Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-04 · Administracinė byla Nr. eI-232-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
eI-232-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00148-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
AB“ Freda“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, UAB“ Alvinta“, BUAB“ Ūrus ir Ko“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-232-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00148-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 14.10; 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjos AB“ Freda“ atstovui advokato padėjėjui V. K., K. A., S. U.,atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB“ Freda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, UAB“ Alvinta“, BUAB“ Ūrus ir Ko“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB“ Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro“ dėl administracinio akto panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja AB“ Freda“ ( toliau- ir pareiškėja) kreipėsi į administracinį teismą skundu, ir patikslintu skundu, kuriais prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ( toliau- ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 20 d. administracinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atliekų atsiėmimo“ ( toliau- ir Aktas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas .

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, jos atstovas advokato padėjėjas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamame administraciniame akte atsakovas nurodė, jog BUAB „ Ūrus ir Ko“ administratorius informavo Utenos RAAD , kad įmonė neturi lėšų atliekų sutvarkymui, o atliekos turi būti sutvarkytos, todėl atsakovas skundžiamu administraciniu aktu įpareigojo pareiškėją AB“ Freda“ iki 2018 m. balandžio 30 d. atsiimti Akte nurodytas atliekas per 2013-2014 metus, perduotas atliekų tvarkytojui BUAB „ Ūrus ir Ko“, ir esančias BUAB „ Ūrus ir Ko“, priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir priduoti jas atliekų tvarkytojams bei apie tai informuoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ( toliau- ir RAAD) . Be to administraciniu aktu atsakovas informavo pareiškėją, kad neatsiėmus atliekų , jos bus tvarkomos , o patirtos išlaidos bus išieškomos iš AB“ Freda“. Pareiškėjo vertinimu šis administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2013-2014 metų laikotarpiu pareiškėja AB“ Freda“ buvo sudariusi sutartį su UAB“ Alvinta“, atliekų vežėju, kuris įsipareigojo pareiškėjos pagamintas ar susidariusias atliekas surinkti, išvežti ir pasirūpinti galutiniu jų sutvarkymu. Pareiškėja pripažįsta, kad per 2013-2014 metų laikotarpį AB“ Freda“ per atliekų vežėją UAB“ Alvinta“, perdavė atliekų tvarkytojai UAB „ Ūrus ir Ko“ administraciniame akte nurodytą kiekį atliekų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo UAB „ Ūrus ir Ko“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini), saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. UAB „ Ūrus ir Ko“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „ Ūrus ir Ko“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, įpareigojo BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratorių D. B. imtis priemonių ir užtikrinti , kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpų, esančių ((duomenys neskelbtini), visos esančios sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams , turintiems teisę jas tvarkyti. Iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Vykdant atliekų perdavimo darbus užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Teismai savo sprendimais yra įpareigoję atliekų tvarkytoją UAB „ Ūrus ir Ko“ ir/ar jį atstovaujantį bankroto administratorių sutvarkyti visas atliekas, esančias atliekų tvarkytojo teritorijoje. Pareiškėjui yra žinoma, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas teismo vykdomasis raštas, tačiau pareiškėjui nėra žinoma, kaip jis yra vykdomas. Tačiau atsakovas, nepaisydamas įsiteisėjusių ir vykdytinų teismų sprendimų, priėmė administracinį aktą, kuriuo analogiško pobūdžio įpareigojimus nukreipė į kitą subjektą, t.y. į pareiškėją AB“ Freda“. Pažymėjo, kad teisinėje sistemoje negali būti toleruojama situacija, kad galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Teismui, nepanaikinus atsakovo administracinio akto, galiotų dviejų skirtingų teismų sprendimai, kuriais priimti analogiško pobūdžio įpareigojimai, tik nukreipti į skirtingus asmenis. O tai reikštų, kad teismų sprendimai prieštarautų vienas kitam , nebūtų aišku kuri šalis turėtų vykdyti teismų analogiškus įpareigojimus. Pareiškėjas nurodė, kad iš byloje esančios surinktos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „ Ūrus ir Ko“ patikrinimus organizavo 2012-2016 metais. Pareiškėjo atliekos yra skirtos šalinimui, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau- ir