- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-51-628/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-11006-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- L. Š., L. E.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorui D. B., nuteistosioms L. Š., L. E., gynėjams advokatams R. L., J. P., A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
- L. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 str. 1 d. ir nubausta 30 MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.
- L. E. pripažinta kalta pagal LR BK 186 str. 1 d. ir nubausta 100 MGL, t.y. 13000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.
- L. E. pripažinta kalta pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nubausta 50 MGL, t.y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., L. E. paskirtos bausmės subendrintos ir jai paskirta galutinė subendrinta 120 MGL, t.y. 15600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų bauda.
Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti L. E. ir L. Š. paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš L. E. priteista 16490 litų J. M., 15640 litų R. T., 13600 litų J. Ž., 14535 litų A. M., 13600 litų A. O. P. naudai.
Apeliaciniai skundai dėl L. E. pateikti nebuvo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. E. laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki 2012-03-20, Vilniuje, būdama uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (duomenys neskelbtini) (toliau - UAB „E.“) direktore, vykdydama 2010-11-24 tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto (duomenys neskelbtini) (toliau – VGTU) ir tiekėjų grupės, kurią sudaro UAB „E.“ ir UAB „T. IT“ (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „T. IT“) jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamos UAB „E.“, pasirašytą sutartį Nr. 89 dėl VGTU pirmosios pakopos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties studijų programų atnaujinimo ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansuojamame projekte „Integruotos verslo procesų modeliavimo sistemos (IVPMS) sukūrimas tarpdisciplininėmis vadybos ir verslo administravimo studijomis“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-038, vertė 999 954 litų), 2011-03-21 su 14 fizinių asmenų, t.y. Vykdytojų, sudarė paslaugų sutartis, kurių pagrindu gavo visas sutartyse nurodytas Vykdytojų suteiktas studijų dalykų atnaujinimo paslaugas, kurias perdavė užsakovui VGTU ir iš VGTU pagal pateiktas sąskaitas - faktūras serija E. Nr. 060135, serija E. Nr. 060141, serija E. Nr. 060146 ir serija E. Nr. 060157 už minėtas paslaugas, pervedant į UAB „E.“ AB „Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavo, atitinkamai, 2011-02-02 - 52 700 litų, 2011-04-28 - 357 731 litų, 2011-07-26 - 198 569 litų ir 2012-02-15 - 261 000 litų, iš viso - 870 000 litų. Gavusi nurodytas lėšas, tyčia, siekdama apgaule išvengti atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ir privalomų įmokų - gyventojų pajamų mokesčio į Lietuvos biudžetą, skolos tiekėjams (sąskaita 4431) – 221 765 litų ir 39 135 litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo vienkartinių sutarčių (sąskaita 4469) neįregistravo UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje, taip nuslėpdama skolų Vykdytojams buvimą ir išvengdama prievolės deklaruoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį nuo vienkartinių sutarčių ir jį sumokėti į Lietuvos biudžetą.
Be to ji, turėdama realią galimybę su Vykdytojais atsiskaityti, tačiau siekdama nelaikyti pinigų UAB „E.“ sąskaitoje ir taip išvengti kreditorinių reikalavimų, pervedė iš VGTU gautas lėšas iš UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2011-02-02 - 2 300 litų, 2011-05-06 - 60 000 litų, 2011-05-09 - 40 000 litų, 2011-05-11 - 10 000 litų, 2011-06-13 – 2 200 Litų, 2011-06-21 - 45 000 litų, 2011-06-22 - 30 000 litų, 2011-06-23 - 5000 litų, 2011-06-25 – 2 000 litų, 2011-07-01 - 27 000 litų, 2011-07-26 - 7000 litų, 2011-07-27 - 5000 litų, 2011-08-05 - 15 000 litų, 2011-08-10 - 45 000 litų, 2011-10-12 - 45 000 litų, 2011-10-21- 25000 litų, 2011-11-11 - 25 000 litų, 2011-11-18 - 10 000 litų, 2011-11-29 - 10 000 litų, 2011-12-13 - 10 000 litų, 2011-12-16 - 3 500 litų, 2012-02-29 - 9 000 litų, 2012-03-02 - 8000 litų, 2012-03-13 - 10 000 litų, 2012-03-14 - 22 000 litų ir 2012-03-20 - 10 000 litų, viso 483000 litų, o su Vykdytojais neatsiskaitė ir privalomų įmokų nesumokėjo:
1) D. A. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/094 (sutarties kaina 19 500 litų) 16575 Litų atlygio ir 2 925 litų gyventojų pajamų mokesčio,
2) R. D. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/095 (sutarties kaina 18 300 litų) 15 555 litų atlygio ir 2 745 litų gyventojų pajamų mokesčio,
3) Č. P. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/096 (sutarties kaina 24 350 litų) 20 697,50 litų atlygio ir 3 652,50 litų gyventojų pajamų mokesčio,
4) I. S. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/097 (sutarties kaina 16 600 litų) 14110 litų atlygio ir 2 490 litų gyventojų pajamų mokesčio,
5) Ž. T. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/098 (sutarties kaina 28 950 litų) 24607,50 litų atlygio ir 4 342,50 litų gyventojų pajamų mokesčio,
6) J. M. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/103 (sutarties kaina 19 400 litų) 16 490 litų atlygio ir 2 910 litų gyventojų pajamų mokesčio;
7) E. V. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/104 (sutarties kaina 16 000 Litų) 13 600 Litų atlygio ir 2 400 Litų gyventojų pajamų mokesčio;
8) A. O. P. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/106 (sutarties kaina 16 000 litų) 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio,
9) R. L. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/112 (sutarties kaina 16 000 litų) 13600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio,
10) R. K. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/114 (sutarties kaina 17 100 litų) 14535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio,
11) E. C. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/118 (sutarties kaina 17 200 litų) 14620 litų atlygio ir 2 580 litų gyventojų pajamų mokesčio,
12) R. T. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/125 (sutarties kaina 18 400 litų) 15640 litų atlygio ir 2 760 litų gyventojų pajamų mokesčio,
13) J. Ž. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/126 (sutarties kaina 16 000 litų) 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio,
14) A. M. pagal sutartį Nr. PTS-1103-21/127 (sutarties kaina 17 100 litų) 14535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio,
iš viso 221 765 litų atlygio Vykdytojams ir 39 135 litų gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarė 16 575 litų turtinę žalą D. A., 15 555 litų turtinę žalą R. D., 20 697,50 litų turtinę žalą Č. P., 14 110 litų turtinę žalą I. S., 24 607,50 litų turtinę žalą Ž. T., 16 490 litų turtinę žalą J. M., 13 600 litų turtinę žalą E. V., 13 600 litų turtinę žalą A. O. P., 13 600 litų turtinę žalą R. L., 14 535 litų turtinę žalą R. K., 14 620 litų turtinę žalą E. C., 15 640 litų turtinę žalą R. T., 13 600 litų turtinę žalą J. Ž. ir 14 535 litų turtinę žalą A. M., iš viso - 221 765 litų turtinę žalą minėtiems 14 Vykdytojų ir 39135 litų turtinę žalą Lietuvos biudžetui.
Be to, ji, būdama UAB „E.“ direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) (toliau- Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 str. 1 d. nuostatas, būdama atsakinga už UAB „E.“ apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, žinodama, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2012-12-31, Vilniaus mieste, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus, organizavo apgaulingą UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, t.y.:
vykdydama 2010-11-24 tarp VGTU ir tiekėjų grupės, kurią sudaro UAB „E.“ ir UAB „T. IT“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamos UAB „E.“, pasirašytą sutartį dėl VGTU pirmosios pakopos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties studijų programų atnaujinimo ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansuojamame projekte „Integruotos verslo procesų modeliavimo sistemos (IVPMS) sukūrimas tarpdisciplininėmis vadybos ir verslo administravimo studijomis“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-038, vertė 999 954 litų), 2011-03-21 sudariusi 14 paslaugų sutarčių dėl studijų programų atnaujinimo su Vykdytojais - fiziniais asmenimis:
1) D. A. sutartį Nr. PTS-1103-21/094 (sutarties kaina 19 500 litų, iš jų 16 575 litų atlygio ir 2 925 litų gyventojų pajamų mokesčio),
2) R. D. sutartį Nr. PTS-1103-21/095 (sutarties kaina 18 300 litų, iš jų 15 555 litų atlygio ir 2 745 Litų gyventojų pajamų mokesčio),
3) Č. P. sutartį Nr. PTS-1103-21/096 (sutarties kaina 24 350 litų, iš jų 20 697,50 litų atlygio ir 3 652,50 litų gyventojų pajamų mokesčio),
4) I. S. sutartį Nr. PTS-1103-21/097 (sutarties kaina 16 600 litų, iš jų 14 110 litų atlygio ir 2 490 litų gyventojų pajamų mokesčio),
5) Ž. T. sutartį Nr. PTS-1103-21/098 (sutarties kaina 28 950 litų, iš jų 24 607,50 litų atlygio ir 4 342,50 litų gyventojų pajamų mokesčio),
6) J. M. sutartį Nr. PTS-1103-21/103 (sutarties kaina 19 400 litų, iš jų 16 490 litų atlygio ir 2 910 litų gyventojų pajamų mokesčio),
7) E. V. sutartį Nr. PTS-1103-21/104 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
8) A. O. P. sutartį Nr. PTS-1103-21/106 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
9) R. L. sutartį Nr. PTS-1103-21/112 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
10) R. K. sutartį Nr. PTS-1103-21/114 (sutarties kaina 17 100 litų, iš jų 14 535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio),
11) E. C. sutartį Nr. PTS-1103-21/118 (sutarties kaina 17 200 litų, iš jų 14620 litų atlygio ir 2 580 litų gyventojų pajamų mokesčio),
12) R. T. sutartį Nr. PTS-1103-21/125 (sutarties kaina 18 400 litų, iš jų 15 640 litų atlygio ir 2 760 litų gyventojų pajamų mokesčio),
13) J. Ž. sutartį Nr. PTS-1103-21/126 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
14) A. M. sutartį Nr. PTS-1103-21/127 (sutarties kaina 17 100 litų, iš jų 14 535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio),
turėdama tikslą išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir privalomų įmokų, veikdama kartu su UAB „E.“ buhaltere L. Š., nurodė buhalterei L. Š. ūkinių operacijų pagal šias sutartis ir 2012-02-24, 2012-03-20 ataskaitas (priėmimo – perdavimo aktus) UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje neįregistruoti, o šiai įvykdžius jos nurodymą ir į UAB „E.“ 2012 metų apskaitą neįtraukus skolos tiekėjams (sąskaita 4431) – 221 765 litų atlyginimo Vykdytojams ir 39135 litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo vienkartinių sutarčių (sąskaita 4469), pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.
Taip pat, ji, kaip UAB „E.“ atskaitingas asmuo, turėdama savo sąskaitoje bendrovės lėšas, 2012-04-27 iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė pinigines lėšas - 3 268 litų darbo užmokesčio L. Š., tačiau atlikusi operaciją UAB „E.“ buhalterinei apskaitai pateikė duomenis tik dėl 2 000 litų darbo užmokesčio už 2012 m. kovo mėn. išmokėjimo L. Š., tokiu būdu UAB „E.“ apskaitos registre (sąskaita 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“) 2012-04-27 įregistruoti tik 2000 litų darbo užmokesčio L. Š. išmokėjimas, t.y. avansu išmokėta darbo užmokesčio dalis - 1 268 litų UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje (mokėtino darbo užmokesčio registre (sąskaita 4461) ir atskaitingo asmens L. E. registre) neįregistruoti ir šia suma nesumažintos atskaitingo asmens L. E. skolos UAB „E.“; 2012-04-27 iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, L. E. pervedė pinigines lėšas - 1 363,63 litų (priskaičiuoto už 2012 m. kovo mėn. darbo užmokesčio) A. L., tačiau atlikusi operaciją UAB „E.“ buhalterinei apskaitai nepateikė duomenų apie šią operaciją, todėl UAB „E.“ mokėtino darbo užmokesčio registre (sąskaita 4461) 1363,63 litų darbo užmokesčio išmokėjimas A. L. nebuvo įregistruotas ir atskaitingo asmens L. E. registre šia suma nebuvo sumažinta atskaitingo asmens L. E. skola UAB „E.“; tuo ji pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus.
Taip pat ji, veikdama kartu su UAB „E.“ buhaltere L. Š., 2012-12-28 iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė pinigines lėšas - 35 567 litų kaip UAB „E.“ skolos grąžinimą G. B. ir 12 573 litų R. B., bet, atlikusi šias pinigines operacijas, nesurašė ir UAB „E.“ buhalterinei apskaitai nepateikė jas patvirtinančių mokėjimo dokumentų, tačiau nurodė buhalterei L. Š. įregistruoti šias operacijas UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje, o ši, vykdydama jos nurodymą, 2012-12-28 UAB „E.“ atskaitingo asmens – L. E. apskaitos registre už 2012 metus įregistravo atsiskaitymus su fiziniais asmenimis – 12 573 litų skolos dengimą R. B. ir 35 567 litų skolos dengimą G. B., nesant mokėjimus patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 4 str. nuostatas.
Be to, ji nustatyta tvarka nepatvirtino UAB „E.“ sąskaitų plano, tuo pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 7 str. 1 dalies (2008-07-03 Įstatymo Nr.X-1679 redakcija) ir 3 dalies nuostatas.
Taip pat laikotarpiu nuo 2011-06-22 iki 2011-12-27 nepaskyrė ir nepatvirtino asmenų, turinčių teisę tvarkyti UAB „E.“ apskaitą, tuo pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, kurie numato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.
L. Š., būdama UAB „E.“ buhaltere ir laikotarpiu nuo 2011-12-27 iki 2012-12-31 pagal užimamas pareigas tvarkydama Bendrovės buhalterinę apskaitą, veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų su UAB „E.“ direktore L. E., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, privalėdama tvarkyti UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, 11 str. 1 d. nuostatas, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodama, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, Vilniaus mieste, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus, apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, t.y.:
žinodama, kad vykdant 2010-11-24 tarp VGTU ir tiekėjų grupės, kurią sudaro UAB „E.“ ir UAB „T. IT“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamos UAB „E.“, pasirašytą sutartį dėl VGTU pirmosios pakopos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties studijų programų atnaujinimo ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansuojamame projekte „Integruotos verslo procesų modeliavimo sistemos (IVPMS) sukūrimas tarpdisciplininėmis vadybos ir verslo administravimo studijomis“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-038, vertė 999 954 litų), 2011-03-21 buvo sudarytos 14 paslaugų sutarčių dėl studijų programų atnaujinimo su Vykdytojais - fiziniais asmenimis:
1) D. A. sutartį Nr. PTS-1103-21/094 (sutarties kaina 19 500 litų, iš jų 16 575 litų atlygio ir 2 925 litų gyventojų pajamų mokesčio),
2) R. D. sutartį Nr. PTS-1103-21/095 (sutarties kaina 18 300 litų, iš jų 15 555 litų atlygio ir 2 745 Litų gyventojų pajamų mokesčio),
3) Č. P. sutartį Nr. PTS-1103-21/096 (sutarties kaina 24 350 litų, iš jų 20 697,50 litų atlygio ir 3 652,50 litų gyventojų pajamų mokesčio),
4) I. S. sutartį Nr. PTS-1103-21/097 (sutarties kaina 16 600 litų, iš jų 14 110 litų atlygio ir 2 490 litų gyventojų pajamų mokesčio),
5) Ž. T. sutartį Nr. PTS-1103-21/098 (sutarties kaina 28 950 litų, iš jų 24 607,50 litų atlygio ir 4 342,50 litų gyventojų pajamų mokesčio),
6) J. M. sutartį Nr. PTS-1103-21/103 (sutarties kaina 19 400 litų, iš jų 16 490 litų atlygio ir 2 910 litų gyventojų pajamų mokesčio),
7) E. V. sutartį Nr. PTS-1103-21/104 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
8) A. O. P. sutartį Nr. PTS-1103-21/106 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
9) R. L. sutartį Nr. PTS-1103-21/112 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
10) R. K. sutartį Nr. PTS-1103-21/114 (sutarties kaina 17 100 litų, iš jų 14 535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio),
11) E. C. sutartį Nr. PTS-1103-21/118 (sutarties kaina 17 200 litų, iš jų 14620 litų atlygio ir 2 580 litų gyventojų pajamų mokesčio),
12) R. T. sutartį Nr. PTS-1103-21/125 (sutarties kaina 18 400 litų, iš jų 15 640 litų atlygio ir 2 760 litų gyventojų pajamų mokesčio),
13) J. Ž. sutartį Nr. PTS-1103-21/126 (sutarties kaina 16 000 litų, iš jų 13 600 litų atlygio ir 2 400 litų gyventojų pajamų mokesčio),
14) A. M. sutartį Nr. PTS-1103-21/127 (sutarties kaina 17 100 litų, iš jų 14 535 litų atlygio ir 2 565 litų gyventojų pajamų mokesčio),
veikdama kartu su UAB „E.“ direktore L. E. ir vykdydama pastarosios nurodymus ūkinių operacijų pagal šias sutartis ir 2012-02-24, 2012-03-20 ataskaitas (priėmimo - perdavimo aktus) UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje neįregistruoti, turint tikslą išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir privalomų įmokų į biudžetą, ji apgaulingai į UAB „E.“ 2012 metų apskaitą neįtraukė skolos paslaugų tiekėjams - 221 765 litų atlyginimo minėtiems 14 Vykdytojų ir 39 135 litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo vienkartinių sutarčių, tuo pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus bei 4 str. nuostatas.
