- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 2-2104-918/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08767-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (3-4 b. l.)prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype Gaižiūnų g. 21 savavališkai pastatytą garažą – dirbtuves bei pašalinti minėtame žemės sklype esančius statybinius blokus, statybines šiukšles ir metalines sūpynes. Ieškovas ieškinyje ir dublike (51-52 b. l.) nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, yra nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo 2009 metais namo vakarinėje pusėje pastatė garažą – dirbtuves, kurio viena siena yra rūsio patalpos siena su langais. Statinys užstoja saulę. Be to, ieškovui priskirtos naudotis rūsio patalpos langą atsakovas užkalė metaliniai strypais, todėl neįmanoma atidaryti lango. Dėl uždaryto lango ir saulės šviesos trūkumo pūva patalpos lubos, sienos, sandėliuojami daiktai. Atsakovas tame statinyje pjausto medieną, dirba su metalu ar remontuoja mašinas, dėl keliamo triukšmo neįmanoma būti rūsio patalpoje. Priešais ieškovo rūsio ir gyvenamosios patalpos langus namo pietinėje pusėje atsakovas sandėliuoja statybinius blokus, kurų aukštis apie 2,5 m. dėl blokų į rūsio patalpą nepatenka šviesa, o iš gyvenamųjų patalpų matosi neestetiškas vaizdas. Be to, atsakovas sandėliuoja statybines šiukšles, kurios taip pat gadina vaizdą. Prie pat ieškovo rūsio patalpos lango atsakovas yra pastatęs metalines sūpynes, kuriomis dažnai supasi vaikai, keldami triukšmą. Ieškovo pateiktos nuotraukos yra 2007 metų ir 2009 metų, todėl neįrodo, kad stoginė buvo įrengta 2006 metais. Atsakovas stoginę nuolat įrenginėja, iš kiemo pusės pastatė sieną su durimis, taip stoginė virto garažu – dirbtuvėmis. M. G. pretenzijų dėl stoginės nereiškė, nes tuo metu ginčo statinys buvo tik stoginė, mašinų dūmai nepatekdavo į rūsio patalpas, greitai išsisklaidydavo. Iš stoginės padarius beveik uždarą patalpą, visi dūmai ir triukšmas sklinda į ieškovo rūsio ir virš jo esančias virtuvės patalpas. Ieškovo skundo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje nagrinėjimas nutrauktas motyvuojant tuo, kad nesudėtingo statinio statyba be bendraturčio sutikimo yra mažareikšmis pažeidimas.
Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad statinį įvardijo kaip garažą, nes ten laikomas automobilis, o kaip dirbtuves – nes ten atliekami įvairūs darbai. Atsakovo kieme sukrautose statybinėse medžiagose veisiasi parazitai, todėl aplinka nesaugi. Dėl saulės šviesos trūkumo pradėjo pelyti rūsys. Atsakovas metalus pjausto 2-3 kartus per savaitę. Atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad galinė siena buvo pastatyta 2012 metais. Atsakovas stoginėje vykdydamas metalo pjaustymo darbus pažeidžia priešgaisrinės saugos taisykles, kadangi rūsio patalpoje yra dujų katilas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (40-41 b. l.) ir tripliku (63-65 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo įvardijamas garažas – dirbtuvės iš tiesų yra stoginė, kuri įrengta 2006 metais. Stoginė yra lengvos konstrukcijos stogelis iš profiliuotos skardos lakštų, vienu galu atremtų į gyvenamojo namo sieną, kitu -į ieškovo tvorą. Stoginė įrengta virš ieškovo įvažiavimo į atsakovui priklausantį kiemą.. nei stoginės įrengimo metu 2006 metais, nei vėliau iki M. G. mirties 2009 metais, tuometinė bendrasavininkė M. G. tuometinei bendrasavininkei I. Z. pretenzijų nereiškė. Ieškovas į gyvenamąjį namą atsikraustė 2009 metais, stoginė tuo metu jau buvo. Ieškovas teismui melagingai nurodo stoginės įrengimo laiką – 2009 metais, be to, ieškovas kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją nurodė dar kitokią datą – 2014 metus. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, ieškovo rašytinis sutikimas stoginei neprivalomas, kadangi per vienerius metus nuo statybos pradžios nebuvo kreiptasi raštu dėl statinio statybos. Kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos metaduomenų informacijoje matyti, kad nuotrauka daryta 2006 metais. Ieškovas dublike iš esmės pripažino, kad stoginė įrengta 2007 metais, nors ieškinyje tvirtina, kad įrengta 2009 metais. Ieškovas bendrasavininkiu tapo 2009 metais, kai stoginė jau buvo, todėl jos užprotestuoti neturi teisės. Atsakovas automobilių remontu neužsiima, turi vieną automobilį, kurio variklis nelaikomas nuolat įjungtas, automobilis yra techniškai tvarkingas. Ieškovo virtuvės langai yra visai kitoje pastato pusėje , todėl automobilio dūmai negali į virtuvę prasiskverbti. Stoginės galinė siena pastatyta ne 2015 metais, kaip teigia ieškovas. 