Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuo 2019-06-06 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-149 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems - 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Šiaulių tardymo izoliatoriuje režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose (ant režiminio pastato stogo) yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų Nr. PA-5294, Nr. PA-5576, Nr. PA-6358, Nr. PA-7716, Nr. PA-8214, Nr. PA-1790, Nr. PA- 808, Nr. PA-2563, Nr. PA-1825 nustatyti tam tikri pažeidimai, kaip nutrupėjusi grindinio danga, lubų ar sienų tinko sluoksnio ištrupėjęs sluoksnis, tačiau iš esmės pažeidimų galinčių sukelti suimtųjų nuteistųjų gyvybei ar sveikatai neužfiksuota. Kad pažeidimai šalinami ir pasivaikščiojimo kiemeliai remontuojami patvirtina Nr. PA-7712, taip pat 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33.

Nurodė, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, nenurodo, kad yra nerūkantis ir kad būtų prašęs jį apgyvendinti su nerūkančiais asmenimis. Taigi tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė. Rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytas anketas, kurias suimtieji pildo pristačius juos į laisvės atėmimo vietą.

Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Pabrėžė tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atkreipė dėmesį, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, tačiau pagalbos mygtuko neįrengimo pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jam kilusia žala. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Radijo taško Šiaulių TI įrengimo teisės aktai nenumato. Pažymi, kad kabelinės televizijos laido pritaikymas įrengiant radijo tašką neįmanomas dėl skirtingų dažnių. Šiaulių TI pagal galiojančius teisės aktus nėra įpareigotas išduoti suimtiesiems radijas. Atsižvelgiant į Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 p. radijo imtuvas gali būti perduodamas per Perdavimo-priėmimo biurą kitų asmenų arba gali įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 741 415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 1511 525/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, iš ŠTI pateiktos san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 nustatyta, jog sanitariniai mazgai nuo kamerų atskirti OSB ar mūrine sienele, sienelės aukštis nuo 1,81 m (kameroje Nr. 66) iki 2,30 m (kameroje Nr. 44). Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, tačiau privatumo pažeidimo faktų pareiškėjas nenurodo, tik bendrai nurodo, jog nebuvo pakankamo atsiribojimo. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1 m 81 cm aukščio, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, kas užtikrina bent minimalų privatumą, garso izoliacijos būtinumo teisės aktai nenumato, tad argumentas dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge atmestinas.

Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų kamerose nurodė, kad jose trūko tiek natūralios, tiek dirbtinės šviesos, jautėsi drėgmė, neužtikrintas šildymas, kamerose pelėsis.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62/33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ matyti, jog kameroje Nr. 107 buvo perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, įrengti nauji du dieninio apšvietimo šviestuvai, rozetės, sumontuota nauja aukštesnė, 2 m. 20 cm., WC pertvara, perdažytas inventorius, langų grotos, durys. Kameroje Nr. 63 suremontuota WC pertvara, perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės. Kameroje Nr. 44 atliktas dalinis remontas, elektros instaliacijos darbai, sienų tinkavimas, špakliavimas, dažymas, angokraščių tvarkymas prie WC, nudažytos grotos, langas, sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai. Kameroje Nr. 39 ir Nr. 66 atlikti elektros instaliacijos darbai, sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių Visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose.

2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5320 nurodyta, kad kamerose Nr. 39, 44, 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte N. (6-12 4.80)PA-10067 nurodyta, kad kameroje Nr. 66 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, patikrinus šios kameros sienas pažeidimų nenustatyta. 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1855 nurodyta, kad kameroje Nr. 42 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje atliktas remontas, dėl vizualiai matomų pelėsių pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus. Galimybę išvėdinti kameras patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliktas patikrinimas. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, yra abstraktūs, deklaratyvūs, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais.

