Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios R. Š. individualios įmonės atstovės bankroto administratorės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens L. D. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo įpareigoti išduoti bankrutavusios R. Š. individualios įmonės administratoriui (duomenys neskelbtini) leidimą įregistruoti R. Š. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pagal 2007-09-26 Trakų rajono teismo sprendimą, t.y. į nekilnojamus daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, įpareigoti R. Š. įregistruoti nuosavybės teisę į įgytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-10 nutartimi , kuri įsiteisėjo 2018-09-21, R. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) (toliau - Administratorius), direktorius - L. D..

Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis VĮ Registrų centras duomenimis R. Š. individuali įmonė savo vardu nekilnojamojo turto nėra įregistravusi.

Vilniaus apygardos teismas 2018-11-07 nutartimi patvirtino R. Š. individualios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 5 977,23 Eur sumai.

Bankroto administratorius vykdydamas R. Š. individualiai įmonei bankroto procedūrą nustatė, kad įmonės savininkės R. Š. vardu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), tačiau nuosavybės teisės nėra tinkamai įregistruotos, ko pasėkoje, bankroto administratorius negali nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininkės asmeninį turtą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dengimui.

Butą R. Š. įgijo 2007-09-26 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu . Pagal VĮ Registrų centro išrašą, dalyje dėl nuosavybės teisų (4.1 punkte) pažymėta, jog „nuosavybės teisės neįregistruotos. Administratorius, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 19 punktu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl R. Š. individualios įmonės savininkės vardu registruoto turto. 2019-08-13 d. atsakymu VĮ Registrų centras informavo, kad R. Š. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, kadangi nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas jos prašymas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutavusios R. Š. individualiosios įmonės administratorė negali tinkamai atlikti ĮBĮ nustatytų bankroto procedūrų. Vilniaus apygardos teismui 2018-11-07 nutartimi patvirtinus R. Š. individualios įmonės kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus 5 977,23 Eur sumai, administratorius, nustatęs, kad R. Š. pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2007-09-26 sprendimą atiteko nekilnojamasis turtas (Butas), negali nukreipti į minėtą turtą išieškojimo, nes jis nėra įregistruotas R. Š. vardu.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojama nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie nuosavybės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis). Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo (pirkėjas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Registruojant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, nuosavybės teisės atsiradimą (tokie dokumentai yra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis ir daikto perdavimo aktas (ar kitoks dokumentas) arba tik nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu daikto perdavimo momentas numatytas šioje sutartyje (t. y. sutarties sudarymas ir daikto perdavimas sutapo).

CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta pardavėjo teisių gynimo galimybė, kuria naudodamasis pardavėjas gali reikalauti iš teismo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties ir daikto perdavimo akto ar kitokio dokumento pagrindu, jeigu pirkėjas, kuriam perduotas nekilnojamasis daiktas, vengia įregistruoti įgytą nuosavybės teisę. Teismui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nuosavybės teisė registruojama teismo sprendimo pagrindu. Kadangi tokio pobūdžio bylose ginčo iš esmės dėl nuosavybės teisės disponavimo nėra, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo atlikti techninio pobūdžio veiksmą – išviešinti viešame registre – išdavimo. Taigi, tokios bylos nagrinėjamos kaip bylos dėl teismo leidimų išdavimo supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 straipsniai).

ĮBĮ 19 straipsnio 5 dalies 19 punkte numatyta, kad bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, administratorius turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administratorės pateiktus duomenis, administratorės teisę nukreipti išieškojimą į administruojamos įmonės savininkės turtą bei siekiant apsaugoti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, esant aplinkybėms, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą viešame registre negali būti įregistruota, o kartu negali būti įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2018-11-07 nutartis, bankroto administratorės prašymas tenkintinas, leidimas išduotinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Išduoti pareiškėjos R. Š. individualios įmonės administratoriui (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) leidimą įregistruoti R. Š. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pagal 2007-09-26 Trakų rajono teismo sprendimą, t.y. į butą su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.