Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. J. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 1S-D98436 (15.2.48 E.) priimtą sprendimą nesuteikti prašomos informacijos ir įpareigoti atsakyti į įstaigai persiųstą raštą, suteikiant konkrečią ir išsamią prašomą informaciją.

Skunde nurodė, kad jo tuometinė atstovė, advokatė, 2023 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau, ir – Inspekcija). Prašymu buvo siekiama gauti konkrečią informaciją dėl servituto dydžio, būtino eksploatuoti jam priklausantį poilsio paskirties gyvenamąjį namą su visomis privalomomis infrastruktūromis, įskaitant nuotekų valymo įrenginius. Inspekcija persiuntė paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau, ir – NŽT), pavedant jai atsakyti pagal kompetenciją.

Nurodo, kad NŽT 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 1S‑D98436 (15.2.48 E.) pateikė atsakymą, tačiau į persiųstus klausimus išsamiai neatsakė. Iš gauto atsakymo akivaizdu, kad įstaiga vengė tiesiogiai ir išsamiai atsakyti į pagal kompetenciją suformuluotus klausimus, susijusius su pareiškėjui priklausančio pastato eksploatavimo ir remonto galimybėmis. Įstaiga administraciniais aktais nustato servituto plotus statiniams, esantiems valstybinėje žemėje, disponuoja duomenimis ir taiko susiformavusią analogišką praktiką, tačiau šiuo atveju, dėl neveikimo, atsisakė suteikti prašomą informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol jis negali naudotis jam priklausančiu statiniu pagal paskirtį ir jo remontuoti, o NŽT nevykdė jai priskirtų funkcijų ir nesuteikė prašomos informacijos, jis prašo panaikinti NŽT 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 1S‑D98436 (15.2.48 E.) priimtą sprendimą nesuteikti informacijos ir įpareigoti instituciją atsakyti į persiųstą raštą, pateikiant konkrečią ir išsamią prašomą informaciją.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Patikslina, jog 2023 m. birželio 29 d. Inspekcijoje buvo gautas advokatės prašymas Nr. 1D‑13464 dėl informacijos apie servituto dydį, būtino eksploatuoti poilsio paskirties gyvenamąjį namą su privaloma infrastruktūra. Inspekcija šį prašymą persiuntė NŽT kaip kompetentingai institucijai. NŽT, išnagrinėjusi kreipimąsi, 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakymą pareiškėjui.

Atsiliepime teigiama, jog administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, kurie sukelia teisines pasekmes. NŽT mano, kad nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar advokatės prašymas dėl servituto dydžio laikytinas prašymu ar skundu, ar NŽT 2024 m. gruodžio 3 d. raštas atitinka individualaus administracinio akto požymius pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį.

Atsiliepime teigiama, kad Inspekcija, persiųsdama prašymą, pagrįstai nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 10 punktą servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, pakeistos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1276 (toliau – Taisyklės) reglamentuoja atvejus, kada NŽT nustato servitutus. Taisyklės nenumato NŽT pareigos nustatyti servituto dydį privačiuose žemės sklypuose esantiems gyvenamiesiems namams ar teikti teisines konsultacijas. Viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leistina“, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo priimti administracinio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to 2024 m. gruodžio 3 d. raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Taigi NŽT raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jo teisėtumo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, todėl toks skundas negali būti priimtas nagrinėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – atsiliepime į prašymą nurodė, kad teismas vadovautųsi savo nuožiūra, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nurodo, kad teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad Inspekcija vykdo statybos ir žemės naudojimo priežiūrą. Žemės naudojimo priežiūra apima tikrinimą, ar žemė naudojama pagal paskirtį, nepažeidžiamos sklypų ribos, nenaikinami geodeziniai punktai ir atkuriami riboženkliai. Tai yra baigtinis Inspekcijai priskirtų funkcijų sąrašas. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. žemės naudojimo kontrolę vykdė NŽT. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šią funkciją perėmė Inspekcija, tačiau nagrinėjamo prašymo metu Inspekcija žemės naudojimo priežiūros nevykdė ir jokių sprendimų dėl žemės naudojimo nepriėmė.

Mano, kad gavusi prašymą dėl servituto dydžio, Inspekcija jį pagrįstai persiuntė NŽT, nes servitutų nustatymas yra išimtinė NŽT kompetencija. Servitutai nustatomi pagal Civilinį kodeksą ir žemės servitutų nustatymo taisykles, o Inspekcijai tokia funkcija nesuteikta. Inspekcija vykdo tik statybos priežiūrą (statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, statybos proceso teisėtumo tikrinimą), tačiau servitutų klausimų nenagrinėja. Administracinėje byloje nėra ginčijami Inspekcijos veiksmai, persiunčiant prašymą pagal kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 1S-D98436 (15.2.48 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 29 d. Inspekcijoje buvo užregistruotas advokatės V. Z., veikiančios pareiškėjo vardu, pateiktas prašymas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1D‑13464. Prašymu pareiškėjas prašė informuoti, koks plotas, ar/ir kokio dydžio servitutas yra būtinas eksploatuoti poilsio paskirties gyvenamąjį namą su visomis privalomomis infrastruktūromis, įskaitant ir nuotekų valymo įrenginius.

2024 m. lapkričio 15 d. Inspekcija raštu Nr. 2D‑27201 prašymą persiuntė NŽT nagrinėti pagal kompetenciją, nurodydama, kad Inspekcijai, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai, nėra priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimų, susijusių su servituto dydžio nustatymu.

2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 1SD‑98436‑(15.2.48 E.) NŽT pateikė atsakymą į jai Inspekcijos persiųstą pareiškėjo prašymą. Atsakyme nurodyta, kad pagal matininkas yra parengęs siūlomų servitutų planą ir jį derinęs su žemės sklypo savininke. Matininkas, veikdamas pagal savo kvalifikaciją ir vertindamas esamą situaciją sklype, parengė servituto sprendinius, todėl pareiškėjui rekomenduota dėl papildomų paaiškinimų kreiptis tiesiogiai į šį specialistą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. raštu, pateikė skundą teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – Taisyklės).

Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – Informacijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal minėto Informacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi duomenų išsamumo principu – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys (1 punktas); duomenų tikslumo principu – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis (2 punktas); teisėtumo principu – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais (3 punktas); pagalbos principu – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis (5 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 papunktis).

Lietuvos vyriausiasis teismas yra nurodęs, kad raštas yra viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešąjį administravimą plačiąja prasme, priimtas administracinis aktas, kurio patikra tam tikra apimtimi, t. y. atsakymo pakankamumo aspektu, priskirtina administraciniam teismui, todėl gali būti ginčo teisme dalyku (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-879-624/2024, 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, veikdamas per atstovę, 2023 m. birželio 29 d. pateikė prašymą Inspekcijai, kuri jo prašymą persiuntė NŽT. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas neprašė nustatyti servituto administraciniu aktu, o siekė gauti informaciją, koks plotas, ar/ir kokio dydžio servitutas yra būtinas eksploatuoti poilsio paskirties gyvenamąjį namą su visomis privalomomis infrastruktūromis, įskaitant ir nuotekų valymo įrenginius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo turinį, sprendžia, kad jis laikytinas prašymu, į kurį atsakoma laisva forma. Taigi, atsakovas turėjo pareiškėjui pateikti atsakymą laisva forma pagal prašymo turinį.

Iš skundžiamo atsakymo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, susijusios su servituto apibrėžimu, servituto suteikiamomis teisėmis, servituto nustatymo būdais. Pareiškėjui dėl išsamios ir kvalifikuotos informacijos pateikimo buvo pasiūlyta kreiptis į servituto planą sudariusį matininką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, taip pat pateikto atsakymo turinį, sprendžia, kad NŽT pateiktas atsakymas neatitinka prašymo turinio. Atsakyme NŽT neatsakė į esminius pareiškėjo prašymo klausimus, nepateikė jokios konkrečios informacijos apie servituto dydį, jo būtinumą ar taikytiną praktiką. Darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo suteikta pakankama informacija, atsižvelgiant į jo prašymo turinį. Atsakovė NŽT atsiliepime teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodyti klausimai nepatenka į jos kompetenciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju NŽT skundžiamame rašte nepateikė argumentų, kodėl negali suteikti prašomos informacijos, nepaaiškino pareiškėjui, kodėl prašyme nurodyti klausimai nepatenka į NŽT kompetenciją, todėl vertinama, kad NŽT atsakymas neatitinka Taisyklių nuostatų ir Informacijos įstatyme nustatytų principų, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo.

Atsižvelgiant į teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, NŽT 2024 m. gruodžio 3 d. raštas naikintinas kaip nepagrįstas ir NŽT įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas, pareiškėjo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. J. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 1SD‑98436 (15.2.48E) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. J. 2023 m. birželio 29 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“

Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.