Vertinant kitus higienos sąlygų kamerose pažeidimus, kaip drėgmė, pelėsis, šaltis, pastebėtina, kad jie iš dalies paneigiami atliktais minėtais patikrinimas, bei dokumentais, pagrindžiančiais atliktus remonto darbus, tačiau iš dalies ir patvirtinti, nustačius, jog kamerose Nr. 39, 44, 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų). Duomenų apie kitas kameras teismui nepateikta, pažymėtina, jog duomenų, kad dėl higienos sąlygų šioje kameroje būtų skundai, nėra, tačiau teismas abejones traktuoja pareiškėjo naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog šie pažeidimai nėra individualizuoti.

Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas maisto ar vandens kokybės vertinimas yra teisingas. Skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, atlikti patikrinimai kokybės trūkumų nenustatė.

Pareiškėjas nurodo, kad rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su nusiskundimais dėl laikymo su rūkančiais asmenimis būtų kreipęsis į atsakovą, kad būtų prašęs jį apgyvendinti su nerūkančiais asmenimis. Rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytas anketas, kurias suimtieji pildo pristačius juos į laisvės atėmimo vietą.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurios tikslas mažinti recidyvinio nusikalstamumo riziką, sudarant sąlygas suimtiesiems realizuoti savo gebėjimus ir sumanymus, ugdant jų savarankiškumą ir padedant atsiskleisti asmeninėms vertybėms, taip pat organizuoti suimtiesiems turiningą laisvalaikio užimtumą ir gerinti mikroklimatą tarp suimtųjų. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Byloje pateikti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai, kurie patvirtina, kad suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas vykdomas pagal sudarytus grafikus, vedant juos į treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjo argumentai dėl užimtumo nebuvimo yra nepagrįsti, paneigiami atsakovo pateiktais dokumentais byloje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nei vienoje kameroje nėra įrengtų privalomų pareigūnų iškvietimo mygtukų, o norint išsikviesti pareigūną, tekdavo daužyti kameros duris.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo mygtuko ar radijo taškų įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog šios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) ir radijo taško įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ir radijo taškas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus yra deklaratyvūs, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiškėjo argumentai dėl radijo taško įrengimo atmestini kaip nepagrįsti, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog šiuo metu radijo transliacijos per radijo tašką apskritai nevykdomos, tad, net ir esant įrengtam radijo taškui, pareiškėjas nebūtų turėjęs galimybės klausytis muzikos ar žinių.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog po sporto salės neturėdavo galimybės pasinaudoti dušu, nes į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo teiginiai jog jis turėtų būti vedamas į dušą ir po sporto salės, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdavo atvejų, jog į dušą nebuvo nuvestas net vieną kartą per savaitę. Nurodė, kad duše buvo 2019 m. gruodžio 16 d., ir po to tik 2019 m. gruodžio 30 d., kadangi, kaip jam nurodė pareigūnai, gruodžio 24, 25 ir 26 dienos buvo ne darbo dienos, 27 diena buvo sutrumpinta, ir nespėjo visų nuvesti į dušą. Pažymėtina, kad šio aplinkybės atsakovas nepaneigia, todėl konstatuotina, kad bent vieną katą per byloje aptariamą laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti pirtimi arba dušu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad duše nebuvo užtikrintas jo privatumas nuo pareigūnų ir kitų suimtųjų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ŠTI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.

Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Vadovaujantis tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimas gryname ore trunka ne mažiau kaip vieną valandą kasdien. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos; laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmių vykdymo kodekso 73-75 str. nustatyta tvarka. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019 m. birželio 6 d. nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1825 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 20 sienų danga nutrupėjusi, vietomis krenta plytos, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 19 ir 20 nelygi grindinio daga. Pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad buvo vertinta pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1-21 švara. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs, valomo ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5294 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 sienos danga nutrupėjusi, iškritusios plytos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5576 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, 9, 14, 19 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga. 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, 6, 11, 12, 13, 15, 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat kiemeliuose Nr. 16, 17, 20 nelygi grindų danga, kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį, kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios.