtinti, susitvarkyti tėčio palikimo klausimus, susirasti darbą, kurį galėtų dirbti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą (b.l. 40) nurodė, kad pareiškėjos reikalavimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių – gimimo liudijimo, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12) ir gimimo liudijimo, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 45) matyti, kad Č. S. ir J. S. turėjo du vaikus – I. S. (Grajauskienę) (pareiškėją), gim. (duomenys neskelbtini ir E. S. (suinteresuotą asmenį), gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimas, Įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 13) patvirtina, kad Č. S. ir J. B. (vėliau S.) susituokė (duomenys neskelbtini). Ištuokos liudijimas, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16) nurodo, kad jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas Č. S. (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su G. J. (vėliau S.), tai patvirtina santuokos liudijimas, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. sausio 22 d. Pažymos apie asmens duomenis (b.l. 36) matyti, kad kitų vaikų Č. S. nesusilaukė. Iš mirties liudijimo, Įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 11) aišku, kad Č. S. sutuoktinė G. S. mirė(duomenys neskelbtini).
Iš į bylą pateiktos 2005 m. spalio 10 d. Buto dovanojimo sutarties (b.l. 64-67) matyti, jog pareiškėjos tėvas Č. S. butą, priklausantį jam nuosavybės teise, (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo dukrai, pareiškėjai šioje byloje, I. G. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos tėvas Č. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimas, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 10). Iš byloje esančio Leidimo laidoti Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19) matyti, kad šis leidimas buvo išduotas pareiškėjai I. G. tikslu palaidoti Č. S.. Iš 2014 m. gruodžio 3 d. liudijimo (b.l. 8) aišku, kad Kaišiadorių rajono 2-ro notaro biuro archyvuose nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. paveldėjimo byla po Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Tai patvirtina ir paieška testamentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9)
Palikimas – mirusio asmens paliktas turtas, t. y., turtinės teisės ir pareigos, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.) Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.) Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos I. G. paaiškinimų, liudytojo E. G. teismo posėdyje pateiktų parodymų, pareiškėja I. G. po jos tėvo, Č. S. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė mirusiojo palikimą: pasiėmė senas šeimos nuotraukas, tėvui siųstus laiškus, paveikslus, dokumentus - invalido pažymėjimus (b.l. 21), santuokos liudijimus, mirties liudijimus, darbo knygeles (b.l. 26-28), apdovanojimus (b.l. 29), atestatą, socialinio draudimo pažymėjimą, pažymėjimą apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (b.l. 22), Antrojo pasaulinio karo dalyvių antihitlerinės koalicijos pusėje pažymėjimą (b.l. 20), 2003 m. spalio 27 d. terminuoto indėlio sutartį (b.l. 17-18), rūbus, indus (servizus, vazas). Toks I. G. elgesys – turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu – tai yra aktyvūs veiksmai, ir šie aktyvūs veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).
Suinteresuoto asmens E. S. atsiliepime nurodyti argumentai paneigti byloje esančiais rašytinais įrodymais (2005 m. spalio 10 d. Buto dovanojimo sutartimi), taip pat jis nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturėtų būti tenkinamas. Kauno apskrities VMI neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. G. mirusio tėvo Č. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.