2012 metais liepos mėnesį Google Maps Street View darytose nuotraukose yra užfiksuota galinės sienelės dalis iš cinkuotų skardos lakštų, ieškovas į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipėsi 2015 metais, nurodydamas, kad stoginė pastatyta 2014 metais. Ieškovas yra praleidęs apskundimo terminą. Ieškovas neduoda atsakovui sutikimo pastatyti ūkinį pastatą su garažu, todėl atsakovas šio pastato statybai skirtas statybines medžiagas, įskaitant ir blokus, laiko sklype. Naudojimosi sklypu tvarką nustatė teismas, atsakovas naudojasi jam priskirta sklypo dalimi ir ten laiko savo statybines medžiagas. Statybiniai blokai saulės ieškovui neužstoja, nes yra apie 2,52 m aukščio ir 3 metrų atstumu nuo pastato. Patys blokai uždengti nepermatoma plastikine plėvele, todėl vaizdas nėra neestetiškas. Atsakovas sklype nelaiko statybinių šiukšlių, ieškovas statybinėmis šiukšlėmis įvardija būsimo pastato statybai skirtą medieną, plytas, trinkeles, metalą. Sūpynės nėra statinys, jas galima lengvai perkelti. Sūpynėmis kartais pasinaudoja atsakovo anūkai, kurie gyvena atskirai, tik retkarčiais atvažiuoja į svečius. Ieškovo pateikta filmuota medžiaga tik patvirtina tai, kad ne stoginė užstoja šviesą, o rūsio patalpoje pakabintos užuolaidos, kurias ieškovas, norėdamas nufilmuoti atsakovo automobilį, atitraukė. Metaliniais strypais ieškovo langų neužkalinėjo, tokias grotas turi visi pastato rūsio langai, neatsižvelgiant į tai, kuriai iš šalių priskirta patalpa naudotis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje pastato pusėje rūsio langai yra.
Atsakovas teismo posėdžiuose palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad stoginėje ūkio darbus kaip metalo pjaustymas atlieka porą kartų per metus. Automobilių remontu neužsiima, nebent keičiantis sezonui pakeičia padangas savo ar marčių automobiliams. Atsakovas turi darbą, dienomis namuose nebūna, darbas yra susijęs su komandiruotėmis, fiziškai negalėtų 2-3 kartus per savaitę pjaustyti metalų. Jei ieškovas duotų sutikimą pasistatyti ūkinį pastatą, tokio pobūdžio problemų neturėtų kilti, nes stoginę tada išardytų. Statybiniai blokai sunkūs, juos sudėtinga perkelti į kitą vietą, statybiniai blokai ir kitos medžiagos laikomi bus tol, kol ieškovas leis statytis ūkinį pastatą. Name nėra dujų baliono, o yra dujų katilas, patalpoje, kurioje yra dujų katilas, jokie metalo pjaustymo darbai neatliekami, todėl ieškovo atstovės teiginiai apie sprogią aplinką ar priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą yra nepagrįsti. Automobilio išmetamosios dujos ne leidžiasi žemyn į rūsio patalpas, o pagal fizikos dėsnius kyla aukštyn. Virš stoginės yra ir atsakovui priklausančių patalpų langai, tačiau ten dujų smarvės nesijaučia. Sūpynes nuo ieškovo lango patraukė.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu (76-79 b. l.) nurodė, kad 2015-10-01 gavo ieškovo skundą dėl be bendraturčio sutikimo pastatyto garažo – dirbtuvių. 2015-10-28 buvo atliktas patikrinimas, užfiksuoti stoginės duomenys: ilgis apie 7,8 m, plotis apie 3,95 m, aukštis apie 2-2,5 m. toks statinys yra nesudėtingas, jo statybai reikalingas žemės sklypo bendraturčio sutikimas, kitoks statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Nesudėtingo statinio statyba be sutikimo laikoma mažareikšmiu pažeidimu. Statybinės šiukšlės yra suprantamos kaip atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Atliekos yra medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas atsikrato ar ketina ar privalo jomis atsikratyti. Dėl savavališkai be žemės klypo bendraturčio sutikimo pastatyto statinio į trečiąjį asmenį buvo kreipęsis ir atsakovas, tačiau jo skundo nagrinėjimas taip pat nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.
Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdžius neatvyko, bylą prašė nagrinėti atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovas teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė reikalavimo dėl sūpynių iš žemės sklypo pašalinimo, nurodė, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos (posėdžio garso įrašas 1:47-1:51 min). Ieškovo ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti iš žemės sklypo metalines sūpynes atsisakymas imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, todėl priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 298/596 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). be to, ieškovui priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių nurodytame sklype, o atsakovui – 37/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis kiemo statinių (7 b. l.). 2010-05-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovas naudojasi patalpomis ½ dalimi patalpų R-2, rūsio patalpomis R-4, G-2, pirmo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, o atsakovas naudojasi patalpomis: ½ patalpų R-2, R-3, G-1, ir pirmo bei antro aukšto patalpomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 (19 b. l.). Be to, pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, atsakovas – žemės sklypo dalimis, pažymėta „A“, o „C“ dalimi naudojamasi bendrai (8 b. l.).
Į teismą turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Civilinis procesas turi tikslą ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis). Taigi į teismą galima kreiptis tik įstatyme nustatyta tvarka, o kreipimosi į teismą sąlyga yra savo subjektinių teisių arba įstatymų saugomų interesų nurodymas ir jų gynimo siekis nuo pažeidimo ar ginčijimo (neigimo). Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė įstatyme numatytas ieškovo materialines subjektines teises ar teisėtus interesus, t.y. būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad turi tam tikrą įstatymo saugomą teisę, kurią neteisėtais (įstatymo neleidžiamais ar uždraustais) veiksmais pažeidžia atsakovas ir yra reikalinga tokią pažeistą teisę ginti. Įvertinus į bylą surinktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovas nesugebėjo įrodyti nei to, kad yra pažeista kokia nors įstatymo saugoma jo teisė, nei to, kad atsakovas atliko priešingus teisei veiksmus, t.y. ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.38 straipsnyje numatytus teisių gynimo būdus ((duomenys neskelbtini) str.).
Pažymėtina, kad šalių santykiai yra itin sudėtingi, konfliktas įsisenėjęs, todėl abiejų šalių paaiškinimai bei liudytojos G. B., kuri yra ieškovo sugyventinė ir turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymai vertinami kritiškai.
Dėl įpareigojimo pašalinti stoginę
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje „A“, tarp gyvenamojo namo ir kiemo tvoros yra pastatęs nesudėtingą statinį: į gyvenamojo namo sieną maždaug 2,5 m aukštyje ir kiemo tvorą maždaug 2 m aukštyje atremtas stogelis, taip pat sumontuota galinė siena, galinėje sieneloje yra durys. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas, prieš statydamas statinį, statybą leidžiančio dokumento - rašytinio žemės sklypo bendraturčio sutikimo negavo. Nors ieškovas atsakovo pastatytą statinį įvardija kaip garažą – dirbtuves, tačiau patikrinimą atlikę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai statinį kvalifikavo kaip stoginę. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovas teigė, kad statinys pastatytas 2009 metais, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovui atsikrausčius 2009 metais, stoginė (t. y. stogelis tarp namo sienos ir tvoros) jau buvo. Tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktos įvairių laikotarpių šeimyninio gyvenimo nuotraukos. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad stoginė buvo pakeista po 2009 metų: pristatyta galinė siena ir įdėtos durys. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada konkrečiai buvo pastatyta stoginės galinė siena. Išanalizavus atsakovo kartu su tripliku pateiktas Google Maps Street View nuotraukas, kuriose vaizdas fiksuotas 2012 m. liepos mėnesį, ir 2016 metų nuotraukas matyti, kad 2012 m. liepos mėnesį galinė sienelė jau buvo: padidinus Google Maps Street View nuotraukų vaizdą kairėje pusėje po stogu šalia angos į kiemą matyti prie namo sienos pritvirtinti metalo lakštai, o kitoje nuotraukoje dešinėje pusėje matyti pati galinė siena, kurios vaizdas iš esmės sutampa su 2016 metais darytomis stoginės nuotraukomis.
