Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanmarko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5446-866/2016, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Sanmarko“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinami bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 1) mokėjimo pavedimų, patvirtinančių atsiskaitymus su VMI, kopijas; 2) mokėjimų, patvirtinančių atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kopijas; 3) 2016 m. kasos pajamų ir išlaidų suvestinę; 3) 2016 m. pajamų suvestinę pagal balansines sąskaitas; 4) 2016 m. patirtų sąnaudų pagal išrašytas sąskaitas faktūras (ir sutartis) suvestinę; 5) UAB „Sanmarko“ pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą už 2016 m. pirmą ketvirtį. Nurodo, kad atsakovė apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo tinkamai informuota, todėl negalėjo anksčiau pateikti rašytinių įrodymų.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad papildomi įrodymai pridėti kartu su atskiruoju skundu, todėl VMI prie FM turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo savininkui, jeigu pastarasis gali atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo neturi būti siurprizas skolininkui, o pastarasis turi būti įspėtas apie kreditoriaus ketinimus ir apie bankroto grėsmę.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Šiuos argumentus grindžia aplinkybėmis, jog VMI prie FM registruotąja pašto siunta 2016-04-11, 2016-06-09, 2016-07-23 siųsti dokumentai apeliantės buveinės adresu Didžioji g. 15-14, nebuvo įteikti. Taigi, apeliantė iš esmės neginčija fakto, kad VMI prie FM siekė informuoti apeliantę apie ketinimą kelti bankroto bylą, t. y. dokumentus siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu registruotos įmonės buveinės adresu, o ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimą sieja su aplinkybe, jog apeliantė savo veiklą realiai vykdo adresu Didžioji g. 19 (šiuo adresu veikia kavinė DIVINO), VMI prie FM tai žinojo, ne kartą lankėsi kavinėje, todėl turėjo ir galėjo dokumentus siųsti šiuo adresu (taip pat žr. į 6.1 p.).Apeliantė taip pat teigia, kad ji nežinojo ir apie bankroto bylos iškėlimą.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nors atskirajame skunde ir teigiama, kad VMI prie FM žinojo, kad apeliantė veikia kitu adresu (Didžioji g. 19, kur veikia kavinė DIVINO), tačiau šių argumentų negrindžia įrodymais (CPK 178 str.), be to, net jeigu VMI prie FM darbuotojai ir žinojo apie apeliantės veiklos adresą, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad būtent šiuo adresu turėtų vykti susirašinėjimas ir dokumentų įteikimas su bendrovės administracija. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad VMI prie FM tinkamai įgyvendino ĮBĮ įtvirtintą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenys patvirtina, kad tiek VMI prie FM, tiek pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantei siuntė jos registruotos buveinės adresu – Didžioji g. 15-14, Vilnius, o pati apeliantė, teikdama teismui atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iškelta bankroto byla, nurodė būtent registruotos buveinės, o ne įmonės veiklos adresą. Be to, šioje byloje pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo skelbiamas ir specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo svarbu įvertinti tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė buvo informuota apie pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iškelta bankroto byla, ji skundžiama apeliacine tvarka, o atskirajame skunde apeliantė turėjo visas galimybes išdėstyti argumentus, paneigiančius skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, kartu su atskiruoju skundu pridėti įrodymai apeliacinės instancijos teismo yra priimti ir vertinami kartu su kita byloje esančia medžiaga (žr. į 9, 10 p.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantės teisė į teisminę gynybą šiuo aspektu nebuvo apribota.

Dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „Sanmarko“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumą konstatavo remdamasis VMI prie FM kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos pateiktais įrodymais, taip pat viešųjų registrų duomenimis (žr. į. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jie nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, joje nustatytų aplinkybių.Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įmonės balanso už 2016 m. I pusmetį, matyti, kad įmonė turi turto iš viso už 5 708 Eur (ilgalaikio turto už 4 146 Eur, trumpalaikio turto už 1 562 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 152 648 Eur. Įmonė per pirmąjį 2016 m. pusmetį patyrė 24 311 Eur nuostolių. Palyginus 2016 m. I pusmečio finansinės atskaitomybės duomenis, su 2015 metais, darytina išvada, kad įmonės padėtis pablogėjo - sumažėjo turimas turtas, išaugo įsipareigojimai, padidėjo nuostoliai. Tiek 2011 metais, tiek 2015 metais, tiek 2016 metų I pusmetį įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Nors apeliantė nurodo gaunanti pelną, tačiau aukščiau nustatyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina nuostolingą įmonės veiklą. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei UAB „Sanmarko“ dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, ieškinio suma 1 766,39 Eur. Nors šis UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau atsižvelgiant į balanse atsispindintį įsipareigojimų dydį, taip pat tai, kad teismui nepateiktas kreditorių sąrašas, iš kurio matytųsi pradelstų įsipareigojimų dydis, ši aplinkybė taip pat laikytina svarbia sprendžiant dėl apeliantės nemokumo. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, įmonė veiklą vykdo, joje dirba 15 darbuotojų, ji gauna pelną, nuolat vykdo atsiskaitymus su kreditoriais, kartu ir su VMI prie FM, Sodra (žr. į 6.2, 6.3 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia sunkios atsakovės finansinės padėties, jos nemokumo. Nors apeliantė kartu su atskiruoju skundu pridėjo mokėjimo pavedimų kopijas, iš kurių matyti, kad I. Ž. vardu buvo pervedamos tam tikros pinigų sumos VMI ir antstolei I. B., tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl egzistuojančių skolų valstybės biudžetui. Priešingai, patikrinus viešai prieinamą informaciją matyti, kad skola VMI prie FM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išaugo ir bylos nagrinėjimo dieną siekia atitinkamai 18 885,78 Eur ir 10 921,94 Eur. O darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 15 iki 9 (CPK179 straipsnio 3 dalis).Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai ir kartu su atskiruoju skundu pridėti nauji įrodymai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.