Be to, ji 2012-12-28, veikdama kartu su UAB „E.“ direktore L. E. ir direktorei nurodžius nesant pinigines operacijas patvirtinančių mokėjimo dokumentų įregistruoti operacijas UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje, ji, vykdydama direktorės nurodymą, 2012-12-28 UAB „E.“ atskaitingo asmens – L. E. apskaitos registre už 2012 metus įregistravo atsiskaitymus su fiziniais asmenimis – 12 573 litų skolos dengimą R. B. ir 35 567 litų skolos dengimą G. B., nesant mokėjimus patvirtinančių dokumentų, po to, kai direktorė L. E. iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė pinigines lėšas - 35 567 litų kaip UAB „E.“ skolos grąžinimą G. B. ir 12 573 litų R. B., bet, atlikusi šias pinigines operacijas, nesurašė ir UAB „E.“ buhalterinei apskaitai nepateikė jas patvirtinančių mokėjimo dokumentų, UAB „E.“ atskaitingo asmens – L. E. apskaitos registre įregistravo, kad minėtos ūkinės operacijos su R. B. ir G. B. buvo vykdomos per sąskaitą Nr. 4435, kurios UAB „E.“ pateiktame, tačiau nustatyta tvarka nepatvirtintame sąskaitų plane, nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį dėl pastarosios nuteisimo pagal LR BK 222 str. 1 d., šioje dalyje priimant naują išteisinamąjį nuosprendį; pripažinti L. Š. nukentėjusiąja bei išreikalauti iš AB „Swedbank“ pažymą apie tai, ar buvo, ar nebuvo patvirtintas L. Š. parašas UAB „E.“ finansinėms operacijoms atlikti.
Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tuo tarpu apylinkės teismo išvada dėl jos kaltumo nėra pagrįsta jokiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal LR BK 222 str. 1 d. turi būti panaikintas.
L. Š. vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kodėl buvo atmesti pastarosios parodymai bei paaiškinimai apie tai, kada ir kokioms aplinkybėms esant jai tapo žinoma apie sutartį su VGTU ir apie sutartis su kaltinime nurodytais Vykdytojais, t.y. 14 fizinių asmenų. Be to, byloje nenustatyta, kad L. Š. 2011-12-27 pradėjus dirbti UAB „E.“ buhaltere, buvo žinoma, kad 2011-11-24 buvo sudaryta sutartis su VGTU bei šios sutarties pagrindu 14 sutarčių su fiziniais asmenimis. Apeliantės teigimu, jai pradėjus dirbti UAB „E.“, jai pagal priėmimo – perdavimo aktą nebuvo perduota įmonės dokumentacija, todėl apie minėtas sutartis ji nieko negalėjo žinoti. Apie jų egzistavimą pastaroji sužinojo tik tuo metu, kai iš antstolio buvo gautas vykdomasis raštas, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išklausyti pokalbiai N4649, ir N8337, vykę atitinkamai 2013-04-05 ir 2013-05-08.
Tai, kad UAB „E.“ būstinėje nebuvo VGTU 14 dėstytojų ataskaitų (atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų) teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas P. P. – tuometinis UAB „E.“ teisininkas (b. t. 10, b. l. 113). Šie aktai nebuvo rasti ir FNTT tyrėjų Vilniaus rajono kaime saugomame jūriniame konteineryje, kuriame po nesumokėto nuomos mokesčio, UAB „E.“ biuro uždarymo 2012 m. birželio mėnesį, buvo saugomas visas UAB „E.“ turtas – baldai, biuro technika, einamieji dokumentai, archyvas ir kt.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nuosprendį nepagrįstai buvo remtasi L. Š. teismo posėdžio metu užfiksuotais žodžiais, neva ji paklausė L. E., kas tai per sutartis ir aktai, o L. E. jai atsakė, kad tai yra atliktų darbų aktai ir pateikė segtuvą su sutartimis bei aktais, pažymint, kad dėl šio įrašo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos pastabos, nurodant, kad tokių žodžių apeliantė teisiamojo posėdžio metu nesakė. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlikti nešališką teisinę – finansinę ekspertizę, kuri teismui būtų padėjusi nustatyti, jog L. Š. asmeniškai neatliko jokių apgaulingų veiksmų.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota ir tai, kad ji pervedinėjo UAB „E.“ lėšas į L. E. asmeninę sąskaitą, ko pasekoje joje atsidūrė 483000 litų suma. Aiškindama šias aplinkybes, L. Š. nurodo, jog visi šie pinigai į L. E. sąskaitą buvo pervesti iki apeliantės darbo pradžios šioje įmonėje, iš ko spręstina, kad šiuos pinigus į savo sąskaitą galėjo pervesti tik pati L. E., pasinaudodama elektronine bankininkyste. Be to, UAB „E.“ direktorė L. E. AB „Swedbank“ nebuvo patvirtinusi L. Š. teisės į bankines operacijas nei pirmuoju, nei antruoju parašu.
Teismo posėdyje nuteistoji L. Š. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 222 str. 1 d. buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais L. Š. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu nuteistosios L. Š. argumentai, kuriais ši siekia būti išteisinta pagal LR BK 222 str. 1 d., yra nepagrįsti. Jos kaltę laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., būnant uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhaltere, pagal užimamas pareigas tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, veikiant grupėje iš anksto susitarusių asmenų su bendrovės direktore L. E., tyčia, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius teisės aktus, apgaulingai tvarkius UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje išdėstyta teismo argumentacija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pakankama, ji pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.
LR BK 222 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita aptariamo straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Sutinkamai su aptariamomis nuostatomis, konstatuotina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 p., apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-349/2014).
Apgaulingas apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio kontekste laikytinas tyčiniu nusikaltimu, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-170/2012). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais aptariamo straipsnio prasme laikytini asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkais.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. Š., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydama, kad UAB „E.“ buhaltere ji dirba nuo 2011 m. gruodžio 27 d. Apie bendrovės 2010 m. lapkričio 24 d. sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – VGTU) jai nieko nebuvo žinoma, sutartys su dėstytojais jai nebuvo pateiktos, darbų priėmimo aktų nebuvo ir mokėjimai nebuvo vykdomi, todėl į 2012 metų ataskaitą jų neįtraukė. Tuo metu bendrovė neturėjo ofiso patalpų, dokumentai buvo laikomi kompiuteryje. Kai 2012 metų vasarą atsirado antstolio raštas apie priteistas sumas VGTU dėstytojams pagal sudarytas sutartis, tada ji paklausė L. E., kas tai per sutartys ir aktai. Pastaroji (L. E.) jai pateikė segtuvą su sutartimis ir darbų priėmimo aktais. Jai (L. Š.) L. E. nieko nenurodė, nepaaiškino, ką su tais dokumentais daryti, 2012 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais ji šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą. Jai L. E. nurodė, kad iš savo asmeninės sąskaitos ji sumokėjo G. B. ir R. B., pažadėjo pateikti mokėjimus patvirtinančius dokumentus, todėl ji (L. Š.) juos įtraukė į apskaitą. Tyrimo metu ji šias klaidas ištaisė. Apie tai, kad L. E. jai atlyginimą pervedė iš savo sąskaitos, ji sužinojo tik tyrimo metu.
Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistoji nurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, paaiškinusi, kad buhaltere UAB „E.“ ji pradėjo dirbti 2011 m. gruodžio 27 d. Jai įsidarbinus, jos darbo vieta buvo Lukšio gatvėje „Domus galerija“ patalpose, kurios buvo nuomojamos. Darbo vieta buvo 6 mėnesius, o po to viskas, t.y. ir dokumentai, ir kompiuteriai, buvo iškraustyti į jūrinį konteinerį ir dalį laiko įmonės darbuotojai neturėjo jokio priėjimo prie buhalterinės apskaitos. Tuo metu darbas nevyko. Kai buvo sudarytos sutartys ji dar nedirbo. Sutartys buvo sudarytos 2011 m. lapkričio mėnesį, ji (L. Š.) įmonėje pradėjo dirbti tik 2011 m. gruodžio 27 d. Sutartys į apskaitą nebuvo įtrauktos. Viskas buvo padaryta daug vėliau. Kai sutartys išrašomos, tai jos į apskaitą netraukiamos, kadangi jos dar gali būti neįvykdytos. Dėl šių sutarčių ji buvo užklaususi Mokesčių inspekciją, kuri patvirtino, kad tokių sutarčių įtraukti į apskaitą nereikia. Sutartys į apskaitą buvo įtrauktos tik tada, kada iš antstolio D. buvo gautas vykdomasis raštas ir ji (L. Š.) paprašė, kad jai būtų persiųsti dokumentai, apie ką ten eina kalba. Dokumentus D. persiuntė elektroniniu būdu, pamatė, kad ten yra sutartys ir aktų kopijos. Tada ji (L. Š.) kreipėsi į direktorę ir direktorė patvirtino, kad darbai pagal šitas sutartis atlikti. Tik tuomet administratorei į jūrinį konteinerį, kuriame buvo saugomi dokumentai, buvo išsiųsti šie duomenis ir pastaroji atvežė segtuvą su šitomis sutartimis. Prieš tai jokių mokėjimų nebuvo, aktų nebuvo, prievolės vesti į apskaitą irgi nebuvo. Apie aktus ji sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio pradžioje, kai gavo iš antstolio D.vykdomąjį raštą. Tada ir suvedė į apskaitą. Kadangi ten buvo pradėtas aktas, o direktorė patvirtino, kad darbai atlikti, į apskaitą suvedė pagal sutartis visus pirkimus. Dėl aktų neįtraukimo, tai aktų nebuvo ir ji neprivalėjo įtraukti. Papildomai nuteistoji paaiškino, kad savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų ji neįžvelgia. Dėl „Swedbank“, tai E. labai suklydo, turbūt turėjo omenyje, AB „SEB“ banką, kuriame yra atsiskaitomoji UAB „E.“ sąskaita, antroji buvo atidaryta 2012 m. rugsėjo mėnesį. Jau šitame banke jos (L. Š.) parašas buvo patvirtintas ir išduotas kodatorius. Prie „Swedbank“ ji (L. Š.) priėjimo neturėjo, o kodatorių turėjo tik E. Su E. asmenine sąskaita ji (L. Š.) tikrai nedirbo. Gal buvo keletas darbo užmokesčio pavedimų iš „SEB“ banko į E. sąskaitą, kaip ir į kitų darbuotojų sąskaitas, o kitokių įplaukų per „Swedbank“ ji (L. Š.) nedarė. Kratų metu pas ją (nuteistąją) buvo rastos sutartys su VGTU, kadangi rugpjūčio mėnesį buvo atvežtas segtuvas. Jų paimti važiavo administratorė, segtuvą atvežė gal viena iš darbuotojų. Segtuvą 2012 m. rugpjūčio mėnesį atvežė iš jūrinio konteinerio, kuriame buvo saugomi dokumentai. Ji pati tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kur poėmio metu ir buvo rastas šitas segtuvas su sutartimis. Tuo metu ji dirbo Tauro gatvėje, bet tai nebuvo laikinoji darbo vieta, ji dirbo kitoje įmonėje, vieną valandą per dieną. Sutartys buvo įtrauktos, spėjo patikrinti iki poėmio, sutraukė, registras pirkimų rastas prie sutarčių. Sutartys buvo įtrauktos vėliau, kadangi aktai buvo išrašyti 2012 m. kovo 21 d. Privaloma pagal aktų pasirašymo datą traukti į apskaitą, tai ta data ir buvo įtraukta. Sutartys buvo įtrauktos atgaline data. Jos namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastos sąskaitos, pardavimo dokumentai, dalis išrašytų sąskaitų einamų metų, ataskaitos sodrai, ataskaitos mokesčiams, kurias ji buvo išsitraukusi iš segtuvų, kurie vėliau buvo išvežti į jūrinį konteinerį, ir susisegusi. Pirminių dokumentų iš viso nebuvo, o buvo atvežta vėliau. Sutartys iš konteinerio buvo atvežtos į Tauro gatvę. Kratos metu Tauro gatvėje buvo rastas segtuvas su visomis sutartimis. Su sutartimis ji susipažino rugpjūčio mėnesį, būtent tuo metu, kai jai buvo atvežti dokumentai iš jūrinio konteinerio.
Vertinant aptartų parodymų visumą, matyti, jo nuteistoji teigia apie UAB „E.“ 2010 m. lapkričio 24 d. sutartį su VGTU ir 2011 m. kovo 21 d. paslaugų sutartis, sudarytas tarp fizinių asmenų ir UAB „E.“ dėl VGTU studijų programų atnaujinimu, nežinojusi. Pasak L. Š., sutartys su dėstytojais jai nebuvo pateiktos, darbų priėmimo aktų nebuvo ir mokėjimai nebuvo vykdomi, todėl į 2012 metų buhalterinę ataskaitą šie duomenys nebuvo įtraukti. Remiantis nuteistosios parodymais, šios aplinkybės jai tapo žinomos tik 2012 metų rugpjūčio pabaigoje, kai iš antstolio M. D. buvo gautas vykdomasis raštas dėl skolos pagal paslaugų sutartį D. A. išieškojimo. Gavusi iš antstolio M. D. papildomus dokumentus, ji suprato, kad realiai pagal 2011 m. kovo 21 d. paslaugų sutartis buvo pasirašyti aktai su paslaugų tiekėjais, tačiau ji tokių aktų nebuvo gavusi. Remdamasi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, L. Š. aptartus duomenis 2012 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais įtraukė į buhalterinę apskaitą. Nors, nuteistosios vertinimu, šios aplinkybės patvirtina jos nekaltumą jai inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, tačiau teisėjų kolegija su tokiais L. Š. argumentais nesutinka. Jos versija, kad ilgą laiką ji nežinojo apie sutartį su VGTU, paneigia ne tik nuteistosios L. E. nurodytos aplinkybės, bet ir abiejų nuteistųjų telefoniniai pokalbiai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. E., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes, parodė, kad UAB „E.“ ji įkūrė 2010 m. balandžio 29 d., ji, buvo vienintelė akcininkė, bendrovės direktorė. Bendrovė užsiėmė projektų valdymu. 2010 metais VGTU profesorius N. K. P. skaitė paskaitą bendrovės organizuotame projekte, jie susipažino, vėliau jis pasiūlė dalyvauti VGTU paskelbtame konkurse administruoti studijų programų tobulinimą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. UAB „E.“ sudarė konsorciumo sutartį su UAB „T. IT“, kuri turėjo dirbti su simuliaciniais projektais. Jie dalyvavo viešame pirkime, laimėjo konkursą ir 2010 m. lapkričio 24 d. pasirašė sutartį su VGTU, projekto kaina buvo apie 700000 litų, UAB „E.“ buvo numatyta 53000 litų suma už atliktą 2 metų darbą. Ji 2011 m. kovo 21 d. su N. K. P. pasiūlytais 42 VGTU dėstytojais pasirašė paslaugų teikimo sutartis. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2012 m. vasario 15 d. VGTU pervedė į UAB „E.“ sąskaitą 870000 litų, tai buvo pinigai bendrovei, atsiskaityti su UAB „T. IT“, bendrovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Tuo metu bendrovė su kitu užsakovu vykdė 1000000 litų vertės projektą, užsakovas vienašališkai pakeitė sutarties kainą, ją sumažindamas iki 500000 litų, dėl to atsirado skolos Sodrai ir VMI, šios išstatė inkasinius pavedimus ir lėšas nusirašė. Buvusiems darbuotojams R. B. ir G. B. teismas priteisė atlyginimus, reikėjo apmokėti jų advokatų paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas, dėl to bendrovėje susidarė sunki materialinė padėtis. Bendrovei VGTU dėstytojai darbų priėmimo aktus pateikė ne laiku, nors data nurodyta 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. kovo 20 d., tačiau jie buvo pateikti vėliau. Su dalimi dėstytojų buvo atsiskaityta pilnai, su 14 nebuvo atsiskaityta dėl lėšų trūkumo, dalis jų prisiteisė ir antstoliai šias sumas išieškojo iš bendrovės sąskaitos. Su šiais asmenimis ji laiku neatsiskaitė, nes nebuvo sąskaitoje lėšų, jokios apgaulės nebuvo. Į savo sąskaitą ji pervedė ne pinigus, gautus iš VGTU, o bendrovės sąskaitoje buvusias lėšas tam, kad galėtų atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, pinigus ji mokėjo L. Š. ir S. L., bet taip įvyko dėl klaidos, iš šių pinigų ji sumokėjo priteistas sumas R. B. ir G. B.. Pervesdama pinigus į savo sąskaitą, ji nesiekė slėpti mokesčių. Su VGTU dėstytojais nebuvo laiku atsiskaitoma todėl, kad jie ne laiku pateikė atliktų darbų aktus. Jos nuomone, šiuos aktus turėjo paruošti N. M. P., tačiau neatsiskaitant su dalimi dėstytojų ir šiam bendrovei pervedus pinigus, dalis dėstytojų priekaištavo N. M. P. ir šis nustojo bendradarbiauti su jais (dėstytojais), baigtų darbų aktai nebuvo pasirašomi, mokėti už atliktus darbus buvo privaloma po 60 dienų gavus atliktų darbų aktus. Bendrovė su asmenimis, kuriems teismas priteisė sumas pagal šį projektą, atsiskaitė, kurie nesikreipė į teismą, su tais atsiskaityta nebuvo. L. Š. ji nebuvo davusi nurodymo į bendrovės apskaitą neįtraukti 14 paslaugų teikimo sutarčių.
Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir L. E. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo, jog L. Š. jai už nugaros darė tokius veiksmus, jai inkriminuotu būdu pildydama įmonės buhalterinę apskaitą. Jai pikta, kad moteris, kuri akivaizdžiai klastojo buhalterinę apskaitą be pastarosios leidimo, t. y. L. Š., teigia, kad yra nekalta. L. E. teigimu, L. Š. klastojo dokumentus jai nežinant. Tikslas nėra tiesiogiai susijęs su bendrovės finansine veikla. Ji (L. E.) dokumentus pamatė pirmą kartą, tačiau dabar aišku, kad L. Š. viską žinojo. L. Š. be jos (L. E.) parašų darė įrašus buhalterinėje apskaitoje. Sutartys visų pirma buvo rastos ir jos visos buvo įtrauktos balansinėje apskaitoje tik pasyvioje sąskaitoje ir su numeriais. Jeigu L. Š. nebūtų turėjusi sutarčių, tai ji (L. E.), kadangi nevesdavo sutarčių į registrą, jų numerių ir neįvardintų. Tokiu atveju L. Š. nebūtų galėjusi įtraukti į pasyvinę sąskaitą. Akivaizdu, kad dokumentai buvo pateikti ir L. Š. apie juos žinojo ir juos turėjo. Be to, yra jų (L. E. ir L. Š.) pokalbių išklotinės, iš kurių akivaizdu, kad L. Š. tai, ką neigia, žinojo. Papildomai L. E. paaiškino, kad 2011 m. – 2012 m. jos santykiai su L. Š. buvo tikrai geri. Ji mokėjo L. Š. didesnę algą, negu priklausė, nors įmonės padėtis ir buvo rimta. Už tokias paslaugas prieš tai dirbusi finansininkė gaudavo 1000 litų, o L. Š. buvo mokama 3000 litų, nes ji (L. E.) iš tikrųjų norėjo sutvarkyti bendrovę ir atlyginti kreditoriams bei apginti interesus. Aptariamos sutartys buvo įtrauktos į pasyvią sąskaitą, visos sumos nurodytos teisingai su asmens kodais ir tų žmonių sąskaitų numeriais. Tokią informaciją galėjo teikti tik iš sutarties, akto arba sąskaitos faktūros. Teigti, kad L. Š. nebuvo mačiusi jokio dokumento yra neteisinga, apgaulinga ir melaginga informacija. Iš tiesų aktų, kaip tokių, į bendrovę nebuvo surinkta, o dalis pasimetė VGTU pas projektų vykdytoją, nes juos ji (L. E.) atidavė pasirašytus. Iš tiesų atėjo VGTU žmogus, jos teisininkas, atspausdino visų žmonių aktus, o ji (L. E.) juos pasirašė ir atidavė po dvi kopijas vienam VGTU žmogui. Sutartys buvo pasirašytos gerokai anksčiau, laiku ir visos buvo bendrovėje ir tas sutartis L. Š. turėjo. Jos buvo saugomos įmonės sutarčių segtuve. Sutarčių segtuvų buvo ne vienas, bet jie visada pagal datą būdavo. Informacija bendrovėje nebuvo slepiama, aktus padarė teisininkas, visi darbuotojai žinojo apie padėtį. L. Š. iki menkiausios smulkmenos žinojo visus apskaitos duomenis.
Papildomai L. E. paaiškino, kad pavedimus įmonėje galėjo daryti tiek ji, tiek L. Š.. Abiejų parašai galiojo. Jeigu buvo popierinis pavedimas, tai ji (L. E.) negalėjo daryti viena, turėjo daryti kartu su L. Š. parašu. Elektroniniams pavedimams buvo du kodatoriai, lygios jos ir L. Š. teisės. L. Š. turėjo kodatorių, todėl galėjo pervesti pinigus. Ji (L. E.) niekada neteikdavo mokesčių deklaracijų ir SODROS, elektroniniu parašu teikdavo buhalterė. Ji, kaip įmonės vadovas, visada stengėsi atsiriboti nuo buhalterinės apskaitos funkcijos ir jos niekada nevedė. Negali pasakyti, ar L. Š. pervedinėjo UAB „E.“ lėšas į jos (L. E.) asmeninę sąskaitą. Tikslas UAB pinigus pervesti į jos (L. E.) individualią sąskaitą toks, kad buvo dvi įmonės ir tie patys bendrovės darbuotojai dirbo abiejose įmonėse, tai „AI projektai“ ir „E.“. Įmonės nebuvo individualios. Tos įmonės turėjo atskiras savo sąskaitas. Buvo suvaržyta sąskaita ir ji (L. E.) negalėjo atsiskaityti su darbuotojais, kurie dirbo „AI projektai“, todėl į jos sąskaitą pervesdavo pinigus, buhalteriniai įrašai buvo daromi po to. Yra atsakingo asmens kortelė ir viskas buvo apskaitoma. Jūrinis konteineris niekada nebuvo tapęs buhalterija. Aktų ir sutarčių jūriniame konteineryje niekada nebuvo. L. Š. buvo konteineryje vieną kartą kartu su ja (L. E.) ir jos darbuotojais bei kartu su FNTT. Kada FNTT padarė kratas, L. Š. davė parodymus, kad viskas yra pas ją (L. E.) namie, bet ne sutartys. FNTT ieškojo aktų. Iš kratų turėtų būti byloje orderiai. Kratos metu nebuvo rasti aktai, sutartys jau buvo paimtos L. Š. ir jų niekas neieškojo, o ieškojo aktų.
Tokiu būdu, iš nuoseklių ir detalių L. E. parodymų matyti, kad L. Š. apie sutartis su VGTU ir jų dėstytojais žinojo. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad L. E. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinta kalta už nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR BK 186 str. d. ir 222 str. 1 d., padarymą, šio nuosprendžio apeliacinės instancijos teismui neskundė, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji, duodama parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekė apkalbėti L. Š., ar kitaip jai pakenkti.
Šių duomenų kontekste, sprendžiant L. Š. kaltės jai inkriminuojamo nusikaltimo padaryme klausimą, svarbu aptarti ir pastarosios telefoninius pokalbius su L. E..
Kaip matyti iš pokalbio Nr. 87, vykusio 2012 m. lapkričio 21 d., tarp L. E. ir L. Š., jos aptaria UAB „E.“ finansinius reikalus. L. E. teiraujasi L. Š. apie UAB „E.“ 2012 metų finansinius rezultatus, o pastaroji atsako, kad greitai atsakyti negalės, nes „rezultatai...išmėtyti pas mus“. Tuomet jos tariasi, už kokią sumą atliktas paslaugas reikėtų „aktuoti“, t.y. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. L. Š. pareiškia nuomonę, kad bendrovei būtų geriau, jeigu įtraukta būtų mažiau. L. E. su tokia L. Š. nuomone sutinka. Jos aptaria, kokią būsimo sandorio užmokesčio dalį reikėtų imti avansu, o kokią dalį „aktuoti“. L. Š. praneša, kad antstolis M. D. yra nurodęs inkasiniu pavedimu išieškoti 20 000 litų skolą iš sąskaitos „Vilniaus banke“ (AB SEB banke). L. E. paaiškina, kad M. D. yra Č. P. antstolis, klausia kokią sumą UAB „E.“ yra skolinga VGTU projekte, ar 200000 litų. L. Š. patikslina, kad skola yra virš 200 000 litų, sako, kad nėra deklaravusi virš 40 000 litų pridėtinės vertės mokesčio VGTU projekte, taip pat gyventojų pajamų mokesčio virš 40 000 litų ir pelno mokesčio už 2011 metus virš 40 000 litų. Abi nusprendžia, kad pirmiausia, gavus lėšų, reikia išmokėti atlyginimus bendrovės darbuotojoms (b. t. 8, b. l. 150-151).
Analizuojant šio pokalbio turinį, matyti, kad L. Š. iš esmės pripažįsta, jog įmonės buhalterinė apskaita, už kurios įrašų teisingumą ji, kaip įmonės buhalterė, buvo atsakinga, yra netvarkinga, visi rezultatai yra išmėtyti, tariasi, kokias paslaugas reikia įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, kokias ne. Pati patvirtina L. E., jog įmonės finansinei padėčiai būtų geriau, jei į buhalterinę apskaitą būtų įtraukta kuo mažiau paslaugų. Be to, nuteistosios kalbasi ir apie aptariamą projektą su VGTU, aiškinasi, kokią sumą UAB „E.“ yra skolinga VGTU projekte.
Iš pokalbio Nr. 187, vykusio 2012 m. lapkričio 22 d. tarp L. E. ir L. Š. matyti, kad po atliktų kratų jų darbo ir gyvenamosiose vietose, L. Š. pasako, kad kratų metu tyrėjams neatidavė „kasos“ – kasos knygos ir aiškina, kad jokiu būdu negalėjo šio dokumento tyrėjams parodyti, kadangi kasos knyga neužpildyta, joje nėra L. E. parašų. L. E. guodžiasi, kad jai pareikšti įtarimai dėl turto iššvaistymo ir tikisi, kad nebus pareikšti dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo (b. t. 8, b. l. 151).
Remiantis pokalbio tarp L. Š. ir L. E. Nr. 5683, vykusio 2013 m. sausio 28 d., duomenimis, L. Š. praneša, kad Valstybinė mokesčių inspekcija „išstatė“ inkasinį pavedimą, nurodydama nuo UAB „E.“ sąskaitos, esančios AB SEB banke, nuskaičiuoti 13 000 litų. Jos aiškinasi, už kokio mokesčio nesumokėjimą yra šis inkasinis pavedimas. L. Š. spėja, jog - už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, kadangi gyventojų pajamų mokesčio ji dar nėra deklaravusi. L. Š. praneša, kad dieną prieš pokalbį deklaravo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, kadangi nėra galimybės jo nedeklaruoti (b. t. 8, b. l. 151-152).
Analizuojant pokalbio Nr. 8337, vykusio 2013 m. gegužės 8 d. tarp L. Š. ir L. E., turinį, matyti, kad L. Š. sako L. E., jog nesuspėjo nunešti FNTT tyrėjai reikalaujamų dokumentų, tuo pačiu paaiškina, kad kasos knygoje trūksta L. E. parašų. Abi susitaria, kad kitą dieną L. E. pasirašys trūkstamus parašus ir nuveš dokumentus tyrėjai. Tuomet, L. Š. praneša L. E., kad į buhalterinę apskaitą įtraukė visas sutartis su fiziniais asmenimis, nurodydama į sutartis su nukentėjusiaisiais – vykdytojais VGTU projekte, ir pamatė, kad UAB „E.“ turi apie 500 000 litų nuostolių. L. E. piktinasi, kodėl L. Š. įtraukė minėtas sutartis su fiziniais asmenimis į apskaitą. L. Š. teisinasi, kad neįtraukti sutarčių į buhalterinę apskaitą negali, aiškina, kad anksčiau neįtraukė minėtų sutarčių į buhalterinę apskaitą, nes neturėjo paslaugų priėmimo - perdavimo aktų. Nors paslaugų priėmimo – perdavimo aktų ji neturi ir šiuo metu, tačiau neįtraukti į apskaitą praeitų metų sutarčių jau negali. Pamini, kad šių sutarčių kaina virš 200 000 litų. Pasakoja, kad 2012 metais bendrovė pajamų turi tik apie 500 000 litų, o įtraukus į apskaitą visas minėtas sutartis su fiziniais asmenimis, atmetus atlyginimus, lieka nulis. L. Š. patikslina, kad ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį nuo minėtų sutarčių su fiziniais asmenimis įtraukė į bendrovės apskaitą. L. E. nustebusi klausia, kodėl ši įtraukė į apskaitą gyventojų pajamų mokestį. L. Š. pasiaiškina, kad GPM nuo minėtų sutarčių su fiziniais asmenimis priskaičiavo todėl, kad tyrėja prašo 2012 metų UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentų (b. t. 8, b. l. 167).
Vertinant aptartų telefoninių pokalbių, vykusių tarp L. E. ir L. Š., turinį, matyti, kad visą situaciją apie sutartis su VGTU ir jo dėstytojais L. Š. žinojo jau 2012 m. lapkričio 21 d., tačiau tai dienai minėtos sutartys į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo. Apie šių duomenų įtraukimą į buhalterinę apskaitą L. Š. L. E. pranešė tik 2013 m. gegužės 8 d., kas visiškai paneigia tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme L. Š. nurodytas aplinkybes, jog gavusi antstolio M. D. vykdomąjį raštą, iš kurio ji sužinojo, kad darbai pagal 2011 m. kovo 21 d. paslaugų sutartis, pasirašytas tarp fizinių asmenų ir UAB „E.“ dėl VGTU studijų programų atnaujinimo yra atlikti, nors ir negavusi priėmimo – perdavimo aktų, ji 2012 m. rugpjūčio mėnesį ūkines operacijas pagal minėtas paslaugų sutartis įregistravo UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje. Šių duomenų kontekste neabejotinai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. Š. aptariamas sutartis į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė ne, kaip ji pati teigia 2012 m. rugpjūčio mėnesį, bet tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo institucijos reikalavo pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, ką patvirtina ir aptartas telefoninis pokalbis Nr. 8337 tarp L. Š. ir L. E.. Šio pokalbio metu L. Š. paaiškina L. E., kad nesuspėjo nunešti visų reikalaujamų dokumentų į FNTT, pabrėždama, kad šiuo metu jau nebegali į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukti ir analizuojamų sutarčių su VGTU ir jo dėstytojais.
Apeliantė L. Š. savo skunde išdėstytus argumentus dėl jos išteisinimo šioje byloje grindžia ir Audito ir apskaitos tarnybos pateiktu rašytiniu paaiškinimu. Kaip matyti iš minėto Audito ir apskaitos tarnybos 2014 m. liepos 22 d. rašto Nr. (2.32)-2-670, pagal 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 13 p., apskaitoje registruojami įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos įmonė privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Įmonė savo apskaitoje paprastai esamuosius įsipareigojimus registruoja, kai privalo sumokėti už jau gautą turtą ar paslaugas. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ar paslaugas ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Pagal minėtas verslo apskaitos standartų nuostatas, pasirašius konsultacijų sutartį, kurioje numatyta, kad įmonei bus teikiamos konsultacijos, už kurias ji įsipareigoja sumokėti, įmonės buhalterinėse apskaitose nedaromi. Kai faktiškai suteikiamos konsultacijos, įmonės apskaitoje daromi įrašai pagal apskaitos dokumentus. Paslaugų atlikimui patvirtinti sutarties šalys dažniausiai pasirašo darbų atlikimo aktą, sąskaitą faktūrą arba kitą sutartyje nustatomą dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą (gavimą). Pagal minėtą apskaitos dokumentą įmonės apskaitoje registruojamos gautų paslaugų sąnaudos ir tiekėjui mokėtina suma, jei nebuvo sumokėta iš anksto. Šiame rašte pabrėžiama, kad ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kurio 12 str. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (b. t. 10, b. l. 191-192).
Apeliacinės instancijos kolegijos teisėjų nuomone, šiame rašte paaiškinami atitinkamų norminių aktų reikalavimai, kurie nuteistosios kaltės ar nekaltumo klausimui spręsti jokios reikšmės neturi. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad visi įrašai įmonės apskaitoje daromi pagal apskaitos dokumentus, ką neabejotinai patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Apeliantės argumentai, kad ūkinės operacijos pagal sutartis buhalterinėje apskaitoje registruojamos po darbų atlikimo ir darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, todėl negavusi šių dokumentų, t.y. darbų priėmimo – perdavimo aktų, ji neturėjo pareigos aptariamas sutartis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi jos dar galėjo būti neįvykdytos, ką, pasak apeliantės, patvirtina ir Audito ir apskaitos tarnybos pateiktas rašytinis paaiškinimas, yra nepagrįsti.
Šių duomenų kontekste vertinant faktines bylos aplinkybes vėlgi pažymėtina, kad remiantis L. Š. ir L. E. telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. gegužės 8 d., duomenimis, L. Š. pranešė L. E., kad į buhalterinę apskaitą ji įtraukė visas sutartis su fiziniais asmenimis, paaiškindama, kad kalba eina apie sutartis su nukentėjusiaisiais – vykdytojais VGTU projekte, pažymėdama, kad paslaugų priėmimo – perdavimo aktų ji šiuo metu neturi, tačiau neįtraukti į apskaitą praeitų metų sutarčių jau negali. Iš šių duomenų darytina neginčijama išvada, kad L. Š. į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą įtraukė sutartis su nukentėjusiaisiais – vykdytojais VGTU projekte, neturėdama paslaugų priėmimo – perdavimo aktų, kas neabejotinai patvirtina neteisėtus L. Š. veiksmus tvarkant UAB „E.“ buhalterinius dokumentus.
Analizuojant L. Š. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, pažymėtina ir tai, kad jos kaltę įvykdžius LR BK 222 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-1/85 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kurioje, be viso ko, nurodoma, kad UAB „E.“ apskaitoje ūkinės operacijos pagal 2011 m. kovo 21 d. sutartis (14 vnt.) ir 2012 m. vasario 24 bei 2012 m. kovo 20 ataskaitas (priėmimo – perdavimo aktus) nebuvo įregistruotos, t.y. į UAB „E.“ apskaitą nebuvo įtraukta skola paslaugų tiekėjams (vykdytojams), tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, įtvirtinančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ar ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu (b. t. 7, b. l. 45-198). Nors, L. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aptartos specialisto išvados duomenimis, tačiau atmetant tokius nuteistosios argumentus pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, apgaulingo buhalterinės apskaitos padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Remiantis šiais duomenimis, spręstina, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju priklauso išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecijai ir gali būti skiriama tik esant tam tikriems neaiškumams pateiktoje specialisto išvadoje. Tuo tarpu aptariamoje 2013 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje dėl UAB „E.“ finansinės veiklos yra detaliai aptarti specialistės nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, nurodyta, kuri iš nuteistųjų, kokias šio įstatymo nuostatas pažeidė, kokiais veiksmais tai atliko. Ši specialisto išvada pagrįsta ištirtais byloje dokumentais, ją visiškai patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė B. A., todėl abejoti jos patikimumu bei objektyvumu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, būtent L. Š. darbo vietoje, t. y. Tauro g. 8-6, Vilniuje, 2012 m. lapkričio 22 d. atliktos kratos metu, buvo rastas ir paimtas mėlynos spalvos segtuvas, kuriame buvo visa informacija, susijusi su aptariamomis sutartimis. Šiame segtuve buvo rastas ir atspausdintas buhalterinės ataskaitos Nr. 2061/S111 išrašas „UAB „E.“ pirkimo operacijos“. Apžiūros duomenimis nustatyta, kad šis išrašas buvo atspausdintas 2012 m. lapkričio 16 d. Dokumente stulpeliu surašytos 14 pirkimo operacijų pagal paslaugų sutartis, nurodant kliento asmens kodą, vardą, pavardę, operacijos datą, mokėtiną sumą su mokesčiais ir be jų. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, joje įvardinti būtent nagrinėjamoje byloje minimi asmenys, t.y. D. A., R. D., Č. P., Ž. T., J. M., E. V., R. L., A. O. P., R. K., E. C., R. T., J. Ž., A. M. ir I. S.. Akcentuotina, kad visų įregistruotų operacijų data – 2012 m. kovo 20 d. Minėtame segtuve taip pat rasta ir 2010 m. lapkričio 24 d. sutartis su VGTU, jungtinės veiklos sutartis, pasirašyta tarp UAB „E.“ ir UAB „T. IT“, PVM sąskaitos - faktūros, 2011 m. kovo 21 d. paslaugų sutartys, sudarytos tarp UAB „E.“ ir minėtų 14 asmenų. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino L. E., šiuos duomenis fiksavo būtent L. Š., todėl abejoti tuo, jog L. Š. žinojo tiek apie minėtas sutartis, tiek aplinkybę, jog su aptartais asmenimis įmonė vis dar neatsiskaitė, nors ir turėjo tai padaryti, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, kaip nepagrįsti vertintini ir L. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad jokių atliktų darbų aktų, susijusių su aptariamų sutarčių įvykdymu, ji pradėjusi dirbti UAB „E.“ nerado, jų nepateikė ir L. E., ką teisiamojo posėdžio metu, pasak apeliantės, patvirtino ir P. P.. Analizuojant šių duomenų pagrįstumą, matyti, kad P. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jokių duomenų, apie tai, kad UAB „E.“ būstinėje nebuvo VGTU 14 dėstytojų ataskaitų (atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų), nenurodė. Kaip matyti iš 2014 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo, P. P. paaiškino, kad L. E. ir L. Š. pažįsta. UAB „E.“ dirbo nuo 2009 m. iki 2012 m. birželio mėnesio teisininku, nurodydamas, kad visų aplinkybių detaliai nepamena ir prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 10, b. l. 112).
Ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, kad nuo 2010 metų vidurio dirbo teisininku UAB „E.“ iki 2012 metų birželio mėn. Į jo pareigas įėjo sutarčių ir kitų dokumentų rengimas. Vykdytojui įvykdžius sutartį ir perdavus padarytus darbus, ar paslaugas, jis parengdavo priėmimo-perdavimo aktus pagal konkrečią sutartį. Žino, kad UAB „E.“, kaip konsorciumo, sudaryto iš UAB „E.“ ir UAB „T. IT“ atstovė, kaip vykdytoja dalyvavo VGTU vykdytame projekte, finansuojamame iš Europos Sąjungos lėšų. 2010 metų pabaigoje jis kartu su kitu bendrovės darbuotoju A. Š., važiavo į VGTU derėtis dėl sutarties kainos. Buvo sutarta, kad VGTU pirmosios pakopos vadybos ir verslo administravimo studijų krypties studijų programų atnaujinimas ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos bus atliktos už 870 000 litų. Kaip vyko informacinėmis technologijomis užsiimančios bendrovės paieška ir kodėl buvo pasirinkta UAB „T. IT“ šiam projektui, jis nežino. Jis nerengė sutarties, kuri buvo pasirašyta tarp UAB „E.“ ir UAB „T. IT“, nežino sutarties pasirašymo aplinkybių. 2010 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta sutartis tarp VGTU ir tiekėjų grupės, sudarytos iš UAB „E.“ ir UAB „T. IT“, kuriai atstovavo UAB „E.“, sutartį pasirašė L. E.. Kas UAB „E.“ buvo atsakingas už minėtą projektą, jis nežino. 2011 metų pradžioje jis gavo sąrašą, kuriame buvo surašyti fizinių asmenų, daugiausia VGTU dėstytojų, vardai, pavardės, informacija, kokius modulius – studijų dalykus šis asmuo atnaujins ir jo atliekamų paslaugų kaina. Kas jam pateikė šį sąrašą neprisimena. Pagal minėtą sąrašą jis parengė paslaugų sutartis, sudaromas tarp UAB „E.“ ir fizinių asmenų dėl studijų dalykų atnaujinimo. Minėti fiziniai asmenys sutartyse buvo įvardijami kaip Vykdytojai, o UAB „E.“ kaip Klientas. Žino, kad vėliau, jam parengus visas sutartis, jos buvo pasirašytos UAB „E.“ direktorės L. E. ir minėtų asmenų. Kaip buvo atliktos paslaugos pagal minėtas sutartis, kada jos buvo atliktos, jis nežino. Vėliau jam buvo liepta parengti Ataskaitas (priėmimo - perdavimo aktus) pagal minėtas sutartis. Aktai buvo rengiami keliais etapais, nes sutartyse buvo nurodytas nevienodas paslaugų atlikimo laikas, todėl ir priėmimo - perdavimo aktai buvo rengiami ir pasirašome ne vienu metu. Kada šias Ataskaitas ir pagal kokias sutartis reikia parengti, pasakydavo L. E., jis Ataskaitų (priėmimo - perdavimo aktų) pasirašymo aplinkybių nežino. Žino, kad VGTU pagal UAB „E.“ pateiktas sąskaitas faktūras su UAB „E.“ už atliktas paslaugas atsiskaitė. Dirbdamas bendrovėje matė priėmimo perdavimo aktus, pasirašytus VGTU atstovo ir UAB „E.“ direktorės L. E.. Žino, kad su dalimi Vykdytojų – studijų dalykų atnaujinimo paslaugas atlikusių dėstytojų UAB „E.“ atsiskaitė. Jam išeinant iš darbo su kita dalimi dėstytojų bendrovė dar buvo neatsiskaičiusi. Kodėl taip įvyko, jis negali paaiškinti. Prieš jam išeinant iš darbo, bendrovės finansinė padėtis tapo prasta. Buvo vėluojama mokėti atlyginimus darbuotojams, todėl dalis darbuotojų išėjo iš darbo. Visus mokėjimus bendrovėje kontroliavo direktorė L. E. (b. t. 2, b. l. 1).
Teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagarsinus šiuos liudytojo parodymus, jis juos patvirtino ir jokių papildomų duomenų apie atliktų darbų aktus, susijusius su aptariamų sutarčių su VGTU dėstytojais įvykdymu, jis nepateikė. Taigi, kaip matyti iš aptartų P. P. parodymų, jis, priešingai nei teigia L. Š., patvirtino, jog dirbdamas UAB „E.“, jis matė įmonėje VGTU 14 dėstytojų ataskaitas (atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus), patvirtindamas, kad šiuos aktus būtent jis ir ruošdavo.