Atsakovo pastatyta medinių ir metalinių konstrukcijų stoginė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai (STR 1.01.07:2010 priedo 1 lentelės 5 p.). Ji pastatyta neturint žemės sklypo bendraturčio (ieškovo) sutikimo, kuris šiuo atveju yra statybą leidžiantis dokumentas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 p. įvardintus savavališkos statybos požymius. CK 4.75 str. įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Savo teisių pažeidimu ieškovas įvardijo tai, kad atsakovo pastatytoje stoginėje vykdomi įvairūs darbai, dėl kurio kyla triukšmas, be to, į ieškovo patalpas sklinda ieškovo automobilio išmetamųjų dujų kvapas, į rūsio patalpas nepatenka saulės šviesa ir dėl to rūsyje pelija sienos.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių reikalavimų dėl rūsio patalpų insoliacijos (apšvietimo), taigi ieškovas neįrodė, kad rūsio patalpas reikalinga apšviesti natūraliu apšvietimu. Kita vertus, sutiktina su atsakovo išsakytais argumentais, kad ieškovas yra sąmoningai pritemdęs rūsio patalpą, ant lango pakabindamas užuolaidą – ši aplinkybė matoma iš paties ieškovo pateikto vaizdo įrašo, kur prieš filmuojant atsakovą yra atitraukiama užuolaida. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp stoginės statybos ir rūsio patalpose atsiradusio pelėsio. Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovas apkalė ieškovo rūsio langus metaliniais strypais ir dėl to ieškovas negali atsidaryti lango, šios aplinkybės yra neįrodytos. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad rūsio langai metaliniais strypais yra apkalti visur – tiek toje pusėje, kur langai yra į stoginės pusę, tiek ir į kiemo pusę. Sunkiai tikėtina, kad net ir esant ypatingai konfliktiškiems šalių santykiams, atsakovas savavališkai montuotų langų grotas ieškovui priskirtose naudotis patalpose. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kaip buvusių savininkų rūsio languose sumontuoti metaliniai strypai pažeidžia ieškovo teises, taip pat, kokią reikšmę būtent atsakovo veiksmai gali turėti galimam ieškovo teisių pažeidimui. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas atliko kokius nors veiksmus, siekdamas su atsakovu gražiuoju susitarti dėl galimybės patekti į atsakovui priskirtą naudotis žemės sklypo dalį ir panaikinti ant rūsio langų sumontuotus metalinius strypus. Byloje kilo ginčas dėl to, ar stoginėje laikomo automobilio išmetamųjų dujų kvapas sklinda į ieškovui priklausančias rūsio patalpas, virtuvę. Viena vertus, sutiktina su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad atsižvelgiant į fizikines dujų savybes, dujos, taigi ir kvapas, kyla į viršų. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų ir namo planų, atsakovo stoginės stogas iš dalies dengia patalpos 2-2 langą. Pažymėtina, kad ši patalpa priskirta naudotis būtent atsakovui, todėl išmetamosios dujos, kurios neišsisklaido dėl sumontuotos stoginės, pagal fizikines savybes pirmiausia turėtų sklisti būtent į atsakovui priklausančias patalpas pro patalpos 2-2 langą. Kita vertus, ieškovas ir liudytoja apklausta jo sugyventinė G. B. akcentavo, kad tiek nuo obels ant stoginės stogo krentančių obuolių garsas, kiti garsai iš stoginės, tiek kvapas sklinda, nes jų namuose beveik nėra durų, o esamos durys yra nesandarios (vadinamosios stumdomos durys). Aplinkybė, kad ieškovo šeima yra apsisprendusi jų naudojamose patalpose neturėti durų ar įrengti nesandarias stumdomas duris, negali sukurti papildomų teisių ieškovui ir atitinkamai – papildomų pareigų atsakovui.
Ieškovo ir jo atstovės teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo ieškovui atliekant metalo pjaustymo darbus reikšmės turi tik dėl netoli patalpos, kurioje yra dujų katilas, atliekamų darbų pobūdžio, bet ne dėl pačios stoginės buvimo teisėtumo ir dėl stoginės buvimo ieškovo teisių pažeidimo, todėl teismas išsamiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl tam tikrų darbų nutraukimo.
Remiantis kreipimosi į teismą metu galiojusios Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo rašytinis žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Kita vertus, nurodyto įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nustatyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas dėl pastatytos stoginės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipėsi 2015 metų spalio mėnesį, iš esmės ne todėl, kad jo teisės iš tiesų būtų pažeidžiamos, bet reaguodamas į analogiško pobūdžio atsakovo skundą, pateiktą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (112-122 b. l.). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kreipimosi į statytoją ar į viešojo administravimo subjektą terminą sieja su statybų pradžia, o ne statybų pabaiga. Toks teisinis reglamentavimas reiškia ir tai, kad žemės sklypo bendraturčio sutikimas reikalingas dėl paties nesudėtingo statinio, o ne dėl atskirų statinio dalių (durų, stogo, kiekvienos sienos, kiekvieno lango ar pan.). Atsakovas įrodė, kad stoginė pradėta statyti 2006-2007 metais, tačiau iki 2015 metų spalio dėl stoginės statybos nesant rašytinio sklypo bendraturčio sutikimo nebuvo kreiptasi. Tai reiškia, kad ieškovas yra praleidęs procedūrinį vienerių metų terminą kvestionuoti atsakovo pastatytos stoginės teisėtumą, taigi, tiek ankstesnė savininkė, tiek ir ieškovas konkliudentiniais veiksmais parodė, kad nesudėtingo statinio - stoginės statyboms neprieštarauja.
Dėl įpareigojimo pašalinti iš sklypo statybines atliekas
Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu (Statybos įstatymo 2 str. 85 d.). Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovui priskirtoje žemės sklypo dalyje laikoma mediena, plytos, statybiniai blokai yra statybinės šiukšlės. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad aptariamos medžiagos yra ketinamos panaudoti ūkinio pastato statybai, t.y. jos turi aiškią planuojamą paskirtį. Vien tai, kad ieškovas kategoriškai nesutinka bendradarbiauti su atsakovu ir leisti šiam atokiau nuo gyvenamojo namo statyti ūkinį pastatą, nepaneigia atsakovo žemės sklypo dalyje laikomų statybinių medžiagų paskirties ir tikslo, t.y. neįrodo ieškovo teiginių, jog atsakovas žemės sklype laiko statybines atliekas (šiukšles). Kaip matyti iš šalių pateiktų nuotraukų, atsakovas jam priklausančias statybines medžiagas yra uždengęs ir, kiek įmanoma tokioje situacijoje, sutvarkęs. Ieškovo ir jo sugyventinės G. B. teiginiai dėl statybinėse medžiagose besiveisiančių parazitų (žiurkių) nėra įrodyti jokia objektyvia bylos medžiaga. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų inicijavęs graužikų naikinimą, kvietęs tuo klausimų atitinkamas tarnybas, taip pat nėra duomenų, kad atitinkamos tarnybos būtų tokį faktą užfiksavusios. Ieškovas neįrodė, kokias konkrečias jo teises atsakovas pažeidžia jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje laikydamas statybines medžiagas, neįrodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.
Teisės aktuose nėra numatyta reikalavimų, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo gali būti laikomos statybinės medžiagos. Statybiniai blokai yra atitraukti 3 metrų atstumu nuo gyvenamojo pastato, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad statybiniai blokai pažeidžia minimaliuosius namo insoliacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad remiantis 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 213 punkte numatyta, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos; urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent dėl atsakovo kieme laikomų statybinių blokų atsakovui priskirtų naudotis gyvenamųjų patalpų insoliacija (natūralus apšvietimas) yra sumažėjusi taip, kad nebeatitinka minimaliųjų nurodytų reikalavimų, t.y. kad ieškovui priklausančiame bute (namo dalyje) nėra nei vieno gyvenamojo kambario, kuriame tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.
Ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, taip pat neįrodė, kad atsakovas pažeidžia įstatymais ginamus ieškovo teises ar teisėtus interesus, todėl ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270,v293 straipsniais,
nusprendžia:
nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti sūpynes.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.