Įstatymas) nuostatomis, atliekų tvarkytojas šias pareiškėjo perduotas atliekas turėjo teisę laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus. Pareiškėjas dalį atliekų tvarkytojui per atliekų vežėją UAB“ Alvinta“, perdavė dar 2013 metais, todėl atsakovas jau 2014 metais turėjo nustatyti, kad atliekų turėtojas yra pažeidęs minėto įstatymo atliekų saugojimo terminus. Tačiau iš byloje esančių patikrinimo aktų , nebuvo nustatyta, kad atliekų tvarkytojas būtų padaręs pažeidimus, susijusius su atliekų nesavalaikiu tvarkymu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas galimai sąmoningai ir tikslingai buvo sukūręs atliekų tvarkytojui UAB „ Ūrus ir Ko“ išskirtines sąlygas veikti nebaudžiamam arba atsakovas savo pareigas , numatytas Įstatyme vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai. Nors administraciniame akte atsakovas nurodo, kad atliekų tvarkytojas pareiškėjo AB“ Freda“ atliekų nesutvarkė, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios aplinkybės egzistavimą. Priešingai, aplinkybę, kad atliekų tvarkytojo BUAB „ Ūrus ir Ko“ teritorijoje , adresu (duomenys neskelbtini), nėra pareiškėjui priklausančių atliekų, kurios išvardytos administraciniame akte ir kurias pareiškėjas privalo atsiimti, įrodo ir patvirtina byloje esanti atsakovo užsakymu atliktų Atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretavimo ataskaita ( toliau- ir Ataskaita). Ataskaitoje, parengtoje 2016 m. rugpjūčio 8 d, nurodytais duomenimis, kurie buvo atlikti imant atliekų tvarkytojo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių atliekų mėginius, tarp atliekų, esančių atliekų tvarkytojo teritorijoje, nėra nei vienos atliekos priklausančios pareiškėjui pagal administraciniame akte nurodytus atliekų kodus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad 2013-2014 m. atvežtas atliekas UAB „ Ūrus ir Ko“ sutvarkė, tvarkytojo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančių atliekų nėra, todėl atsakovo reikalavimas nurodytas skundžiamame administraciniame akte įpareigojantis pareiškėją atsiimti atliekas negali būti realizuotas, jis yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė L. B. teismo posėdyje prašė pareiškėjos AB“ Freda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovo 2018-03-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atliekų atsiėmimo“ pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti atsakovo priimtas privalomasis nurodymas ar procesinis sprendimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Tačiau jie pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti. Ginčijamas raštas nėra privalomasis nurodymas , jame nėra nurodyta, kad pareiškėjas būtų padaręs kokius nors pažeidimus, nėra įpareigojimo šiuos pažeidimus iki tam tikro laiko pašalinti. Jame tiktai prašoma gera valia iki 2018-04-30 atsiimti pareiškėjui priklausančias atliekas esančias BUAB „ Ūrus ir Ko“ priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir jas priduoti atliekų tvarkytojams apie tai informuojant Utenos RAAD. Nurodoma, kad neatsiėmus atliekų , jos bus tvarkomos, o patirtos išlaidos bus išieškomos iš AB“ Freda“. Niekas pareiškėjo, kad jis iki 2018-04-30 atliekų neatsiėmė , nebaudė, netaikė sankcijų. Minėtas raštas nėra sprendimas, už kurio nevykdymą AB“ Freda“ būtų taikomos kokios nors poveikio priemonės. Utenos RAAD jau yra pareiškęs dalį kreditorinių reikalavimų BUAB „ Ūrus ir Ko“ bankroto byloje dėl atliekų sutvarkymo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad visų atliekų , esančių BUAB „ Ūrus ir Ko“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), mėginiai buvo imamai cheminių laboratorinių tyrimų atlikimui, kurių duomenys buvo fiksuoti Ataskaitoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB“ Alvinta“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Teisme 2019-02-07 yra gautas UAB“ Alvinta „ prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB“ Alvinta“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjo AB“ Freda“ skundą ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Utenos RAAD 2018 -03-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atliekų atsiėmimo“ nurodytas įpareigojimas pareiškėjui AB“ Freda“ yra neteisėtas. AB“ Freda“ yra įvykdžiusi visus minėtame rašte nurodytus Įstatymo reikalavimus. Nurodė, kad UAB“ Alvinta“ yra nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkytojas, įregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip įvairių nepavojingų ir pavojingų atliekų vežėjas, tarpininkas , prekiautojas atliekomis. UAB“ Alvinta“ turi Aplinkos apsaugos agentūros 2016-02-08 išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią UAB“ Alvinta“ teisę rinkti pavojingas atliekas. AB“ Freda“ pavojingas atliekas UAB“ Alvinta“ perdavė pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, kad AB“ Freda“ per 2013-2014 metų laikotarpį visas Utenos RAAD