Dėl apeliantės teiginių, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog ji pervedinėjo UAB „E.“ lėšas į L. E. asmeninę sąskaitą, ko pasekoje joje atsidūrė 483000 litų suma, pažymėtina, kad L. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista už tam tikrų finansinių operacijų įtraukimą/neįtraukimą į buhalterinės UAB „E.“ apskaitos registrus, tokių duomenų įregistravimą nesant tam tikras operacijas patvirtinančių dokumentų, tačiau jokie kaltinimai dėl pinigų pervedimų į asmeninę L. E. sąskaitą, sutarčių įvykdymo/neįvykdymo, atsiskaitymo/neatsiskaitymo su darbų vykdytojais, L. Š. atžvilgiu pateikti nebuvo, dėl šio fakto L. Š. atžvilgiu nebuvo priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuteistosios prašymu išreikalauta pažyma iš „Swedbank“, informuojanti, kad L. Š. neturėjo parašo bei elektroninės bankininkystės prisijungimo teisių prie UAB „E.“ sąskaitų, įtakos nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 222 str. 1 d. neturi.
Nors apeliaciniame skunde L. Š. nurodo iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nesuprantanti, ar ji buvo pripažinta kalta ir už tai, kad 2012 m. ji įregistravo atsiskaitymus su fiziniais asmenimis pagal skolos dengimus 12573 litų R. B. bei 35567 litų G. B., nesant mokėjimus patvirtinančių dokumentų, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos aiškiai, išvados dėl L. Š. kaltės šiame epizode yra pakankamai argumentuotos.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, joje, be viso ko, nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 28 d. L. Š., veikdama kartu su Bendrovės direktore L. E., ir direktorei nurodžius nesant pinigines operacijas patvirtinančių mokėjimo dokumentų įregistruoti operacijas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ji, vykdydama direktorės nurodymą, 2012 m. gruodžio 28 d. Bendrovės atskaitingo asmens – L. E. apskaitos registre už 2012 metus įregistravo atsiskaitymus su fiziniais asmenimis – 12 573 litų skolos dengimą R. B. ir 35 567 litų skolos dengimą G. B., nesant mokėjimus patvirtinančių dokumentų, po to, kai direktorė L. E. iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė pinigines lėšas - 35 567 litų kaip Bendrovės skolos grąžinimą G. B. ir 12 573 litų R. B., bet, atlikusi šias pinigines operacijas, nesurašė ir Bendrovės buhalterinei apskaitai nepateikė jas patvirtinančių mokėjimo dokumentų.
Be to, remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto G. B. parodymais, 2011 m. gruodžio 22 d. jis sudarė individualios veiklos sutartį su UAB „E.“ direktore L. E., pagal šią sutartį jam turėjo būti 5891,98 litų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Už darbą jam buvo mokama grynais pinigais, mokėdavo L. E. ir buhalterė L. Š., į banko sąskaitą pervedama nebuvo. Supratęs, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, nutarė sutartį nutraukti. 2013 metais ruošėsi deklaruoti VMI savo pajamas ir pamatė, kad UAB „E.“ jam yra sumokėjusi pervedant į sąskaitą 36267 litų, tačiau jokios paskolos jis neėmė ir bendrovei neteikė.
Iš liudytojo R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis 2011 m. liepos 15 d. sudarė individualios veiklos sutartį su „EI projektai“, kurios vadove tuo metu buvo L. E.. 2011 m. gruodžio 1 d. jis nutraukė sutartį su „EI projektai“ ir sudarė sutartį su UAB „E.“, nes taip geriau buvo L. E.. Su VGTU projektu jie nei tiesiogiai, ne netiesiogiai susijęs nebuvo (b. t. 10, b. l. 113) Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2011 m. gruodžio 1 d. jis su UAB „E.“, kurios direktore buvo L. E., pasirašė individualios veiklos sutartį. Pagal šią sutartį, jis atlikdavo jam pavestus darbus ir jam kas mėnesį turėjo būti sumokamas atlygis, tačiau taip nebuvo. L. E. paklausus, kada bus sumokėtas atlygis, ji vis žadėdavo, kad greitai. Jis turi L. E. pasirašytus 2012 m. sausio 2 d. ir 2012 m. vasario 2 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, pagal kuriuos UAB „E.“ jam turėjo sumokėti už darbą po 5891,98 litus. Atlygis už darbą jam buvo pervestas 2012 m. gegužės 16 d. – 5891 litai, 2012 m. gruodžio 28 d. – 12573 litai, tik tuomet, kai jis paaiškino, jog be atlygio nedirbs ir nurodė, kad išeina iš darbo. Pinigų pavedime buvo nurodoma, kad jie pervedami kaip „paskola“ ar „paskolos grąžinimas“, tačiau jokios paskolos jam UAB „E.“ nėra teikusi, jis šiai įmonei jokių pinigų taip pat neskolino (b. t. 1, b. l. 189).
Aptarti liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad tiek R. B., tiek G. B. kaltinime nurodytos pinigų sumos, t.y. 12573 litų R. B. bei 35567 litų G. B., iš UAB „E.“ direktorės L. E. sąskaitos buvo pervestos. Tuo tarpu aplinkybė, kad šios pinigų sumos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą be tai patvirtinančių dokumentų, nustatyta tiek pačios L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagarsintais parodymais, teik 2013 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-1/85 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos.
Remiantis nuteistosios L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2012 metų pabaigoje UAB „E.“ direktorė L. E. jai pasakė, kad sumokėjo iš savo asmeninės sąskaitos išimtais grynaisiais pinigais 12573 litų skolą R. B. ir 35567 litų skolą G. B. ir nurodė įtraukti skolos dengimą šiems asmenims į bendrovės sąskaitą. Į apskaitą ji (L. Š.) šias operacijas įtraukė tam, kad apskaitoje atsispindėtų reali bendrovės finansinė padėtis 2012 metais. Direktorė jai jokiu dokumentų, kurių pagrindu ji (L. Š.) įtraukė skolos dengimą į apskaitą, neperdavė. Tokių dokumentų ji neturėjo, tačiau direktorė jai pažadėjo, kad aktai, pasirašyti su G. B. ir R. B., bei pinigų išmokėjimą šiems asmenims patvirtinantys dokumentai jai (L. Š.) bus perduoti vėliau (b. t. 9, b. l. 14). Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad L. E. jai pranešė, jog G. B. ir R. B. nurodytas sumas ji yra išmokėjusi grynaisiais pinigais. Ji (L. Š.) L. E. paprašė pateikti piniginių sumų išmokėjimo pagrindą, tačiau tik tyrimo metu sužinojo, kad tokių pinigų išmokėjimo pagrindo nėra, po ko ji padarė atitaisymus tiek apskaitoje, tiek deklaracijoje (b. t. 10, b. l. 153). Šie L. Š. parodymai neabejotinai patvirtina, kad minėti mokėjimai G. B. ir R. B. į buhalterinę įmonės sąskaitą visgi buvo įtraukti, neturint tai patvirtinančių dokumentų ir tik tyrimo metu L. Š. įmonės apskaitoje atliko tam tikrus pataisymus, remdamasi tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad vėliau buvo atlikti tam tikri atitaisymai įmonės buhalterinėje apskaitoje, L. Š. kaltės jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nešalina. Juo labiau, kad pataisymai buvo atlikti jau pradėjus tyrimą dėl apgaulingos UAB „E.“ buhalterinės apskaitos, už kurios tinkamą pildymą buvo atsakinga būtent L. Š., tvarkymo.
2013 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/85 dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad tarp tyrimui atlikti pateiktų UAB „E.“ dokumentų, nėra mokėjimo dokumentų, patvirtinančių 48140 litų išmokėjimą, iš jų – 35567 litų 2012 m. gruodžio 28 d. G. B. bei 12753 litų 2012 m. gruodžio 28 d. R. B., nurodant, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimas, numatantis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (b. t. 7, b. l. 45-198).
Tokiu būdu, aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių bei ištirtų įrodymu visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad L. Š. kaltė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, apgaulingai tvarkius UAB „E.“ buhalteriją, įrodyta visiškai. Abejonių tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla.
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį nuteistosios L. Š. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų kontekste, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR BPK 20 str. 5 d).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015-01-08) 20 str. nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendyje L. E. ir L. Š. paskirtų piniginių baudų dydžiai tikslintini, nurodant jų dydžius eurais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Laikyti, kad L. Š. paskirta 30 MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda atitinka 1129 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis) eurus.
Laikyti, kad L. E. paskirta 100 MGL, t.y. 13000 (trylikos tūkstančių) litų bauda atitinka 3765 (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus.
Laikyti, kad L. E. paskirta 50 MGL, t.y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda atitinka 1882 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du) eurus.