Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Kaip nurodė teismas, minėtame įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė" reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl pareiškėjo kilmės valstybėje jam gresiančių veiksnių, o tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip persekiojimas iš Ogboni sektos pusės, nėra pagrindo kvalifikuoti pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnį. Teismo manymu, akivaizdu, jog pareiškėjas nenori grįžti į Nigeriją ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų priežasčių.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nenorėjimas grįžti į savo šalį ir prieglobsčio prašymas šiuo atveju yra sąlygotas kitų problemų, kurios negali būti siejamos su persekiojimo ar visiškai pagrįstos baimės sąvokomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir konkrečių duomenų, liudijančių apie pareiškėjui gresiantį persekiojimą jo kilmės šalyje, todėl nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 86 straipsnį arba papildomą apsaugą pagal to paties įstatymo 87 straipsnį. Šiuo atveju prieglobsčio prašytojas, t. y. pareiškėjas, nepateikė įrodymų, kad jis negali grįžti į savo kilmės šalį - Nigeriją - dėl priežasčių, nurodytų 1951 m. Ženevos Konvencijoje dėl pabėgėlio statuso ir Lietuvos Respublikos įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties". Todėl pareiškėjas, Nigerijos pilietis A.A., neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir atitinkamai jam negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas bei laikinas teritorinis prieglobstis. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko pakankamai informacijos atitinkamam sprendimui priimti bei išpildė visas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr.lV-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 66 punkte numatytas asmens, nagrinėjančio prieglobsčio prašymą, pareigas. Todėl, teismo manymu, naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-06-22 sprendimą Nr._(l 5/6-6)- 12PR-62 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nigerijos piliečiui A.A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Nigeriją" pareiškėjo skundo motyvais pagrindų nėra.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

To paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Iš šių teisės normų matyti, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ( bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt. ).

Minėtose teisės normose nustatyta sąlyga - visiškai pagrįstos baimės buvimas, kaip teisinė kategorija, reiškia, kad ši sąlyga turi būti objektyvaus , o ne subjektyvaus pobūdžio , t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik asmens, prašančio prieglobsčio, suvokimas, įsitikinimas ir pan..

Vienas iš objektyvių įrodymų, apie pareiškėjo nurodomą jo kilmės šalyje esančią sektą Ogboni Fraternity, kuri gali kelti grėsmę jo asmeniui, yra Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006-06-22 išvada Nr.(15/6-6)-13PR-62RN, surašyta atsižvelgus į surinktą apie Nigeriją medžiagą. Šioje išvadoje nurodoma, kad šiuo metu labiausiai žinomas ir plačiausiai Nigerijoje yra paplitęs pareiškėjo nurodytas Ogboni kultas. Tačiau šioje valstybėje nėra jokio verbavimo į kultus per jėgą, nors asmenys gali būti spaudžiami prisijungti prie kultų, nes narystė gali suteikti tam tikrų pranašumų bei narystė juose prieinama tik asmenims iš įtakingų šeimų. Išvadoje taip pat nurodoma, jog tos šeimos, kurios turi įgaliojimus kviesti naujus narius įstoti į šią organizaciją, pasirenka labiausiai tinkamus kandidatus. Jei šis asmuo nenori prisijungti prie kulto ir jei nėra jokio kito kandidato iš jo ar jos šeimos, jis gali būti atstumtas, tuo pačiu gali prarasti savo turtą arba palikimą, tačiau neturi pagrindo bijoti būti nužudytas. Narystė tokiose organizacijose gali būti naudinga asmeniui ar jo šeimai kaip socialinių ryšių užmezgimo ar kokios nors naudos gavimo priemonė.

Nors pareiškėjas ir teigia, kad jam egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“ būti persekiojamam minėtos sektos, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Priešingai, pareiškėjas, nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atsakovui pateikė faksu gautą dienraščio „Vanguard" 2005 m. kovo 11d. straipsnį, kuriame kalbama apie būtent jo persekiojimą iš Ogboni Fraternity pusės, tačiau atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šis straipsnis yra klastotė. Tokiu būdu, pareiškėjas klaidino atliekamą tyrimą dėl prieglobsčio jam suteikimo.

Ši aplinkybė, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje, įtvirtintomis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklėmis, nustatančiomis, kad „kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.“, sąlygoja tai, jog pareiškėjo paaiškinimai dėl jam egzistuojančios pagrįstos grėsmės kilmės valstybėje yra atmetami.

Dėl šių priežasčių, įrodymų vertinimo prasme, minėti pareiškėjo teiginiai yra neįrodyti bei paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad nepagrįsti yra ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog tyrimas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo buvo atliktas nepilnai ir neišsamiai, nes be atmestų pareiškėjo paaiškinimų, byloje esantys rašytiniai įrodymai tarpusavyje sutampa ir pareiškėjo nurodomos grėsmės fakto nepatvirtina.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.