rašte nurodytas atliekas perdavė UAB“ Alvinta“, kuri atliekas perdavė atliekų tvarkytojai UAB „ Ūrus ir Ko“. Atliekų perdavimo metu ( 2013-2014 metais) UAB „ Ūrus ir Ko“ buvo nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkytoja, įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip įvairių nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkėjas, tvarkytojas, vežėjas, eksportuotojas , importuotojas. Atliekų perdavimo metu UAB „ Ūrus ir Ko“ turtėjo TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo veiklai vykdyti pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2008-06-13 išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią AB „ Ūrus ir Ko“ teisę rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas. Atliekų perdavimo metu UAB „Ūrus ir Ko“ veikla nebuvo sustabdyta, pavojingų atliekų licencija buvo galiojanti , nepanaikinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB“ Freda“ netinkamai vykdė pareigą perduoti atliekas atliekų tvarkytojui. AB“ Freda“, perduodama pavojingas atliekas UAB“ Alvinta“, sumokėjo už šių atliekų sutvarkymą , o UAB“ Alvinta“, perduodama tas pačias atliekas UAB „ Ūrus ir Ko“, sumokėjo už šių atliekų sutvarkymą. Taigi visa atsakomybė už šių atliekų sutvarkymą perėjo UAB „Ūrus ir Ko“. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdęs Utenos RAAD privalėjo kontroliuoti UAB „Ūrus ir Ko“. Jeigu Utenos RAAD būtų tinkamai vykdęs UAB „Ūrus ir Ko“ kontrolę , šiam atliekų tvarkytojui nebūtų suteikta galimybė nesąžiningai vykdyti atliekų tvarkymo veiklą bei nebūtų sukaupti dideli atliekų kiekiai UAB „Ūrus ir Ko“ veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-03-20 administracinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo administracinio akto turinio matyti, kad juo atsakovas prašo AB“ Freda“ iki 2018 -04-30 atsiimti BUAB“ Ūrus ir Ko“ priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje esančias atliekas, kurių gamintojas yra AB“ Freda“ , ir jas perduoti atliekų tvarkytojams, bei apie tai informuoti Utenos RAAD . Be to jame nurodyta, kad jeigu AB“ Freda“ neatsiims atliekų, išlaidos už jų tvarkymą bus išieškotos iš AB“ Freda“.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio, nustatančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalies 6 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. (toliau- AAVKĮ). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. nustato privalomojo nurodymo davimo atvejus: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Privalomojo nurodymo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-393. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atliekų atsiėmimo“ nėra įformintas kaip privalomasis nurodymas, jame nėra nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo nuostatomis, neatitinka ir privalomojo nurodymo formos. Tačiau šiame sprendime atsakovas pareiškėjui suformulavo konkrečią elgesio taisyklę, nustatė konkrečias pareigas ir nurodė šių pareigų nevykdymo pasekmes, tai, kad pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo iki nustatyto termino 208-04-30, o atsakovas už šio įpareigojimo neįvykdymą pareiškėjui iki šiol netaikė jokių sankcijų, šio sprendimo nedaro negaliojančio, atsakovas, bet kada gali taikyti sprendime nurodytas įpareigojimo nevykdymo pasekmes, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendimas nevertintinas kaip pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas buvo priimtas, kaip nurodoma pačiame sprendime, bankrutuojančios UAB “Ūrus ir Ko“ administratoriui informavus Utenos RAAD, jog įmonė neturi lėšų atliekų sutvarkymui, tačiau visos atliekos , tarp kurių ir AB“ Freda“ atliekos, turi būti sutvarkytos, kad būtų išvengta žmonių sveikatai ir aplinkos apsaugai kenksmingo poveikio. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad yra vertinamas 2013-2014 m. laikotarpis, kai AB“Freda“ perdavė atliekas UAB“ Ūrus ir Ko“. Atliekų perdavimo metu ( 2013-2014 metais) UAB „ Ūrus ir Ko“ buvo nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkytoja, įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip įvairių nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkėjas, tvarkytojas, vežėjas, eksportuotojas , importuotojas. Atliekų perdavimo metu UAB „ Ūrus ir Ko“ turtėjo TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo veiklai vykdyti pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2008-06-13 išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią AB „ Ūrus ir Ko“ teisę rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas. Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB“ Alvinta“ 2013-2014 m. laikotarpiu buvo nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkytojas, įregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kaip įvairių nepavojingų ir pavojingų atliekų vežėjas, tarpininkas, prekiautojas atliekomis. UAB“ Alvinta“ turėjo Aplinkos apsaugos agentūros 2016-02-08 išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią UAB“ Alvinta“ teisę rinkti pavojingas atliekas. AB“ Freda“ pavojingas atliekas UAB“ Alvinta“ perdavė pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Atliekų perdavimo metu ( 2013-2014 metais) UAB „ Ūrus ir Ko“ buvo nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkytoja, įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip įvairių nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkėjas, tvarkytojas, vežėjas, eksportuotojas , importuotojas. Atliekų perdavimo metu UAB „ Ūrus ir Ko“ turtėjo TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo veiklai vykdyti pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2008-06-13 išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią AB „ Ūrus ir Ko“ teisę rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas. Atliekų perdavimo metu UAB „Ūrus ir Ko“ veikla nebuvo sustabdyta, pavojingų atliekų licencija buvo galiojanti , nepanaikinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB“ Freda“ netinkamai vykdė pareigą perduoti atliekas netinkamam atliekų tvarkytojui. Nėra ginčo, kad AB“ Freda“, perduodama pavojingas atliekas UAB“ Alvinta“, sumokėjo už šių atliekų sutvarkymą , o UAB“ Alvinta“, perduodama tas pačias atliekas UAB „ Ūrus ir Ko“, sumokėjo už šių atliekų sutvarkymą. Pareiškėjas pripažįsta, kad per 2013-2014 metus atliekų vežėjas atliekų tvarkytojui UAB „Ūrus ir Ko“ perdavė administraciniame akte nurodytą kiekį atliekų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau- ir Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia atliekų darytoją- tai asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų ( pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Minėto straipsnio 17 dalis nustato, kad atliekų turėtojas- atliekų darytojas arba asmuo , turintis atliekų. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, atliekų turėtojas šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali tvarkyti atliekas pats arba atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Atliekos tvarkomos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „ teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir ( ar) produktų , dėl kurių naudojimo susidaro atliekos , gamintojas ar importuotojas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ( toliau- ir LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė UAB „Ūrus ir Ko“ laikyti pavojingąsias atliekas šios bendrovės eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo UAB „Ūrus ir Ko“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini), saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. UAB „ Ūrus ir Ko“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „ Ūrus ir Ko“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, įpareigojo BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratorių D. B. imtis priemonių ir užtikrinti , kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpų, esančių (duomenys neskelbtini), visos esančios sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams , turintiems teisę jas tvarkyti. Iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Vykdant atliekų perdavimo darbus užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Teismai savo sprendimais yra įpareigoję atliekų tvarkytoją UAB „ Ūrus ir Ko“ ir/ar jį atstovaujantį bankroto administratorių sutvarkyti visas atliekas, esančias atliekų tvarkytojo teritorijoje. Pažymėtina, kad minėti teismų sprendimai yra priimti tenkinant Utenos RAAD ieškinius, yra įsiteisėję, galiojantys, todėl privalo būti vykdomi.

Kaip jau buvo anksčiau minėta Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „ Ūrus ir Ko“, jeigu UAB „ Ūrus ir Ko“ neįvykdys sprendimo per nustatytą terminą. Tačiau atsakovas, nepaisydamas įsiteisėjusių ir vykdytinų teismų sprendimų, priėmė administracinį aktą, kuriuo analogiško pobūdžio įpareigojimus nukreipė į kitą subjektą, t.y. į pareiškėją AB“ Freda“. Taigi administracinis aktas ir jame nurodytas pareiškėjui įpareigojimas iš esmės prieštarauja teismų sprendimams, kuriais atliekų tvarkytojas UAB „ Ūrus ir Ko“ ir/ar jį atstovaujantis bankroto administratorius yra įpareigotas sutvarkyti visas (duomenys neskelbtini), esančias atliekas.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 5 d. paskelbė viešąjį Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą dėl BUAB“ Ūrus ir Ko“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), lauke laikomų pavojingų atliekų tvarkymo. Prieš paskelbiant minėtą skelbimą, sudarė sutartį su įmone MQS Umweltprojekt GmbH ( toliau- ir Įmonė ) dėl įvairių Utenos rajone rastų atliekų laboratorinių tyrimų atlikimo , gautų tyrimų rezultatų įvertinimo ir atliekų klasifikavimo ir 2016-06-13 perdavė mėginius atliekų, iš UAB“ Ūrus ir Ko“ veiklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti jų laboratorinius tyrimus.

