Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. (toliau – A. G.) Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 3 dalį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą ir jam paskirta mirties bausmė, kuri vadovaujantis BK 24 straipsniu, pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį; pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis ir panaikinta nutarties dalis dėl A. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi pagal 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1994 m. gegužės 29 d.

A. G. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Iš kartu su teikimu pateiktos 2021 m. vasario 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-122 matyti, kad A. G. pirmą nusikaltimą padarė būdamas 36 metų. Nusikalstamą veiką jis padarė ir atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Padaryti nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis. Atlikdamas bausmę nuteistasis dirba, šiuo metu dėl karantino nedirba, tačiau yra pateikęs prašymą dėl siuvėjo darbo, taip pat dėl darbo dėžučių gamyboje. Santaupų neturi. Nagrinėjamu atveju nėra gauta duomenų, kad nuteistasis būtų dengęs nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, nors pagal nuosprendį jis turi ieškinių apie 3256 Eur. A. G. skambučių pagalba ir laiškais palaiko ryšius su seserimi, broliu. Nuteistasis turi sūnų, tačiau ryšių su juo nepalaiko. 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais nuteistasis dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nagrinėjo alkoholio vartojimo problemas bei lydinčias pasekmes. Taip pat 2020 m. birželio 25 d. dalyvavo viktorinoje, minint Tarptautinę kovos su narkomanija dieną. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę nustatyta, kad jis nesijaučia vienišas ar socialiai atsiskyręs, socialinius ryšius palaiko tiek su asmenimis iš įkalinimo įstaigos, tiek su aplinkiniais, šeimos nariais, esančiais laisvėje. Nors nuteistojo savęs vertinimas kiek pažemėjęs, tačiau savimi pasitikintis. Analizuodamas savo elgesį A. G. yra gana smulkmeniškais, mintis dėsto aiškiai, logiškai bei nuosekliai. Jis suvokia alkoholio vartojimo įtaką jo nusikalstamam elgesiui, pripažįsta, kad daugelis jo padarytų nusikaltimų įvykdyti jam būnant neblaiviam. Paskutinį smurtinį nusikaltimą A. G. teisina savigyna, reakcija į aukos tuo metu daromą spaudimą. Nors nuteistasis suvokia tuo metu pasielgęs blogai, tačiau stebimas jo polinkis ir kiek save apginti. Nors stresinių situacijų metu nuteistasis pirmiau linkęs panaudoti strategijas, nukreiptas į emocijas ir tik po to į problemos sprendimą, geba surasti ir įvardinti konstruktyvių sprendimų galimybių patirtose situacijose, supranta, kad visuomet yra ne vienas pasirinkimas. Nuteistasis pripažįsta priklausomybę nuo alkoholio, tačiau mano, kad yra išsprendęs šia problemą, kadangi alkoholio nevartoja jau porą dešimčių metų. A. G. reiškia norą dalyvauti ir kitose intervencinėse programose, dėl jų yra kreipęsis raštiškais prašymais, siūlomų paslaugų neatsisako ir domisi savo resocializacijos procesu. Atliekant bausmę, per pastaruosius dešimt metų, drausminėmis nuobaudomis, sietinomis su agresijos, necenzūrinių žodžių, smurto apraiškas aplinkinių asmenų atžvilgiu, nuteistasis baustas nebuvo. Šiuo metu A. G. aiškiai įvardija veiksnius, lėmusius jo tolimesnį nusikalstamą elgesį – vietų, kurios lėmė problemų atsiradimą, lankymas, per didelis alkoholio vartojimas, netinkama kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, sugyvenimas su sugyventine, polinkis nutylėti informaciją. Nuteistasis teigia, kad per vėlai suprato padarytas klaidas ir per vėlai suvokė patirtų praradimų vertę, tačiau nepaisant to, jis nusiteikęs optimistiškai, turi siekių, kuriuos bandys įgyvendinti. A. G. palankiai vertina jam taikomą priežiūrą, kriminalinės subkultūros laikosi tiek, kad neapsunkintų savo gyvenimo ir buvimo įkalinimo įstaigoje. Diskriminacinės nuostatos nestebimos. Nuteistasis iš kalėjimo buvo perkeltas bausmę atlikinėti pataisos namuose, tačiau čia įvykdė tyčinį nusikaltimą ir buvo grąžintas bausmę atlikti į kalėjimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 25 kartus, paskutinį kartą – 2018 m. lapkričio 9 d. už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. 19 kartų skatintas. Paskutinis paskatinimas skirtas 2017 m. gruodžio 29 d. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas naudojant OASys metodiką yra 62 balai, atitinkantys vidutinę riziką. Iš jų 20 balų yra statiniai, 42 balai – dinaminiai. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė (remiantis HCR-20, PCL:SV metodikomis). Ankstesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 68 balais. Šis vertinimas, lyginant su ankstesniu, sumažėjo 6 balais, kadangi stebima teigiama linkme pakitę nuteistojo savireguliacijos įgūdžiai – jis sugeba atpažinti situacijas, kurios jį erzina ir panaudoti racionalius būdus joms spręsti. A. G. vengia konfliktinių situacijų, pastaruoju metu laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistajam nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; ankstesni smurtiniai veiksmai; ankstesni režimo pažeidimai. A. G. nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – pasižymi maža motyvacija darbui, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; problematiški santykiai su partneriu/partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; intymių santykių nestabilumas; impulsyvumas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; mąstymas ir elgesys (nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje pasireiškęs impulsyvumas, agresyvumas); nuostatos (atliekant bausmę pataisos namuose praeityje įvykdė nusikaltimą).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė Institucijos teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės bei pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atlikus nuteistojo socialinį tyrimą, Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų, sprendžiant šį klausimą, nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant šį klausimą taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, taip pat į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį, ar įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Iš teikimo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. G. bausmę atlieka už smurtinio bei turtinio pobūdžių nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistojo įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimai sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtis, kiti nukentėjusieji patyrė įvairaus pobūdžio kūno sužalojimus. Vykdydamas nusikalstamas veikas A. G. buvo neblaivus, o savo aukas jis daužė mediniu daiktu į galvą, kaklą, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryti stiprūs sumušimai, dėl kurių jie mirė. Tokių nusikalstamų veikų įvykdymas atskleidžia ypatingą asmens pavojingumą visuomenei ir nors ši aplinkybė jau įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei paskiriant bausmę nuteistajam, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ji neturėtų būti sumenkinama.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, konflikto metu su kitu nuteistuoju, A. G. jį sužalojo ir tokiu būdu padarė naują nusikalstamą veiką, o tai, teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei parodo jo atsainų požiūrį į pataisos įstaigos nustatytas taisykles.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 62 balai, iš kurių 20 yra statiniai, o likę 42 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti. Nusikalstamo rizikos pokytis nuo paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką sumažėjo tik 6 balais, be to, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pažymėtina, kad BK 51 straipsnio 2 dalis imperatyviai nereikalauja remtis vien tik OASys metodika, todėl net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadas, kad visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, spręsdamas šį klausimą, kiekvienu atveju įvertina visas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 19 kartų. Paskutinis paskatinimas jam paskirtas 2017 m. gruodžio 29 d. A. G. net 25 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o paskutinė nuobauda jam paskirta 2018 m. lapkričio 9 d. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau pažymėtina, kad paskutinis paskatinimas jam buvo paskirtas prieš daugiau nei 3 metus, o tuo tarpu nuobauda – prieš kiek daugiau nei 2 metus, todėl darytina išvada, kad net ir po ilgų metų, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nuteistasis yra labiau linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, todėl jo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo. Atkreiptinas dėmesys ir į neigiamą nuteistojo motyvaciją darbiniu atžvilgiu, kadangi net trylika kartų jis atsisakė dirbti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dėl ko jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors šiuo metu nuteistasis nedirba dėl karantino, tačiau teisėjų kolegija jo požiūrį į darbą vertina kaip neigiamą. Šiuo metu taip pat vis dar nustatomi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti šias aplinkybes. Tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet gali teikti prašymą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei ir nėra pakankamai sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

BK nuostatos dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo negali būti aiškinamos taip, kad suteiktų galimybę šia teise pasinaudoti tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad tolimesnis nuteistojo A. G. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino teikimą atmesti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.