Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1032-159/2011

2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-182-299/2011 pagal ieškovo Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams I. S. ir G. S. dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, trečiasis asmuo D. V., teikiančios išvadą institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2011-03-16 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų svarbią reikšmę turinčių įrodymų ir jais grindžiančių faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta atsakovų I. S. ir G. S. kaltė, pažeidžiant nepilnamečio vaiko E. S. interesus, ir neįvertino byloje surinktų duomenų, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsakovė, nepasirūpinusi dėl laikinosios globos sūnui nustatymo, nepranešusi kompetentingoms institucijoms apie išvykimą, išvyko į užsienį, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos atsakovė nesidomėjo sūnaus gyvenimo sąlygomis, sveikatos būkle, nesiuntė lėšų jo išlaikymui. Teismas taip pat neatsižvelgė į bylos duomenis, kad atsakovai (duomenys neskelbtini), kur mokosi jų sūnus, nuo 2009-09-01 nesilankė, nesidomėjo vaiko mokslo pasiekimais, sveikata, jo gyvenimu internatinėje mokykloje, nesirūpino vaiko higiena ir švara. Atsakovas savo sūnumi nesirūpino nuo santuokos nutraukimo su atsakove I. S. momento –2007-02-27, nesidomėjo jo auklėjimu, gyvenimu ir buities sąlygomis, jo neišlaikė. Sužinojęs, kad sūnus liko be motinos priežiūros, teigė nesiruošiantis juo rūpintis ir kad pareigą auginti jo vaiką gali atlikti vaiko močiutė D. V.. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė I. S., išvykdama dirbti į užsienį, pasirūpino, kad sūnus būtų tinkamai prižiūrėtas, ir neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, D. V., liudytojų N. K., V. B. parodymus, vaiko sveikatos būklės duomenis. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės kreditiniai įsiskolinimai ir tai, kad užsienyje atsakovė neuždirbo pakankamai lėšų, yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsakovės teismui pateiktame laiške išsakytas pažadas grįžti ir toliau rūpintis vaiku yra deklaratyvus, atsakovės nurodytos nesirūpinimo vaiku aplinkybės objektyviais duomenimis nepagrįstos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai pradėjo teikti išlaikymą vaikui ir išlaikymas vaikui nepriteistinas, nes vienkartinis lėšų vaikui skyrimas ar dovana nelaikytinas pastoviu periodinių išmokų sūnaus išlaikymui teikimu (b. l. 139–142).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnamečio E. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, pareiškė ieškinį, juo teismą prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S. ir laikinai – vieneriems metams – apriboti motinos valdžią I. S. jų sūnui E. S., nustatyti vaikui nuolatinę globą, jo globėja paskirti močiutę D. V., priteisti iš tėvų išlaikymą sūnui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta atsakovų I. S. ir G. S. tyčios pažeidžiant jų sūnaus teises. Teismas, nors ir pripažino, kad atsakovas I. S. nesirūpino sūnumi, jo veiksmus įvertino kaip aplaidžius, tačiau pateisinančius, nes atsakovas dirba užsienyje po 4 mėnesius, augina kitą sūnų ir ne visada turėjo galimybę pasidomėti pas atsakovę augančiu sūnumi E. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė I. S. iki išvykimo į užsienį nesirūpino savo vaiku, be to, išvykdama į užsienį ji užtikrino tinkamą sūnaus priežiūrą.

Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų teisinę reikšmę turinčių įrodymų ir jais grindžiančių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į liudytojos R. S. parodymus, netinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei tėvų valdžios apribojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Pagal CK 3.180 str. 1 d. teismas gali laikinai arba neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, išeitų, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Konstatuotina, jeigu ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo pareikštas abiem tėvams, tai, sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, šie veiksmai vertintini CK 3.155 str. turinio aspektu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsakovė I. S., nepasirūpinusi dėl laikinosios globos savo sūnui E. S. nustatymo, nepranešusi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, (duomenys neskelbtini) pedagogams bei savo motinai D. V. išvyko į užsienį (b. l. 7, 22, 33, 44–45). Apie motinos išvykimą Rusnės specialiosios mokyklos pedagogus 2009-09-30 informavo pats vaikas E. S. (b. l. 22). Šioje mokykloje vaikas mokosi ir nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena jos bendrabutyje. Išvykdama I. S. sūnų savaitgaliais paliko prižiūrėti draugei V. B., pranešė, kad išvyksta trim mėnesiams, tačiau vaiko išlaikymui nepaliko lėšų, nenurodė savo kontaktinio telefono ar adreso (b. l. 46). Iš liudytojos V. B. parodymų nustatyta, kad atsakovė I. S., palikdama jai sūnų, nenurodė E. specialiųjų poreikių (b. l. 119–120). Iš byloje esančios medicininės pažymos nustatyta, kad E. S. diagnozuotas nežymus protinis atsilikimas, mokykloje jis mokosi pagal specialiąją adaptuotą programą (b. l. 54–55), todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė I. S., išvykdama dirbti į užsienį, pasirūpino palikto sūnaus tinkama priežiūra.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė I. S. nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos ne tik faktiškai neaugina sūnaus, bet ir nelanko jo, nesidomi sūnaus gyvenimo sąlygomis, sveikatos būkle, jo mokslo pasiekimais, neteikia išlaikymo. (duomenys neskelbtini) duomenimis, I. S. į mokyklą buvo atvykusi tik 2009-09-01, nuo to laiko mokykloje nesilanko, nesidomi sūnaus sveikata, elgesiu, mokymosi rezultatais (b. l. 52–53). Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2009-12-03 direktoriaus sprendimu A1-1225 E. S., kaip likusiam be tėvų globos vaikui, nuo 2009-10-02 nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta močiutė D. V. (b. l. 34). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovės kreditiniai įsiskolinimai ir tai, kad būdama užsienyje ji neuždirbo pakankamai lėšų, yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tas aplinkybes, kad atsakovė, būdama darbinga, neturi nuolatinio darbo ir pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, neregistruota darbo biržoje, nesikreipė dėl socialinės paramos, todėl darytina išvada, kad ji nesistengė sudaryti bent minimalių buitinių sąlygų sūnaus poreikiams patenkinti. Liudytoja R. S., kartu dirbusi su atsakove Ispanijoje, 2011-01-20 teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. darbo užmokestis buvo mokamas laiku, jai nebuvo suvaržyta veiksmų laisvė, ji turėjo finansines galimybes sugrįžti ir pasirūpinti sūnumi, sudaryti vaikui normalias gyvenimo sąlygas, tačiau uždirbtus pinigus išleisdavo pramogos, žalingiems įpročiams (b. l. 119–121). Atsakovės kreditiniai įsiskolinimai negali būti laikomi nesirūpinimą sūnumi pateisinančia aplinkybe, nes jie nepagrįsti įrodymais. Bylos nagrinėjimu metu atsakovės pateiktas laiškas, kuriame ji žada grįžti ir rūpintis sūnumi, negali būti vertinamas prielaida pasikeitusiam atsakovės elgesiui konstatuoti, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių realius atsakovės veiksmus siekiant auklėti ir rūpintis sūnumi (b. l. 112).

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pradėjo teikti išlaikymą sūnui, nes atsakovės į trečiojo asmens sąskaitą pervesti 193 Lt nelaikytini periodiniu išlaikymo vaikui teikimu.

Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu bei nustačiusi atsakovės I. S. nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio nesirūpinimo savo vaiku E., vengimu atlikti motinos pareigą auklėti savo vaiką ir jį išlaikyti faktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei I. S. laikinai – vieneriems metams apriboti motinos valdžią jos sūnui E. (CK 3.180 str. 1 d.). Laikinai apribodama motinos valdžią jos sūnui, teisėjų kolegija įvertino, kad praeityje nebuvo užfiksuoti atsakovės nesirūpinimo sūnumi faktai, jos šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, atsakovė teigia iš Lietuvos išvykusi laikinai ir žada grįžti bei pati rūpintis sūnumi, todėl yra tikimybė, kad ji atkurs su sūnumi nutrūkusius tarpusavio santykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas G. S. nuo pat santuokos nutraukimo su I. S. momento, t. y. nuo 2007-02-27, sūnumi E. nesirūpina, nesidomi jo auklėjimu, sveikata, gyvenimo ir buities sąlygomis, vaiko nelanko, su juo nebendrauja, neskambina, nežada nutrūkusių ryšių su vaiku atnaujinti (b. l. 7, 29–30, 37–38, 39–40, 80–81). Trečiasis asmuo D. V. 2010-12-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. buvo pranešta apie I. S. išvykimą į užsienį, tačiau jis pagalbos nesiūlė, sūnumi pasirūpinti nepanoro, neteikė lėšų vaiko išlaikymui (b. l. 119). Nors atsakovas teismo posėdyje tvirtino, kad teikia išlaikymą E., tačiau išlaikymo mokėjimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tai, kad po teismo posėdžio atsakovas sūnui padovanojo mobiliojo ryšio telefoną, D. V. davė 400 Lt, nelaikytina nuolatiniu ir tinkamu išlaikymo sūnui teikimu.

Įvertinus tokias nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas G. S. dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, juo visiškai nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl atsakovui G. S. neterminuotai apribotina jo kaip tėvo valdžia sūnui E. (CK 3.180 str. 1, 2 d.). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (pvz., Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Vadovaudamasis CK 3.183 str. 4 d., priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 str., priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su savo močiute D. V., kuri nuo 2009-10-02 paskirta jo laikinąja globėja (b. l. 34), taip pat įvertinus byloje esančias Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b. l. 127–128) ir Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b. l. 80–81) bei kitus bylos duomenis, patvirtinančius D. V. tinkamumą būti globėja (b. l. 23, 24, 31, 36, 52, 53, 56–61), G. S. nustatytina nuolatinė globa, jo globėja skirtina D. V., gyvenamąją vaiko vietą nustatant globėjos D. V. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

CK 3.195 str. nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendime anksčiau minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai sūnui išlaikymo neteikia, todėl iš atsakovų I. S. ir G. S. priteistinas išlaikymas sūnui E. S. po 1,5 bazinės socialinės išmokos (BSI), t. y. po 195 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo dienos 2010-10-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja skiriant D. V..

Apeliantas apeliacinu skundu prašo pakeisti kito apylinkės teismo, t. y. – Biržų rajono apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimu iš atsakovo G. S. priteisto išlaikymo sūnui E. dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo sprendimu iš atsakovo G. S. priteisus išlaikymą sūnui E. S. po 1,5 BSI (195 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrindas atšaukti vykdomąjį raštą, išduotą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-753/2007, remiantis kuriuo iš G. S. išieškomas išlaikymas sūnui E. S., nes pagal CPK 284 str. 1 d. nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį ir apeliacinį skundą – po 418 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų ieškovui priteistina po 76 Lt patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 93, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Tenkinti ieškovo Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį:

neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

laikinai – vieneriems metams – apriboti motinos valdžią I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

nustatyti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jos globėja paskirti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatant globėjos D. V. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovų I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. S. po 1,5 BSI (bazinės socialinės išmokos), t. y. po 195 Lt iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo dienos – 2010-10-27 – iki E. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. D. V. paskirti E. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Atšaukti vykdomąjį raštą, išduotą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą civilinėje Nr. 2-165-753/2007, remiantis kuriuo iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo išieškomas išlaikymas sūnui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų I. S. ir G. S. į valstybės biudžetą po 418 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų I. S. ir G. S. ieškovui Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai po 76 Lt patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.