Buvo parengta Atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretavimo ataskaita ( toliau- ir Ataskaita). Ataskaitoje, parengtoje 2016 m. rugpjūčio 8 d, nurodytais duomenimis, kurie buvo atlikti imant atliekų tvarkytojo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių atliekų mėginius , tarp atliekų , esančių atliekų tvarkytojo teritorijoje, nėra nei vienos atliekos priklausančios pareiškėjui pagal administraciniame akte nurodytus atliekų kodus (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad buvo imami visų atliekų , esančių BUAB „ Ūrus ir Ko“ teritorijoje , adresu (duomenys neskelbtini), mėginiai cheminių laboratorinių tyrimų atlikimui, ir patvirtino, kad Ataskaitoje nėra nurodyta atliekų pagal AB“ Freda“ administraciniame akte nurodytus atliekų kodus. Nors administraciniame akte atsakovas nurodė, kad atliekų tvarkytojas pareiškėjo AB“ Freda“ atliekų nesutvarkė, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios aplinkybės egzistavimą.

Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo, kitų proceso dalyvių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Iš pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „ Ūrus ir Ko“ teritorijoje , adresu (duomenys neskelbtini) yra sukaupta labai daug atliekų. Tačiau įvertinus tai, kad Ataskaitoje nėra nurodyta atliekų pagal AB“ Freda“ administraciniame akte nurodytus atliekų kodus, ginčijamame administraciniame akte nėra šios atliekos kokiu tai būdu identifikuotos kaip AB“ Freda“, jos nesurūšiuotos, nenurodyta jų buvimo aikštelėje vieta, todėl tikėtina, kad atliekų tvarkytojas pareiškėjo AB“ Freda“ atliekas sutvarkė ir jų aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nėra, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas nurodytas skundžiamame administraciniame akte, įpareigojantis pareiškėją AB“ Freda“ atsiimti atliekas, negali būti realiai įvykdytas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į galiojantį nagrinėjamo ginčo teisinį reglamentavimą, sprendžia , kad priimtas 2018 m. kovo 20 d. administracinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl atliekų atsiėmimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 2831,40 Eur atstovavimo išlaidų. Pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas V. K. pagal 2019-04-15 įgaliojimą , duotą (duomenys neskelbtini), su kurią pareiškėjas yra sudaręs 2013-03-18 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Turėtas išlaidas pagrįsti pareiškėja pateikė 2018-05-24 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-09-04 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-04-11 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-05-09 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2019-03-07 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėja AB“ Freda“ (duomenys neskelbtini) 2018-04-26 pervedė 1973,20 Eur, 2018-05-17 pervedė 2528,90 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pareiškėja pateikė teismui (duomenys neskelbtini) parengtą ataskaitą apie atliktus darbus ir suteiktas konsultacijas. Pagal šią ataskaitą atlygintinas išlaidas sudaro: atskirojo skundo dėl Panevėžio administracinio teismo 2017-07-17 nutarties parengimo išlaidos 290,40 Eur, 2018-05-11 atskirojo skundo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundą parengimo išlaidos 435,60 Eur, skundo parengimo išlaidos 871,20 Eur, patikslinto skundo parengimo išlaidos 435,60 Eur, išlaidos už suteiktas konsultacijas 435,60 Eur, iš viso 2468,40 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.15 punktas už atskirojo skundo surašymą nustato 0,4 koeficientą, 8.2 punktas nustato už skundo ir patikslinto skundo surašymą 2,5 koeficientą, 8.19 punktas už vieną teisinių konsultacijų valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ši pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo suma neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina.

Teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti turėtas 145,20 Eur išlaidas už teisinę analizę dėl Vilniaus RAAD privalomojo nurodymo susijusio su UAB“ Ūrus ir Ko“, bei 217,80 Eur išlaidas už konsultaciją dėl UAB“ Ūrus ir Ko“ problemos ir sprendimo būdų, viso 363 Eur, įvertinęs šias išlaidas kaip nesusijusias su išnagrinėta byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 20 d. administracinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini) “ Dėl atliekų atsiėmimo“.

Priteisti AB“ Freda“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2468,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 40 euro centus) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė